- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-11
- Bylos Nr.
- 2A-661/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Danutė Gasiūnienė, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- J. G.
- Ieškovas
- V. I.
- Advokatai
- Edgaras Paulius Staniukaitis
- Kategorijos
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Danutės Gasiūnienės ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. I. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-483-601/2010 pagal ieškovės V. I. ieškinį atsakovui J. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. I. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo J. G. 948 000 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2003 m. kovo 4 d. ir 2003 m. liepos 11 d. įgaliojimais įgaliojo atsakovą J. G. parduoti jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus: 3525/8400 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 0,8400 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir 0,9600 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). 2003 m. rugsėjo 4 d. atsakovas pardavė šiuos žemės sklypus už 996 000 Lt, tačiau pinigų ieškovei neperdavė. Iš atsakovo ieškovė gavo tik 48 000 Lt kaip avansą už parduodamus sklypus dar iki šių žemės sklypų padavimo. Ieškovė pasirašė 2003 m. rugsėjo 17 d. raštą, kad ji visus pinigus už parduotus žemės sklypus gavo, nes to pareikalavo atsakovas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2010 m. sausio 27 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovas, veikdamas pagal 2003 m. kovo 4 d. ir 2003 m. liepos 11 d. įgaliojimus, 2003 m. rugsėjo 4 d. pardavė ieškovei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus už 996 000 Lt. 40 000 Lt buvo sumokėti pardavėjui sutarties pasirašymo dieną, o 956 000 Lt tą pačią dieną pervesti į atsakovo sąskaitą, kurie kitą dieną, t. y. 2003 m. rugsėjo 5 d., buvo išimti grynais iš sąskaitos. 2003 m. rugsėjo 17 d. raštu ieškovė nurodė, kad visus pinigus už parduotus žemės sklypus, taip pat pirkimo-pardavimo sutartis gavo, patvirtino, jog J. G. pilnai atsiskaitė už atliktus darbus ir įgaliojimus. Deklaracijoje mokesčių inspekcijai už 2003 m. ieškovė nurodė, kad gavo 996 000 Lt pajamų už parduotą turtą. Teismas sprendė, kad atsakovas, tvirtindamas, jog yra atsiskaitęs su ieškove (perdavęs gautus pinigus už parduotus žemės sklypus), pateikė tam pagrįstus įrodymus, t. y. šias aplinkybes patvirtina ieškovės pasirašytas raštas apie visų pinigų gavimą, banko pažyma apie pinigų išėmimą iš atsakovo sąskaitos kitą dieną po pardavimo ir pinigų, ieškovės deklaracija, kurioje ji deklaravo šią sumą 2003 m. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog su ja nebuvo atsiskaityta (nors buvo surinkta visa eilė dokumentų tam įrodyti, eilę kartų atidedamas bylos nagrinėjimas), ar paneigtų atsakovo pateiktus atsiskaitymo įrodymus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė V. I. prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo J. G. 948 000 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovė prašė prie bylos prijungti 2009 m. gruodžio 23 d. sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir audito įmonės. Ieškovė kreipėsi į audito įmonę, kad atitinkamos srities specialistai atsakytų į klausimus, susijusius su ieškinio dalyku. Teismui buvo paaiškinta, kad gautos išvados galimai galės patvirtinti ieškovės teiginius, jog ji pinigų iš atsakovo negavo. Teismas atmetė šį ieškovės prašymą, nurodydamas, kad audito išvados neturės reikšmės bylos eigai. Ieškovės nuomone, teismui neleidus ieškovei pateikti audito išvadų, teismas pažeidė rungimosi principą (CPK 12 str.), dėl to ieškovė negalėjo pateikti įrodymų, kurie neabejotinai turėtų įtakos teisingam bylos išsprendimui.
2. Teismas pažeidė dispozityvumo principą, kuris reiškia, kad šalys turi daug galimybių laisvai naudotis materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis ir taip veikti procesą eigą. Ieškovė nesutinka su teismo teiginiu, kad įrodymams surinkti eilę kartų buvo atidedamas bylos nagrinėjimas. Ieškovė teismo posėdyje prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą dėl pradėto ikiteisminio tyrimo atsakovo atžvilgiu dėl sukčiavimo stambiu mastu. Teismas atidėjo bylos nagrinėjimą, nes nutarė kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo. Kitame teismo posėdyje teismas atmetė ieškovės prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nurodė suformuluoti reikalavimus dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo. Ieškovė, gavusi iš ikiteisminio tyrimo medžiagos papildomus dokumentus, kitame teismo posėdyje prašė šiuos dokumentus prijungti prie bylos, taip pat prašė sustabdyti ar atidėti bylos nagrinėjimą, suteikiant jai teisę pateikti audito išvadas. Teismo išvada, kad dėl galimybės pateikti įrodymus eilę kartų buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, yra nepagrįsta.
3. Teismas neteisingai nurodė, kad ieškovė 2003 m. deklaravo už ginčo žemės sklypų pardavimą gautus pinigus. Iš deklaracijų matyti, kad 956 000 Lt, kaip gautus už parduotus žemės sklypus, ieškovė deklaravo tik 2008 m. ir tik kai pardavė kitus žemės sklypus, kadangi VMI jai buvo paaiškinta, jog būtina tai padaryti. Teismas taip pat neteisingai vertino raštą, kuriame ieškovė nurodė, kad visus pinigus gavo. Bylos medžiagoje yra kiti ieškovės išrašyti raštai atsakovui, tačiau pagal šiuos raštus iš atsakovo gautos mažesnės sumos ir juose pinigų sumos buvo nurodytos. Todėl nesuprantama, kodėl atsakovas, grąžinęs ieškovei 948 000 Lt, atsižvelgdamas į sumos dydį, nepareikalavo nurodyti šią sumą rašte. Teismas neteisingai vertino ir pinigų iš atsakovo sąskaitos nuėmimo faktą, nes šis faktas neįrodo, kad pinigai buvo grąžinti ieškovei. Be to, teismas nevertino byloje esančių atsakovo sąskaitų išrašų ir kitų rašytinių įrodymų.
4. Teismas nesuteikė ieškovei teisės duoti paaiškinimus byloje, nes atmetė ieškovės atstovės prašymą pripažinti ieškovės dalyvavimą teismo posėdyje būtinu (CK 186 str. 2 d.). Teismas nurodė, kad tai užvilkintų bylos nagrinėjimą, be to, nežinoma ieškovės neatvykimo į teismo posėdį priežastis. Ieškovės atstovė paaiškino teismui, kad ieškovė susirgo ir tai patvirtinančius dokumentus pateiks. Su apeliaciniu skundu ieškovė pateikia šiuos dokumentus. Kadangi teismas pažeidė ieškovės teisę duoti paaiškinimus, byloje nebuvo išsiaiškintos svarbios ir reikšmingos aplinkybės, todėl buvo priimtas neteisingas sprendimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas J. G. prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad bylos medžiagoje esantis ieškovės raštelis įrodo, kad atsakovas su ieškove visiškai atsiskaitė ir teismas tai pagrįstai pripažino. Ieškovė teigia, kad teismas atėmė iš ieškovės teisę duoti paaiškinimus byloje. Atsakovo manymu, ieškovė privalėjo savalaikiai informuoti teismą apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Ieškovė bando piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateikta išrašo iš medicininių dokumentų kopija negali būti laikoma tinkamu įrodymu, patvirtinančiu ieškovės negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje. Sveikatos apsaugos ministras 2007 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. V-989 patvirtino specialią formą Nr. 094-1/a, kuri patvirtina neatvykimo į teismą faktą, kaip negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje, tačiau ieškovė tokios formos nepateikė. Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė nei vieno pagrindo, kuris leistų teigti, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo
Įrodinėjimo procesas vyksta CPK nustatyta tvarka (CPK 176 str.). Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Teismas išvadas apie faktines aplinkybes daro įvertinęs visus byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (CPK 185 str.).
Ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovo 948 000 Lt skolos grindė aplinkybe, kad atsakovas, veikdamas pagal 2003 m. kovo 4 d. ir 2003 m. liepos 11 d. jam išduotus įgaliojimus, pardavė jai nuosavybės teise priklausančius tris žemės sklypus už 996 000 Lt, tačiau iš gautų 996 000 Lt už parduotą žemę jai yra grąžinęs tik 48 000 Lt. Aplinkybę, kad atsakovas yra negrąžinęs 948 000 Lt įrodinėja rašytiniais įrodymais: 2003 m. kovo 4 d. ir 2003 m. liepos 11 d. įgaliojimais, pakvitavimu apie gautus 48 000 Lt ir žemės pirkimo-pardavimo sutartimis. Atsakovas atsikirtimus į pareikštą reikalavimą grindžia aplinkybe, kad su ieškove yra visiškai atsiskaitęs ir kad šią aplinkybę patvirtina ieškovės jam išduotas 2003 m. rugsėjo 17 d. pakvitavimas. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, o atsakovo pateiktas rašytinis įrodymas patvirtina aplinkybę, kad jis už parduotus žemės sklypus su ieškove visiškai atsiskaitė.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas pagal ieškovės jam suteiktus įgalinimus pardavęs žemės sklypus su ieškove yra visiškai atsiskaitęs. CK 6.65 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, turi skolininkui išduoti pakvitavimą. Sąvoka ,,pakvitavimas“ reiškia bet kokį rašytinį dokumentą, kuriame atsispindi kreditoriaus valia, kad jis priėmė prievolės įvykdymą, ir kiti duomenys apie prievolės įvykdymą. Tai, kad skolininkas turi pakvitavimą, patvirtina, jog prievolė yra pasibaigusi, kol neįrodyta priešingai. Ieškovės atsakovui išduotame 2003 m. rugsėjo 17 d. pakvitavime nurodyta, kad už visus tris parduotus žemės sklypus (nurodyti žemės sklypų adresai) visus pinigus yra gavusi. Taip pat nurodyta, kad ne tik pinigus yra gavusi, bet ir pirkimo-pardavimo sutartis, sklypų ribų planus, apskrities viršininko įsakymus ir sprendimus (b. l. 62, t. 1). Ieškovės rašytame 2003 m. rugsėjo 17 d. pakvitavime nenurodyta konkreti gautų pinigų suma, tačiau tekstas, sekantis po žodžių ,,visus pinigus“, patvirtina, kad ieškovė gavo visus pinigus pagal konkrečių žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis (duomenys neskelbtini), nes ieškovei grąžinamos pirkimo-pardavimo sutartys ir kiti žemės sklypų dokumentai rodo prievolės įvykdymą. Be to, ieškovė paskutiniu sakiniu patvirtina, kad atsakovas visiškai su ja atsiskaitė: ,,J. G. pilnai atsiskaitė už atliktus darbus ir įgaliojimus“.
Ieškovės pajamų ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn deklaracijoje, kurią ieškovė užpildė 2008 m. vasario 6 d., nurodyta, kad ieškovė už 2003 m. parduotą turtą yra gavusi 996 000 Lt pajamų, t. y. tą pačią sumą, kuri buvo gauta atsakovui pardavus 3 žemės sklypus dėl kurių tarp šalių vykta ginčas. Ieškovė pati deklaracijoje nurodė, kad 996 000 Lt pajamų gavo būtent 2003 m. Teigdama, kad tai pajamos už kitus parduotus žemės sklypus, nepateikė įrodymų, jog 2003 m. be 3 žemės sklypų pardavimo, dėl kurių vyksta ginčas šioje byloje, buvo parduoti dar kiti žemės sklypai, už kuriuos ieškovė gavo 996 000 Lt pajamų. Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ieškovės deklaracijoje nurodytus duomenis apie tai, kad ji 2003 m. gavo 996 000 Lt, kuriuos prašo priteisti iš atsakovo.
Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą ir prijungė atsakovo bankų sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2009 m. liepos 13 d. (b. l. 4-155, t. 2). Kaip matyti iš ieškovės atstovės paaiškinimų ir ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateiktos sutarties, sudarytos 2009 m. gruodžio 23 d. su UAB ,,Balanso auditas“, pagal atsakovo banko sąskaitų išrašus ir turto įsigijimo sutartis UAB ,,Balanso auditas“ turėjo atsakyti į klausimus, kokias pajamas gavo atsakovas laikotarpyje nuo 2003 m. rugsėjo 4 d. iki 2009 m. gruodžio 1 d., kokį turtą ir už kokią vertę įsigijo, ar gautos pajamos neviršija turėtų išlaidų ir kt. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atidėti ar sustabdyti bylos nagrinėjimą ir suteikti galimybę pateikti įrodymus – audito bendrovės išvadas.
Apeliacinės instancijos teismas priėmė ieškovės pateiktą sutartį (kurią atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas) su UAB ,,Balanso auditas“ (b. l. 12, t. 3). Tačiau audito bendrovės išvados, kurios, ieškovės manymu, galėtų patvirtinti aplinkybę, kad ji pinigų iš atsakovo nėra gavusi, ieškovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Teismas, spręsdamas bylą, turi vertinti šalių pateiktus įrodymus, kuriais šalis įrodinėja esant tam tikras aplinkybes. Sutartis su UAB ,,Balanso auditas“ patvirtina tik tokios sutarties sudarymo faktą, tačiau pinigų iš atsakovo negavimo fakto nepatvirtina.
Pagal rungimosi principą šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 12, 178 str.). Kita vertus įstatymas ne tik įpareigoja šalį įrodinėti, bet ir suteikia tokią teisę (CPK 42 str.). Teismas aplinkybių, kuriomis šalis remiasi, neprivalo įrodinėti. Ieškovė turėjo įrodyti, jog atsakovo banko sąskaitos įrodo, kad atsakovas už parduotą turtą su ieškove yra neatsiskaitęs. Ieškovės manymu, audito bendrovės išvados, kurias pagal sutartį turėjo atlikti UAB ,,Balanso auditas“, tą aplinkybę patvirtintų. Apeliacinės instancijos teismui suteikta teisę iš šalių priimti naujus įrodymus ir juos tirti (CPK 314 str., 324 str. 3 d.). Tačiau ieškovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė minėtos bendrovės audito išvadų, kurios jos manymu, turėtų įtakos teisingam bylos išsprendimui. Taigi, ieškovė nepasinaudojo teise apeliacinės instancijos teismui pateikti audito išvadas ir įrodinėti, kad atsakovas prievolės neįvykdė. Kita vertus, ieškovė neįvykdė pareigos įrodinėti, kad atsakovo banko sąskaitos patvirtina pastarojo prievolės atsiskaityti už parduotą turtą neįvykdymą.
Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas, pateikdamas 2003 m. rugsėjo 17 d. pakvitavimą, įrodė prievolės ieškovei įvykdymą, o ieškovė CK 6.65 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos nepaneigė.
Dėl ieškovės teisės duoti teismui paaiškinimus ir bylos sustabdymo
Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas pažeidė ieškovės teisę duoti paaiškinimus. Byla buvo nagrinėjama penkiuose teismo posėdžiuose (vienas iš jų parengiamasis). Ieškovė dalyvavo keturiuose teismo posėdžiuose, nedalyvavo paskutiniame 2010 m. sausio 21 d. teismo posėdyje. Įstatymas leidžia šalims vesti bylas pačioms arba per savo atstovus (CPK 51 str.). Ieškovę atstovavo advokatė I. Blaževičienė. Ieškovė nebuvo pareiškusi prašymo dėl ligos bylos nagrinėjimą atidėti. Pažymėtina, kad pagal ieškovės ir jos atstovės prašymą bylos nagrinėjimas buvo atidėtas tris kartus. Proceso operatyvumo, draudimo piktnaudžiauti procesu principas reikalauja, kad byla judėtų į priekį. Atsižvelgiant į aplinkybes, kad ieškovė buvo išklausyta keturiuose teismo posėdžiuose ir turėjo advokatę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą 2010 m. sausio 21 d. nagrinėjo ieškovei nedalyvaujant.
Civilinės bylos nagrinėjimas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu sustabdomas, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Tai reiškia, kad tarp bylų turi būti prejudicinis ryšys, t. y. sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas (CPK 182 str. 2 p.). Tačiau pagrindinę galią turi tik teismo sprendimas arba nuosprendis, o ne ikiteisminio tyrimo institucijų procesiniai dokumentai. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas (b. l. 109-110, 123, t. 1). Baudžiamojo proceso tvarka nagrinėjamos baudžiamosios bylos teisme nėra. Todėl pirmosios instancijos teismui dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo nebuvo pagrindo bylą stabdyti. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką vykstantis ikiteisminis tyrimas nesudaro pagrindo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-620/2004, Nr. 3K-3-411/2005 ir Nr. 3K-3-238/2006).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovės atsakovo naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme yra sumokėjęs 1 000 Lt, kurie atsakovui priteisiami iš ieškovės (CPK 98 str. 1 d., 3 d.). Atsakovas teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo metu už turto vertinimą buvo sumokėjęs 297,50 Lt, todėl šios išlaidos taip pat priteistinos atsakovo naudai iš ieškovės (CPK 88 str. 1 d. 8 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u ta r i a:
Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės V. I. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovui J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1 297,50 Lt (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt septynis litus, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.