Kauno apygardos teismo nutartis

2017-09-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-492-238/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-22
Bylos Nr.
1A-492-238/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis, Jurgis Kiškis, Danguolė Šiugždinytė
Kaltinamasis
D. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-492-238/2017Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00136-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Rolandai Bučmienei,dalyvaujant prokurorei Gabijai Večerinskienei,išteisintajam D. M., jo gynėjui advokatui Ramūnui Mikulskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Egidijaus Palaimos apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį išteisintas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. M. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo ir iki 2015 m. liepos 13 d., 14.10 val. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių remonto dirbtuvių patalpose, automobilinėje pavarų dėžėje įrengtoje slėptuvėje, neturėdamas leidimo neteisėtai laikė 2 (du) pistoletus, pritaikytus šaudyti 7,65 mm kalibro BROWNING (sinonimai – 7,65x17, .32 AUTO) šoviniais, pagamintus savadarbiu būdu perdirbant Rusijos gamybos (gamintojas – Iževsko mechanikos gamykla) dujinius pistoletus IZH-79-8 (rus. ??-79-8), priskiriamus civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaunamiesiems ginklams; 2 (du) savadarbius šaunamojo ginklo duslintuvus, priskiriamus A kategorijos šaunamųjų ginklų priedėliams; 1 (vieną) pramoninės gamybos 9 mm kalibro trumpąjį BROWNING (sinonimai – 9x17; .380 AUTO; .380 ACP) šovinį, priskiriamą šaudmenims, skirtiems A ir B kategorijų šaunamiesiems ginklams; 18 (aštuoniolika) pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro BROWNING (sinonimai – 7,65x17, .32 AUTO) šovinių, priskiriamų šaudmenims, skirtiems A ir B kategorijų šaunamiesiems ginklams, kuriuos 2015 m. liepos 13 d., apie 14.10 val. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių remonto dirbtuvių patalpose automobilinėje pavarų dėžėje įrengtoje slėptuvėje surado ir paėmė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai.Pirmosios instancijos teismas D. M. dėl kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį išteisino konstatavęs, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo surinkta pakankamai objektyvių, nenuginčijamų įrodymų, kad D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje. Teismas argumentavo tuo, kad neįrodyta, jog D. M. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Taip pat teismas nurodė, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kokiu būdu, iš kur gauti daiktai, kad juos įgijo D. M.. Nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog rasti daiktai buvo kaltinamojo žinioje ir juos paslėpęs neteisėtai laikė. Patalpos, kur buvo atlikta krata, priklausė ir kitiems asmenims, jomis naudojosi keli asmenys, taigi niekuo nepaneigta kaltinamojo D. M. nurodyta aplinkybė, kad jis prie ginklo buvo tik prisilietęs, tačiau jis nebuvo jo žinioje. Kaltinimo aplinkybė dėl neteisėto daiktų laikymo pagrindžiama vieninteliu įrodymu-D. M. biologiniu pėdsaku paliktu ir rastu ant vieno objekto. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Egidijus Palaima apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį – D. M. pripažinti kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams, ir, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 metams.Skunde nurodoma, kad nuo­sprendyje teismas nurodo, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokių įrodymų, kokiu būdu ir iš kur gauti neteisėtai laikomi kaltinime nurodyti daiktai. Tačiau tame pačiame nuosprendy­je net kelis kartus akcentuojama, analizuojant DNR tyrimo išvadas, kad surinkti duomenys rodo, jog UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, (duomenys neskelbtini), esančiame garaže, D. M. lie­tė šaunamąjį ginklą, t. y. turėjo jį savo rankose, apžiūrinėjo. Tame pačiame nuosprendyje konstatuojama, kad D. M. juos galimai įgijo, bet neturėjo savo žinioje. Šios teismo nuosprendyje konstatuotos aplinkybės patvirtina net kelias baudžiamojo įstatymo numatytas alternatyvias veikas – įgijimą ir laikymą (neapibrėžtą laiką), kas tiesiogiai prieštarauja teismo padarytoms galutinėms iš­vadoms. Nors nuosprendyje konstatuojama, kad šaunamasis ginklas nebuvo D. M. žinioje, tačiau faktinės aplinkybės byloja priešingai – D. M. šaunamąjį ginklą lietė kitiems asme­nims nematant ir net nesant garažo patalpoje, turėjo jį neapibrėžtą laiką, apie ginklo radimą neinfor­mavo nei garažo savininkų, nei policijos pareigūnų, o vėliau šis šaunamasis ginklas, kartu su kitu šaunamuoju ginklu, šaudmenimis ir šaunamųjų ginklų priedėliais, buvo rastas greičių dėžėje įrengtoje slėptuvėje, t. y. patalpoje, kurioje D. M. nevienkartinio lankymosi faktas yra pagrįstas byloje ištirtais įrodymais.Skunde taip pat nurodoma, kad nors D. M. nepripažino, kad greičių dėžėje laikė rastus draudžiamus daiktus, ir nors teismas konstatavo, kad D. M. savo žinioje šių draudžiamų daiktų neturėjo, o tik lie­tė ir galimai įgijo, tačiau šios aplinkybės savaime neleidžia teigti, kad D. M. neturėjo savo žinioje draudžiamų daiktų. Liudytojų R. P., L. P., T. P. parodymais baudžiamajame procese nustatyta, kad D. M. lankydavosi minimame garaže, jame naudodavosi esama įranga, atlikdavo savo transporto priemonės remonto darbus. Šias aplinkybes patvirti­no ir pats D. M., pabrėždamas, kad šiose patalpose jis būdavo ir vienas. Tai, kad garaže la­nkėsi ir kiti asmenys, niekaip nepašalina ir neapriboja D. M. galimybės disponuoti drau­džiamais daiktais bei laikyti juos greičių dėžėje įrengtoje slėptuvėje. Priešingai, šios aplinkybės tik patvirtina, kad D. M. turėjo laisvą ir realią galimybę patekti ir būti patalpose vienas, kuriose rasta įrengta slėptuvė su draudžiamais daiktais. Svarbu įvertinti bendrame įrodymų kontekste ir kitą, ne mažiau svarbią charakterizuojančią aplinkybę, kurią savo parodymuose nurodė aukščiau įvardyti liudytojai – tai, kad R. P. nepageidavo, kad D. M. lankytųsi šiose patalpose po to, kai jų sandėliavimo patalpose buvo rastos, galimai paruoštus į baldus paslėpti, cigaretės. Šios apli­nkybės buvo siejamos būtent su D. M..Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad D. M. ikiteisminiame tyrime ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo nuoseklus nurodydamas, kokiomis aplinkybėmis galėjo jo DNR pavyzdys atsirasti ant vieno iš draudžiamų daiktų. D. M. ikiteisminiame ty­rime teigė, kad jis paaiškinti nieko negali, tačiau teisiamajame posėdyje jau tvirtino, kad tyrėjams są­moningai melavo, kadangi šaunamąjį ginklą buvo radęs garažo patalpoje esančiame stelažo stalčiu­je, tačiau liudytojui L. P. 2017 m. kovo 16 d. papildomos apklausos metu teisme paneigus tokias aplinkybes, t. y. nurodžius, kad D. M. nurodytoje patalpoje tokių stalčių nebuvo, D. M. vėl pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad šaunamąjį ginklą lietė jau gulintį ant lentynos, nebe stalčiuje su įrankiais. Akivaizdu tai, kad D. M. tik teisiamajame posėdyje, susipažinęs su apklaustų liudytojų parodymais, taip pat ir 2017 m. kovo 16 d. papildomai apklausto L. P. parodymais, išgirdęs, kad jo nurodytoje patalpoje nėra tokių įrankių stalčių, kokius jis nurodė anks­tesnės apklausos teisme metu, D. M. iškėlė minėtą naują versiją, kad ginklą rado padėtą tiesiog ant įrankių lentynos. Šiuo atveju akivaizdus D. M. šiame procese duodamų parodymų nenuoseklumas ir nenuoširdumas suponuoja pagrįstą manymą, kad tokiu būdu jis siekia išvengti atsakomybės.Skunde teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad D. M. disponuoti šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis leidimai išduoti nebuvo. Tai, kad įvy­kio vietos apžiūros metu rasti šaunamieji ginklai, priedėliai ir šaudmenys rasti įrengtoje slėptuvėje, įpakuoti polietileninėje plėvelėje, rodo, jog šių, civilinėje apyvartoje draudžiamų objektų, slėpimas buvo sąmoningas, žinant, jog šie daiktai yra draudžiami, kas parodo tai atlikusio asmens veiks­muose tiesioginės tyčios buvimą. Tai, kad tarp D. M. ir rastų draudžiamų daiktų buvo kon­taktas, patvirtinta ne tik paties D. M. parodymais, tačiau ir 2015 m. spalio 8 d. DNR specialisto išvada. Be to, teisminio nagrinėjimo metu apklausti R. P., L. P., A. K., T. P. paneigė, kad jiems buvo žinoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, (duomenys neskelbtini), esančiame garaže būtų laikomi kokie nors šaunamie­ji ginklai, todėl jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų D. M. parodymų teisingumą, neska­itant paties D. M. parodymų, nustatyta nebuvo. Priešingai, teismo ištirtų įrodymų visuma nustatytos D. M. lankymosi bylos nagrinėjimui reikšmingoje vietoje aplinkybės, jo bu­vimas garaže neapibrėžtą laiką be kitų asmenų priežiūros, savarankiškas naudojimasis įvairia remonto įranga ir įrankiais, tiesioginis kontaktas su vienu iš draudžiamų daiktų, ant kurio liko jo DNR pėdsakas, sąmoningas teisėsaugos pareigūnų ir teismo klaidinimas duodant melagingus ir klaidinan­čius parodymus, patvirtina tai, kad D. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis disponavo draudžiamais daiktais ir juos sąmoningai slėpė garaže laikomoje nenaudojamoje greičių dėžėje įrengtoje slėptuvėje. Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nustatytas D. M. ryšys tiek su įvykio vieta, kurioje rasti draudžiami daiktai, tiek jo sąlytinis su draudžiamais daiktais, ant vieno iš kurių buvo rastas jo DNR pėdsakas.Atsiliepime į apeliacinį skundą išteisintasis D. M. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendį palikti galioti.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė Gabija Večerinskienė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintasis D. M. ir jo gynėjas Ramūnas Mikulskis prašė apeliacinį skundą atmesti.Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Egidijaus Palaimos apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.Išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.Teisėjų kolegijos nuomone, spręsdamas D. M. kaltės (nekaltumo) klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė ir pagrįstai D. M. dėl kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį išteisino. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Taigi, neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis pasireiškia keliais arba vienu iš nurodytų alternatyvių veiksmų: neteisėtu šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimu, įgijimu, laikymu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu neturint reikiamo leidimo. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų įgijimas - tai neturint reikiamo leidimo jų pirkimas, neatlygintinis gavimas, įgijimas už skolas, mainais už kitą daiktą ir panašiai. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė būtent D. M., kadangi jis prisipažino lietęs kaltinime nurodytą šaunamąjį ginklą, be to, tą patvirtinta tai, kad ant šaunamojo ginklo rasta D. M. DNR pėdsakai. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad BK 253 straipsnio 1 dalies dispozicijoje yra aiškiai nurodoma, už kokius veiksmus asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, t. y. už šaunamojo ginklo, šaudmenų įgijimą, laikymą, nešiojimą, gabenimą ar realizavimą, neturint leidimo. Tarp šių alternatyvių nusikalstamos veikos požymių nėra numatyta atsakomybė už šaunamojo ginklo lietimą, o kaltinamojo kaltė dėl šaunamųjų ginklų, šaudmenų laikymo negali būti grindžiama vien tuo, kad jis lietė šaunamąjį ginklą. BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra padaroma tik tiesiogine tyčia, taigi siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn yra būtina nustatyti, kad asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Tai, kad D. M. dažnai lankėsi patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), remontavosi savo transporto priemones, nėra pakankamas pagrindas jį pripažinti, jog kratos metu rastus daiktus jis turėjo savo žinioje. Kaip ir nurodo prokuroras apeliaciniame skunde, D. M. iš tiesų turėjo laisvą ir realią galimybę patekti ir būti patalpose vienas, kuriose rasta įrengta slėptuvė su draudžiamais daiktais. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, kad tokią galimybę turėjo ir kiti asmenys – UAB (duomenys neskelbtini) savininkas, kiti asmenys ten dirbę. Todėl kolegijos nuomone, šiuo atveju už neteisėtą disponavimą-šaunamųjų ginklų, šaudmenų įgijimą ir laikymą siekiant būtent D. M. patraukti baudžiamojon atsakomybėn už kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos padarymą, šios aplinkybės nepakanka. Byloje niekuo nepaneigtina kaltinamojo D. M. nurodyta aplinkybė, kad jis ginklą matęs stelaže, jį buvo tik paėmęs į rankas ir nežino, kaip minėtas ginklas buvo įdėtas į greičių dėžę ir kas tai padarė. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teisminio nagrinėjimo metu apklausti R. P., L. P., A. K., T. P. paneigė, kad jiems buvo žinoma, jog UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, (duomenys neskelbtini), esančiame garaže būtų laikomi kokie nors šaunamie­ji ginklai. Tačiau tokie liudytojų parodymai taip pat niekaip nepatvirtina, kad ginklus neteisėtai laikė būtent išteisintasis D. M., todėl tai laikytina tik objektyviais duomenimis nepagrįsta prokuroro prielaida. Be to, iš kaltinimo matyti, kad D. M. buvo kaltinamas neteisėtai įgijęs kaltinime minimus daiktus. Tačiau kolegija pažymi, kad kaltinime nėra duomenų apie tai, kur, kada, prie kokių aplinkybių D. M. įgijo šaunamuosius ginklus, šovinius. Taip pat nepateikti duomenys, kurie patvirtina neteisėtą minėtų daiktų įgijimą.Prokuroro nuomone, akivaizdus D. M. duodamų parodymų nenuoseklumas ir nenuoširdumas suponuoja pagrįstą manymą, kad tokiu būdu jis siekia išvengti atsakomybės. Tačiau, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, ši aplinkybė nėra kaltinamojo kaltės įrodymas, o kaltė baudžiamojoje teisėje turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos pagrindžiant ją baudžiamajame procese įstatymų nustatyta tvarka gautais duomenimis. Nagrinėjamuoju atveju D. M. parodymų keitimas dėl ginklo radimo aplinkybių (iš pradžių kaltinamasis teigė, kad ginklą rado stelažo stalčiuje, o vėliau, kad jį rado ant stelažo) savaime nesuponuoja išvados, kad jis neturėdamas leidimo tyčia neteisėtai įgijo ir laikė šaunamuosius ginklus, kadangi byloje nesurinkta tai pagrindžiančių įrodymų. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, konstatuoja, kad D. M. dėl kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį išteisintas pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir motyvais pagrindo nėra, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendis paliekamas galioti, o prokuroro Egidijaus Palaimos apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Egidijaus Palaimos apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Kęstutis DargužisJurgis KiškisDanguolė Šiugždinytė