Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-05-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-93-491/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-26
Bylos Nr.
1A-93-491/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Raščiuvienė
Nuteistasis
V. I.
Advokatai
Algirdas Misevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-93-491/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13369-2019-7Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.4.3 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 26 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Raščiuvienės,

sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei,dalyvaujant prokurorui Mantui Jurkėnui,nuteistajam V. I.,jo gynėjui advokatui Algirdui Misevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. I. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. liepos 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, šias bausmes iš dalies sudedant, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.

Pritaikius BK 75 straipsnį, jam paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu: 1) tęsti darbą; 2) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, medžioklinis šautuvas IŽ-27EM, modelio Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotas ir perduotas Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. I. buvo nuteistas už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku neteisėtai įgijo ir nuo tiksliai nenustatyto laiko, garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 12-o kalibro dvivamzdį lygiavamzdį IŽ-27EM modelio medžioklinį šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 12-o kalibro medžiokliniais šoviniais, ir 9 šaudmenis – pramoninės gamybos 12-o kalibro medžioklinius šovinius, skirtus šaudyti įvairių modelių lygiavamzdžiais 12-o kalibro medžiokliniais šautuvais (B ir C kategorijų ginklais), iki 2019 m. balandžio 17 d. 8.20 val., kuomet šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. I. prašo jį išteisinti. Apeliaciniame skunde jis teigia :

2.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad jis įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą. Šį ginklą jis atsitiktinai rado tėvų garaže ir jį ten pat paliko, daugiau niekada ginklo neapžiūrinėjo, neatliko su juo jokių veiksmų. Tėvų garažas nėra rakinamas, todėl jame galėjo lankytis ir kiti žmonės, o jis tėvų namuose svečiuojasi maždaug kartą per savaitę. Apie šaunamąjį ginklą jis niekam nepranešė, kadangi manė, jog jis priklauso jo tėvui ir nenorėjo jam pakenkti. Taigi, byloje nebuvo surinkta jokių duomenų, kad šaunamasis ginklas buvo jo žinioje.

2.2. Skundžiamame nuosprendyje teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika, kadangi nurodytose bylose nustatytos aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios šiai bylai. Tačiau šiai bylai analogiškos aplinkybės buvo nustatytos Kauno apygardos teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-492-238/2017 ir šioje byloje asmuo buvo išteisintas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamo pirmosios instancijos nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis V. I. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, todėl padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl jo kaltės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Apeliacinį skundą jis grindžia šiais esminiais argumentais : 1) vien tai, kad prieš kelis metus jis šaunamąjį ginklą ir šaudmenis rado tėvų sodybos garaže, kur jį ir paliko, kol jis buvo paimtas kratos metu, dar nesudaro pagrindo teigti, kad šis ginklas ir šaudmenys buvo jo žinioje; 2) apie rastą šaunamąjį ginklą ir šaudmenis jis nepranešė policijai, nes nenorėjo pakenkti nei sau, nei savo tėvams; 3) šaunamąjį ginklą ir šaudmenis jo tėvų sodybos garaže galėjo laikyti bet kuris kitas asmuo, nes šis garažas nėra rakinamas.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kratos metu policijos pareigūnų rastą ir paimtą šaunamąjį ginklą ir 9 šaudmenis savo tėvų sodybos garaže laikė ne kas kitas, o būtent nuteistasis V. I. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pakankamai motyvuotai atmetė nuteistojo versiją, kad šaunamasis ginklas ir šaudmenys priklauso ne jam, ir išdėstė įrodymus, pagrindžiančius jo kaltę pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Todėl teisėjų kolegija, pritardama skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvams, toliau atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.

7. Šioje byloje nustatyta, kad gavus duomenų apie tai, jog nuteistasis V. I. neteisėtai disponuoja šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, buvo atlikta krata jo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Šios kratos metu V. I. policijos pareigūnams nurodė, kad šaunamasis ginklas ir šaudmenys yra jo tėvų sodybos garaže, adresu (duomenys neskelbtini). Atlikę kratą šioje vietoje, policijos pareigūnai rado šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 12-o kalibro dvivamzdį lygiavamzdį IŽ-27EM modelio medžioklinį šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 12-o kalibro medžiokliniais šoviniais, ir 9 šaudmenis – pramoninės gamybos 12-o kalibro medžioklinius šovinius, skirtus šaudyti įvairių modelių lygiavamzdžiais 12-o kalibro medžiokliniais šautuvais (B ir C kategorijų ginklais), tarp jų ir rastu medžiokliniu šautuvu, bei juos paėmė. Tokias bylos aplinkybes patvirtina nuteistojo V. I., liudytojų D. N., D. D. parodymai, specialisto išvada ir kiti byloje surinkti įrodymai.

8. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis pasireiškia keliais arba vienu iš nurodytų alternatyvių veiksmų: neteisėtu šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimu, įgijimu, laikymu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu neturint reikiamo leidimo. Kiekvieno iš jų pakanka baudžiamajai atsakomybei kilti. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų įgijimas – tai neturint reikiamo leidimo jų pirkimas, neatlygintinis gavimas, įgijimas už skolas, mainais už kitą daiktą ir panašiai. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje.

9. V. I. savo kaltę neigė viso proceso metu. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo versiją, kad kratos metu jo tėvų sodybos garaže rasti ir paimti šaunamasis ginklas bei 9 šaudmenys jam nepriklauso, atmetė pasirėmęs liudytojų D. N. ir D. D. parodymais, kratos protokoluose užfiksuotais duomenimis. Kaip parodė liudytojais apklausti policijos pareigūnai D. N. ir D. D., atliekant kratą nuteistojo V. I. gyvenamojoje vietoje, pastarasis pats nurodė, kad turi šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, juos laiko paslėpęs savo tėvų sodybos garaže; atliekant kratą šioje vietoje, V. I. policijos pareigūnams nurodė šaunamojo ginklo ir šaudmenų buvimo vietą garaže, iš kur minėti daiktai buvo paimti. Liudytojai taip pat parodė, kad V. I. jiems paaiškino, jog šaunamąjį ginklą ir šaudmenis laiko jau seniai, šie daiktai priklauso jam, iš šaunamojo ginklo buvo kelis kartus iššovęs. Šiuos liudytojų parodymus patvirtina 2019 m. balandžio 17 d. kratų protokolai, iš kurių matyti, kad nuteistasis V. I. savanoriškai parodė šaunamojo ginklo ir šaudmenų buvimo vietą, nurodė, kad šie daiktai priklauso jam, jokių pastabų dėl atliktų kratų nepareiškė bei ant kratų protokolų pasirašė (1 t., 23 – 28, 40 b. l.). Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo netikėti liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymais.

10. Nors sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), priklauso ne nuteistajam V. I., o jo tėvams, tačiau nuteistajam buvo leista naudotis visomis sodybos patalpomis – tarp jų ir garažu, kuriame jis ir laikė šaunamąjį ginklą bei 9 šaudmenis. Nuteistasis V. I. parodė, kad į tėvų sodybą nuvyksta kartą per savaitę, vasarą – dar dažniau. Kaip pagrįstai pirmosios instancijos teismas pažymėjo skundžiamame nuosprendyje, 2018 m. nuteistasis ne tik lankydavosi tėvų sodyboje, tačiau ir joje nuolat gyveno. Taigi, V. I. turėjo visas sąlygas ir galimybes šaunamąjį ginklą ir šaudmenis laikyti šios sodybos garaže, o ne savo gyvenamojoje ar kitoje vietoje. Kad kratos metu rasti ir paimti šaunamasis ginklas ir šaudmenys priklauso nuteistajam V. I. patvirtina ir tai, kad be nuteistojo daugiau niekas kitas iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų (V. I. tėvų, sesers, jos vaikų), kurie gyvena ar svečiuojasi sodyboje, nežinojo apie sodybos garaže laikomus šaunamąjį ginklą ir šaudmenis. Taip pat atmetami apeliacinio skundo argumentai, kad sodybos garaže šaunamąjį ginklą ir šaudmenis galėjo padėti kiti asmenys, nes šis garažas nėra rakinamas. Ši sodyba yra nuošalioje vietoje, jei joje vaikščiotų pašaliniai asmenys, jie neabejotinai būtų pastebėti nuolat joje gyvenančių asmenų – nuteistojo tėvų. Taigi, kad pakankamai vertingą daiktą – šaunamąjį ginklą su šaudmenimis, kažkas sugalvotų laikyti svetimoje sodyboje ir po to vargintųsi jį prireikus pasiimti neužklupti sodybos savininko, yra nelogiška ir neįtikinama. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad be nuteistojo V. I. niekas kitas nežinojo apie sodybos garaže laikomus šaunamąjį ginklą ir šaudmenis.

11. Bylos duomenimis, nuteistasis V. I. 2016 m. kovo 10 d. išlaikė egzaminą gauti leidimą laikyti ginklą, 2 kartus prašė jam išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, tačiau abu kartus jam toks leidimas nebuvo išduotas dėl jo asmenybę neigiamai apibūdinančių aplinkybių – duomenų apie jo smurtinį elgesį prieš šeimos narius ir pan. Daugiau niekas kitas iš sodyboje gyvenančių ir joje besilankančių asmenų tokio leidimo nebuvo prašęs išduoti ir jo neturi (1 t., 52 b. l.). Todėl, ir šis faktas leidžia spręsti, jog be nuteistojo V. I. niekas kitas nebuvo suinteresuotas turėti šaunamąjį ginklą ir šaudmenis. Apeliacinio skundo argumentai dėl daikto nuosavybės teisės atsiradimo pagal įgyjamąjį senatį šiuo atveju neturi reikšmės, kadangi šioje byloje yra sprendžiamas klausimas ne dėl nuteistojo nuosavybės teisės įgijimo į kratos metu rastus ir paimtus šaunamąjį ginklą ir 9 šaudmenis, o tai, ar šie daiktai buvo jo žinioje.

12. Todėl teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad be nuteistojo V. I. niekas kitas apie kratos metu rastus ir paimtus šaunamąjį ginklą ir šaudmenis nežinojo, kad nuteistasis policijos pareigūnams pripažino lankantis paslėpęs šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad jokio objektyvaus pagrindo abejoti kratos metu sodybos garaže rastų ir paimtų šaunamojo ginklo ir 9 šaudmenų priklausymu ne kokiam tai kitam asmeniui, o būtent nuteistajam. V. I. turėjo pakankamai žinių ir gyvenimiškos patirties suprasti, kad jis, neteisėtai, t. y. neturėdamas leidimo, laikė šaunamąjį ginklą ir 9 šaudmenis. Jis suprato ir savo veiksmų pavojingumą, nes tiek šaunamasis ginklas, tiek šaudmenys buvo paslėpti sodybos garaže ant lubų, tokiu būdu kitiems asmenims apsunkinant jų radimą. Tokia nuteistojo veika atitinka visus nusikalstamos veikos pagal BK 253 straipsnio 1 dalį požymius. Todėl nėra jokio pagrindo jį išteisinti dėl šio nusikaltimo.

13. Kita vertus, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kada, kur, kokiomis aplinkybėmis ir iš ko nuteistasis V. I. įsigijo šaunamąjį ginklą ir 9 šaudmenis. Aplinkybės dėl šaunamojo ginklo ir šaudmenų įgijimo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo tirtos. Neteisėtas šaunamojo ginklo ir šaudmenų įgijimo faktas niekaip nepagrįstas ir skundžiamame nuosprendyje. Taigi, galima tik numanyti, jog pirmosios instancijos teismas preziumavo šaunamojo ginklo ir šaudmenų neteisėtą įgijimą vėliau sekusiu neteisėtu jų laikymo faktu.

14. Tačiau, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis (kaip jau minėta – tiek neteistas šaunamojo ginklo ir šaudmenų įgijimas, tiek neteistas jų laikymas – yra alternatyvios nusikalstamos veikos) gali būti nustatomas tik tada, kai jį patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. To turi būti laikomasi ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomi keli alternatyvūs veiksmai, kurių kiekvienas gali būti savarankiškas kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Taigi, nuteisdamas asmenį už kurios nors vienos ar kelių BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padarymą, teismas privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti BPK nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.

15. Kadangi neteisėtas šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymas savaime nenulemia kito nusikalstamos veikos sudėties požymio – neteisėto įgijimo, o šioje byloje nenustatyta, kada, kur, kokiomis aplinkybėmis ir iš kokio asmens V. I. įgijo šaunamąjį ginklą ir 9 šaudmenis, skundžiamas teismo nuosprendis keičiamas – iš nuosprendžio pašalinama aplinkybė, kad nuteistasis V. I. tiksliai nenustatytu laiku neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 12-o kalibro dvivamzdį lygiavamzdį IŽ-27EM modelio medžioklinį šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 12-o kalibro medžiokliniais šoviniais, ir 9 šaudmenis – pramoninės gamybos 12-o kalibro medžioklinius šovinius, skirtus šaudyti įvairių modelių lygiavamzdžiais 12-o kalibro medžiokliniais šautuvais (B ir C kategorijų ginklais) (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Pažymėtina, kad toks skundžiamo nuosprendžio pakeitimas neturi esminės įtakos nuteistojo V. I. nusikalstamos veikos pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kvalifikavimui, nemažina jo paties ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo.

16. Be to, sumažinus nuteistojo V. I. nusikalstamos veikos apimtį, mažinti ir jam paskirtą bausmę kolegija nemato reikalo. Iš skundžiamo nuosprendžio pašalintas šaunamojo ginklo ir šaudmenų įgijimas nedaro V. I. nusikaltimo mažiau pavojingu. Šiuo atveju nuteistasis V. I. padarė apysunkį nusikaltimą, jis teistas, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Įvertinus visa tai, darytina išvada, kad už šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymą jam pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė, gerokai mažesnė už sankcijoje numatytą jos vidurkį, atitinka jo asmenybės ir nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl nėra aiškiai per griežta ar neteisinga.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. vasario 3 d. nuosprendį :

Iš teismo nuosprendžio pašalinti aplinkybę, kad nuteistasis V. I., tiksliai nenustatytu laiku neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 12-o kalibro dvivamzdį lygiavamzdį IŽ-27EM modelio medžioklinį šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 12-o kalibro medžiokliniais šoviniais, ir 9 šaudmenis – pramoninės gamybos 12-o kalibro medžioklinius šovinius, skirtus šaudyti įvairių modelių lygiavamzdžiais 12-o kalibro medžiokliniais šautuvais (B ir C kategorijų ginklais).

Kitą teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Valdas CiesiūnasValdas Petras MeidusJolanta Raščiuvienė