Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovei I. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalimi.

3. 2023 m. gegužės 31 d. gautas atsakovės prašymas bylą sustabdyti ir nenutraukti su Valstybinis studijų fondu sudarytos paskolos sutarties. Nurodė mananti, kad visa paskola yra padengta. Kadangi šiuo metu yra esanti vaiko priežiūros atostogose ir nedirbanti, prašė sudaryti paskolos mokėjimo grafiką, kad skolą būtų galima padengti per 12 mėnesių.

4. 2023 m. birželio 2 d. Valstybinis studijų fondas pateikė poziciją, kad su bylos sustabdymu nesutinka, tačiau neprieštarauja, kad įsiskolinimas būtų padengtas dalimis per vienerius metus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

6. Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės. Teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą šiais atvejais: 1) kai yra paskelbta atsakovo paieška; 2) kai teismas paskiria ekspertizę; 3) kai šalis tarnauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos dalinyje, kuriame paskelbta karinė padėtis;4) kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina (CPK 162³, 164 straipsniai).

7. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė pagrindo sustabdyti bylą.

8. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai formaliai patvirtina, kad ieškovas pagal 2007 m. balandžio 27 d. sudarytą paskolos sutartį suteikė atsakovei 1355,42 Eur dydžio paskolą, kuri turėjo būti grąžinta atsižvelgiant į paskolos gavėjos mėnesines pajamas, pagal paskolos grąžinimo grafiką.

9. Paskolos sutarties pagrindu tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė atsakovės pagal paskolos sutartį prisiimta prievolė – nustatytais terminais mokėti paskolos grąžinimo įmokas (Paskolos sutarties 3.1 – 3.3. punktai). Pagal ieškovo pateiktus duomenis, atsakovė laiku nemoka einamųjų paskolų grąžinimo įmokų. Įspėjimus dėl netinkamo prievolių vykdymo ieškovas atsakovei siuntė 2011 m. vasario 18 d., 2013 m. vasario 26 d., 2014 m. balandžio 23 d., 2015 m. sausio 22 d., 2016 m. birželio 15 d., 2019 m. rugpjūčio 22 d. ir 2020 m. liepos 28 d.

10. Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kitais šiame straipsnyje nenumatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį. (CK 6.217 straipsnio 1, 4 dalis).

11. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis (6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis)

12. Atsakovė savo įsipareigojimų pagal paskolos sutartį ieškovui nevykdo ilgą laiką ir taip iš esmės pažeidžia savo įsipareigojimus bei ieškovo interesus. Paskolos sutarties 3.5 punktas įtvirtina, kad 4.2 punkte atvejais, anksčiau sutartyje nustatyto termino grąžinti visą paskolos sumą, priskaičiuotas palūkanas bei delspinigius, tai įvykdyti per Fondo nustatytą terminą. Dėl to tenkinami ieškovo reikalavimai nutraukti paskolos sutartį, priteisti iš atsakovės 1108,27 Eur skolą už negrąžintą paskolą ir 558,45 Eur palūkanas.

13. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl iš jos ieškovui priteisiami 102,52 Eur dydžio delspinigiai.

14. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

15. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1769,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gegužės 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

16. Atsakovė nurodo, kad įsipareigojimai buvo nevykdomi ne piktybiškai, o dėl žmogiškojo faktoriaus, manant, kad visa paskola yra padengta. Prašo Valstybinio studijų fondo sudaryti mokėjimo grafiką ir galimybę išmokėti visą susidariusią skolą bei papildomas išlaidas per ateinančius 12 kalendorinių mėnesių, nes šiuo metu nedirba, esanti vaiko priežiūros atostogose, todėl padengti visą sumą iš karto būtų neįmanoma.

17. Teismo sprendimai gali būti vykdomi savanoriškai ir turi būti vykdomi (priverstinai), kai įsiteisėja (CPK 18, 281 straipsniai). Išimtis iš bendros sprendimų vykdymo tvarkos gali būti dvejopo pobūdžio: leidžiant sprendimą vykdyti skubiai (CPK 282, 283 straipsniai) arba, atvirkščiai, nukeliant viso ar dalies sprendimo vykdymą į ateitį (CPK 284 straipsnis). Leidimas skubiai vykdyti sprendimą grindžiamas ieškovo interesų apsaugos sumetimais, griežčiau reglamentuotas (įstatymų leidėjas netgi numato privalomus skubaus sprendimo vykdymo atvejus). Tuo tarpu sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas atsakovo interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant diskrecijos teismui teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą. Bet nė vienu atveju negalima pernelyg daug nukrypti nuo bylos šalių interesų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių, lygiateisiškumo principo (CPK 17 straipsnis).

18. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros. Dėl šių priežasčių teikiamas prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo turi būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios būtų pakankamas pagrindas sprendimo vykdymo išdėstymui. Be to, suinteresuoto asmens siūlomi teismo sprendimo įvykdymo terminai turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Prieš priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo teismui svarbu įsitikinti, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui.

19. Byloje nustatyta, kad poreikį išdėstyti jai nepalankaus teismo sprendimo vykdymą atsakovė grindžia sunkia savo ekonomine padėtimi, atsakovė šiai dienai neturi pakankamų pastovių pajamų, kadangi šiuo metu nedirba, esanti vaiko priežiūros atostogose, todėl negali iš karto padengti viso įsiskolinimo. Teismo vertinimu, šie duomenys realiai pagrindžia, kad dabartiniu metu atsakovė yra faktiškai nepajėgi iškart sumokėti ieškovui šiuo sprendimu priteistos sumos (CPK 185 straipsnis). Ieškovė sutiko su atsakovės prašymu dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.

20. Teismo sprendimo išdėstymo tvarka ir terminai, teismo nuomone, atitinka CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, nepažeidžia bylos šalių interesų pusiausvyros, bei teisingumo ir sąžiningumo principų. Pažymėtina, kad ilgalaikėje perspektyvoje sprendimo vykdymo išdėstymas šiek tiek ilgesniam laikotarpiui būtų naudingesnis ir pačiam ieškovui kaip išieškotojui, lyginant su galimomis pasekmėmis priverstinio teismo sprendimo vykdymo iškart atveju. Ieškovo interesas yra realus teismo sprendimo įvykdymas, todėl jo išdėstymas tokiu būdu, kad kuo maksimaliau užtikrintų atsakovo mokumą, gina ir ieškovo interesus.

21. Esant nurodytam, teismas tenkina atsakovės prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 12 mėnesių laikotarpiui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

22. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).

23. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Dėl to, patenkinus ieškovo reikalavimus, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiamas 40 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

24. Nagrinėjamu atveju teisme patirta 13,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Ieškinį tenkinus šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

25. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad priteistų 13,28 Eur bylinėjimosi išlaidų išdėstymas dalimis nėra racionalus ar pagrįstas būtinybe išdėstyti ir šios nedidelės sumos mokėjimą, todėl 13,28 Eur bylinėjimosi išlaidų suma sumokėtina iš karto, jos dalimis neskaidant.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovo Valstybinio studijų fondo (j. a. k. 191722967) ir atsakovės I. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2007 m. balandžio 27 d. paskolos sutartį Nr. G070060158.

Priteisti ieškovui Valstybiniam studijų fondui (j. a. k. 191722967) iš atsakovės I. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1108,27 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuonis ir 27 ct) skolos, 558,45 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus ir 45 ct) palūkanų, 102,52 Eur (vieną šimtą du eurus ir 52 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą bendrą sumą (1769,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 2 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Tenkinti atsakovės I. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą ir išdėstyti šio teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovės I. M. ieškovui Valstybiniam studijų fondui (j. a. k. 191722967) priteista 1769,24 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai šešiasdešimt devyni eurai 24 ct) skolos, vykdymą 12 (dvylika) mėnesių.

Priteisti iš atsakovės I. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir 40 (keturiasdešimt) Eur žyminio mokesčio. 13,28 Eur suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Žyminio mokesčio suma (40 Eur) turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.