Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-05-21 · Civilinė byla Nr. e2A-473-613/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-21
Bylos Nr.
e2A-473-613/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
Atsakovas
G. M., mažajai bendrijai „Gimetas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-473-613/2020 (S) Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00675-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3; 3.3.1.14; 3.3.1.20.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo G. M. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2730-206/2019 pagal ieškovės bankrutavusios mažosios bendrijos „Giedlina“ patikslintą ieškinį atsakovams G. M. ir mažajai bendrijai „Gimetas“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi mažoji bendrija (toliau – BMB) „Giedlina“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama: priteisti solidariai iš atsakovų G. M. ir MB „Gimetas“ 13 316,19 Eur žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovo G. M. 6 133 Eur žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovo G. M. 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas; priteisti iš atsakovės MB „Gimetas“ 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

2. Ieškovė nurodė, kad bankroto bylos MB „Giedlina“ iškėlimo dieną bendrovėje dirbo šeši darbuotojai, kurie, suėjus įstatyme nustatytam įspėjimo terminui, buvo atleisti iš užimamų pareigų. Įmonės bankroto administratorė iš jai perduotos BMB „Giedlina“ 2018 m. spalio 23 d. kasos knygos nustatė, jog nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo duomenis ieškovės kasoje buvo 3 519,39 Eur grynųjų piniginių lėšų, kuriuos buvęs ieškovės vadovas atsakovas G. M. turėjo perduoti administratorei, tačiau to nepadarė ir todėl liko skolingas atsakovei 3 519,39 Eur grynųjų piniginių lėšų sumą. Administratorė iš jai perduotų dviejų kasos aparatų kasos operacijų žurnalų sužinojo, jog po nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos ieškovė už maitinimo paslaugas papildomai į kasą gavo 15 953,96 Eur (3 245,00 Eur + 12 708,96 Eur) sumą, kurių atsakovas ieškovei taip pat neperdavė. Iš viso atsakovas ieškovės administratorei neperdavė 19 449,19 Eur piniginių lėšų, todėl padarė žalą ieškovei ir jos kreditoriams, kurią atsakovas ieškovei turi atlyginti. Buvęs įmonės vadovas ne tik nevykdė savo įsipareigojimo ieškovės už maitinimo paslaugas gautomis lėšomis atsiskaityti su ieškove ir jos kreditoriais, bet galimai nuslėpė ieškovės verslo perkėlimo faktą į atsakovę MB „Gimetas“, kuriai vadovauja atsakovo G. M. sutuoktinė J. L.. Atsakovas pamelavo administratorei, kad atsiskaitys su ieškovės kreditoriais ir dės pastangas nutraukti bankroto bylą ieškovei, kad turėtų daugiau laiko ir galimybių pasirengti perkelti ieškovės veiklą į naujai atsakovo įsteigtą MB „Gimetas“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškovės BMB „Giedlina“ patikslintą ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo G. M. 19 449,19 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, taip pat paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismas nustatė, kad atsakovas MB „Giedlina“ bankroto byloje nevykdė įpareigojimo perduoti įmonės bankroto administratorei bendrovės turtą, dokumentaciją ir kt., už tai Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi jam buvo paskirta piniginė bauda. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjant prašymą dėl G. M. nubaudimo, buvo nustatyta, kad atsakovas G. M. 2018 m. lapkričio 15 d. įsipareigojo sumokėti 2 800 Eur plius PVM administravimo išlaidas į administratorės sąskaitą iki 2018 m. gruodžio 31 d., susitarimo sudarymo dieną teismas dar nebuvo nustatęs sumos administravimo išlaidoms sumokėti, o pirmasis kreditorių susirinkimas, kuriame buvo nutarta patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, įvyko tik 2019 m. sausio 7 d. Duomenų apie tai, kad būtų nuspręsta tęsti ūkinę veiklą ir vykdyti sandorius, byloje nėra. Tokiu būdu nei bankroto byloje, nei dabar iškeltoje byloje nėra pateikta įrodymų, kad bankroto administratorė būtų leidusi bankrutuojančiai įmonei vykdyti veiklą ir disponuoti lėšomis, nes vien BMB „Giedlina“ vadovo G. M. elektroniniu paštu pateiktas prašymas bankroto administratorei be jo teigiamo išsprendimo nesukūrė tokio leidimo, sutikimo ar pan. Tokiu būdu, atsakovas nevykdydamas jam įstatymu pavestų pareigų ir neperduodamas administratorei esamų ir gautų lėšų - kasoje buvusių 3 519,39 Eur grynųjų piniginių lėšų ir 15 953,96 Eur piniginių lėšų, kurias ieškovė už maitinimo paslaugas gavo papildomai į kasą po bankroto bylos ieškovei iškėlimo, padarė žalą ieškovei, atstovaujančiai kreditorių interesus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsakovas G. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą dalyje dėl iš jo priteisto 19 449,19 Eur žalos atliginimo ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, taip pat priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Atsiliepimas

5.1. Atsakovas nesutinka, su teismo išvadomis, jog jis iki 2018 m. gruodžio 7 d. tęsdamas įmonės veiklą, atsiskaitydamas su kreditoriais ir tuo laikotarpiu įmonės vardu gaudamas pajamų, visas gautas lėšas turėjo besąlygiškai perduoti bankroto administratoriui, o panaudojęs gautas lėšas įmonės naudai bei įmonės interesams, įmonės atžvilgiu atliko kokius nors neteisėtus veiksmus.

5.2. Atsakovo įsitikinimu, būtent įmonės bankroto administratorė turėjo teisę spręsti dėl įmonės veiklos tęstinumo iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Remiantis bylos duomenimis, toks susitarimas tarp atsakovo ir bankroto administratorės buvo. Administratorė, gavusi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, pateikė atsakovui G. M. dokumentus, kuriuos jis, norėdamas tęsti įmonės veiklą, turėjo pasirašyti ir atsiųsti atgal bankroto administratorei, tai yra 2018 m. spalio 23 d. prašymą dėl tolimesnės ūkinės veiklos vykdymo ir bankroto bylos nutraukimo galimybių bei 2018 m. lapkričio 15 d. susitarimą dėl administravimo išlaidų atlyginimo. Bankroto administratorė 2018 m. lapkričio 16 d. informavo atsakovą, jog pirmadienį iki 11:00 lauks žinių ir pasirašytų pranešimų/sutarčių jei jis ketins tęsti įmonės veiklą. Iki administratorės nurodyto termino įmonės buhalterė 2018 m. lapkričio 20 d. atsiuntė bankroto administratorei atsakovo pasirašytus dokumentus, kuriais jis patvirtino, jog ketina tęsti įmonės veiklą ir ją tęsė iki 2018 m. gruodžio 6 d.

5.3. Atsakovas nėra teisininkas, jis bendraudamas su bankroto administratore dėl tolimesnės įmonės veikos tęstinumo, pagrįstai manė, kad bankroto administratorės parengtas ir jo pasirašytas prašymas yra pagrindas jam tęsti įmonės veiklą, juolab, kad joks kitas sprendimas dėl pateikto prašymo (tekinti ar atsisakyti tenkinti prašymą) nebuvo priimtas.

6. Ieškovė BMB „Giedlina“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Priešingai nei teigia atsakovas, bankroto administratorė neleido vykdyti BMB „Giedlina“ veiklos disponuojant BMB „Giedlina“ lėšomis. Administratorė atsakovui buvo nurodžiusi vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartį ir perduoti ieškovės turtą bei dokumentus bankroto administratorei. Bankrutuojančiai įmonei vykdyti veiklą, disponuojant įmonės lėšomis draudžia ir įstatymas. Atsakovas G. M. tokius argumentus nurodo todėl, kad, kaip paaiškėjo vėliau, atsakovas G. M. suklaidino ir pamelavo administratorei apie neva planuojamą atkurti BMB „Giedlina“ mokumą. Atsakovas G. M. jokio BMB „Giedlina“ mokumo atkurti neplanavo, BMB „Giedlina“ veiklą perkėlė į susijusią įmonę, o savo procesiniais dokumentais klaidina teismą, siekdamas vilkinti procesą ir išvengti žalos atlyginimo ieškovei ir jos kreditoriams.

6.2. Aplinkybę, kad administratorė neleido BMB „Giedlina“ vykdyti veiklos disponuojant BMB „Giedlina“ lėšomis, patvirtina byloje pateiktas administratorės 2018 m. spalio 23 d. įsakymas dėl su bankroto bylos iškėlimu susijusių pareigų vykdymo (DOK-26885), kuriuo administratorė reikalavo atsakovą G. M. parengti ir iki 2018 m. lapkričio 7 d. priėmimo-perdavimo aktu perduoti bendrovės turtą, dokumentaciją ir kt., pateikti pasirašytinai bendrovės darbuotojams pridedamą pranešimą apie būsimą atleidimą iš užimamų pareigų ir kreditorinio reikalavimo pateikimą, taip pat paskaičiuoti ir padėti tiksliai užpildyti darbuotojams prašymus įtraukti į kreditorių sąrašus. Pateikti darbuotojų, teikiančių finansinius reikalavimus, darbo sutarčių kopijas su darbo užmokesčio, atostoginių, išeitinės kompensacijos priskaičiavimo detaliais žiniaraščiais jų atleidimo datai.

6.3. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad bankroto administratorė įsakymu įspėjo G. M. apie jo atleidimą ir atleido G. M. suėjus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatytiems terminams. Taigi, atsakovas G. M. BMB „Giedlina“ nedirbo, kas vėl patvirtina, kad jis neturėjo teisės naudoti BMB „Giedlina“ kasoje esančias pinigines lėšas. Taip pat bankroto administratorė nebuvo suteikusi atsakovui jokio įgaliojimo ar kito dokumento disponuoti BMB „Giedlina“ kasoje esančiomis lėšomis – tai daryti gali tik bankroto administratorius, kaip tai numatyta ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 4, 5 punktuose. Ieškovės bankroto administratorė nedavė atsakovui nei leidimo, nei sutikimo naudoti BMB „Giedlina“ kasoje esančias pinigines lėšas. Į BMB „Giedlina“ kasą gautomis lėšomis BMB „Giedlina“ galėjo atsiskaityti tik su savo kreditoriais, tačiau ir tai daryti pagal ĮBĮ nuostatas gali tik bankroto administratorė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis

9. Nagrinėjamu atveju iš esmės kilęs ginčas dėl to, ar atsakovas, kaip buvęs BMB „Giedlina“ vadovas, turėjo teisę po bankroto bylos įmonei iškėlimo toliau vykdyti įmonės veiklą ir naudoti įmonės lėšas.

Dėl ginčo esmės

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, be kita ko, priteisė ieškovei iš atsakovo G. M. 19 449,19 Eur žalos atlyginimo, konstatavęs, kad nei MB „Giedlina“ bankroto byloje, nei šioje civilinėje byloje nėra pateikta įrodymų, kad bankroto administratorė būtų leidusi bankrutuojančiai įmonei vykdyti veiklą ir disponuoti lėšomis, nes vien BMB „Giedlina“ vadovo G. M. elektroniniu paštu pateiktas prašymas bankroto administratorei be jo teigiamo išsprendimo nesukūrė tokio leidimo, sutikimo ar pan. Tokiu būdu, atsakovas nevykdydamas jam įstatymu pavestų pareigų ir neperduodamas administratorei esamų ir gautų lėšų – kasoje buvusių 3 519,39 Eur grynųjų piniginių lėšų ir 15 953,96 Eur piniginių lėšų, kurias ieškovė už maitinimo paslaugas gavo papildomai į kasą po bankroto bylos ieškovei iškėlimo, padarė žalą ieškovei, atstovaujančiai kreditorių interesus.

11. Atsakovas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, argumentuodamas, jog tarp jo ir įmonės bankroto administratorės buvo susitarimas dėl BMB „Giedlina“ tolimesnės ūkinės veiklos vykdymo, ką patvirtina byloje pateikti jo susirašinėjimai su administratore elektroniniais laiškais bei įmonės buhalterės 2018 m. lapkričio 20 d. bankroto administratorei išsiųsti atsakovo pasirašyti dokumentai, kuriais jis patvirtino, jog ketina tęsti įmonės veiklą ir ją tęsė iki 2018 m. gruodžio 6 d. Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovo argumentus kaip nepagrįstus.

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-253-513/2020 iškėlė MB „Giedlina“ bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. spalio 23 d.

13. Bankroto administratorė 2018 m. spalio 25 d. registruota siunta ir 2018 m. spalio 26 d. elektroniniu laišku atsakovui išsiuntė administratorės 2018 m. spalio 23 d. įsakymą Nr. 01, kuriuo nusprendė: laikyti, kad įmonės ūkinė-komercinė veikla yra sustabdyta; nevykdyti finansinių prievolių neįvykdytų iki bankroto bylos iškėlimo (įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą); valdymo organai (valdyba, įmonės direktorius) yra netekę savo įgaliojimų, o bendrovės valdymo organams (valdybai, direktoriui, jo pavaduotojams ir kt.) suteiktos parašo teisės prisiimti bendrovės vardu įsipareigojimus, sudaryti ar nutraukti sutartis, pasirašyti banko ar kitus finansinius dokumentus bei ataskaitas, spręsti darbuotojų priėmimo, atleidimo, darbo apmokėjimo ar kitus su įmonės veikla susijusius klausimus negalioja. Administratorė įsakymu įpareigojo atsakovą parengti ir iki 2018 m. lapkričio 7 d. priėmimo-perdavimo aktu perduoti bendrovės turtą, dokumentaciją ir kt., pateikti pasirašytinai bendrovės darbuotojams pridedamą pranešimą apie būsimą atleidimą iš užimamų pareigų ir kreditorinio reikalavimo pateikimą, taip pat paskaičiuoti ir padėti tiksliai užpildyti darbuotojams prašymus įtraukti į kreditorių sąrašus. Administratorė taip pat informavo atsakovą, kad pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punktą su bendrovės vadovu G. M. darbo sutartis bus nutraukta po 15 kalendorinių dienų, t. y. 2018 m. lapkričio 18 d.

14. Aplinkybę, kad minėtas administratorės įsakymas atsakovui buvo įteiktas, patvirtina byloje pateiktas registruotų pašto siuntų paieškos išrašas bei paties atsakovo pateiktas ir pasirašytas prašymas dėl tolimesnės ūkinės veiklos vykdymo ir bankroto bylos nutraukimo galimybių, kuriame pats atsakovas patvirtino gavęs administratorės 2018 m. spalio 23 d. įsakymą.

15. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas G. M. nei pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies nuostatas, nei pagal administratorės 2018 m. spalio 23 d. įsakymą Nr. 01 neturėjo jokio teisinio pagrindo veikti įmonės vardu, tęsti įmonės ūkinę – komercinę veiklą ar tuo labiau naudoti įmonės turėtas iki bankroto bylos iškėlimo ar gautas jau po bankroto bylos iškėlimo lėšas. Atsakovo nurodyti susirašinėjimų elektroniniais laiškais išrašai ir tik jo paties pasirašytas prašymas leisti tęsti įmonės veiklą nepatvirtina administratorės suteikto leidimo ar įgaliojimo veikti įmonės vardu ir toliau vykdyti veiklą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neteisėtais veiksmais laikė atsakovo G. M. nevykdymą jam įstatymu ir administratorės įsakymu jam pavestų pareigų perduoti esamas ir gautas įmonės lėšas – kasoje buvusių 3 519,39 Eur grynųjų piniginių lėšų ir 15 953,96 Eur piniginių lėšų, kurias ieškovė už maitinimo paslaugas gavo papildomai į kasą po bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Todėl tokiais atsakovo neteisėtais veiksmais padaryta žala įmonei ir jos kreditoriams, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, turi būti priteista iš atsakovo.

Dėl bylos procesinės baigties

16. Apibendrindama nustatytas faktines aplinkybes bei išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą ginčą.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Erika MisiūnienėAlmantas PadvelskisGiedrė Seselskytė