- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-07
- Bylos Nr.
- 2S-1127-619/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30542-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Skolininkas
- J. J., A. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkės J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties dėl antstolio M. D. pareiškimo dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą skolininkei A. J. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-896-131/2013 M. J. ir A. J. santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyta jų nepilnamečio sūnaus N. L. J., gimusio 2011 m. gruodžio 17 d., gyvenamoji vieta su motina A. J., patvirtinta tėvo M. J. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka bei išspręsti kiti su santuokos nutraukimu susiję, klausimai. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-1276-392/2014 apylinkės teismo sprendimas iš esmės paliktas nepakeistas, papildant tėvo bendravimo su sūnumi N. L. J. tvarką.
Šalies argumentai
Antstolis M. D. kreipėsi į teismą prašydamas išspręsti dėl iki 289 EUR baudos už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną skyrimo skolininkei A. J., išieškotojo M. J. naudai. Antstolis 2015 m. spalio 20 d. priėmė Sprendimų įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S194458 bei 2015 m. lapkričio 17 d. aktą Nr. S205164. Nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. išduotą vykdomąjį raštą, kuriuo nustatyta tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi N. L. J. tvarka. 2014 m. spalio 14 d. išieškotojas informavo antstolį, kad skolininkė pažeidžia bendravimo tvarkos dalį dėl bendravimo su sūnumi savaitgaliais. Antstolis pažymėjo, kad skolininkė yra gavusi raginimą įvykdyti sprendimą įpareigojanti atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, tačiau sprendimas nėra vykdomas ir bendravimo su vaiku tvarka yra pažeidinėjama, kadangi išieškotojas negalėjo matytis su vaiku jam priklausantį savaitgalį, t.y. 2015 m. rugpjūčio 28 – 30 d. ir 2015 m. spalio 3 -4 d. ir 2015 m. spalio 16-18 d.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į antstolio pareiškimą skolininkė A. J. su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad antstolio nurodytais savaitgaliais išieškotojas negalėjo pasiimti sūnaus dėl objektyvių priežasčių. Bendravimas su sūnumi turi atitikti vaiko interesus, pažiūras ir norus, o ne išieškotojo įgeidžius. Išieškotojas apskritai nebando bendradarbiauti su skolininke, pats nuolatos pažeidinėja bendravimo su vaiku tvarką bei traumuoja vaiką.
Atsiliepimu į pareiškimą išieškotojas M. J. su juo sutiko ir prašė jį tenkinti, Nurodė, kad skolininkė nepaisydama teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos sąmoningai jos nevykdo, daro dirbtines kliūtis, kad išieškotojas nepasimatytų su sūnumi. Teismo sprendimo nevykdymo negalima pateisinti prisidengiant vaiko nuomone, kuri suformuota manipuliuojant sūnumi. Bauda skirtina už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną – viso už 9 dienas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 22 d. nutartimi antstolio M. D. prašymą tenkino iš dalies. Skyrė skolininkei A. J. už teismo sprendimo nevykdymą 500 EUR baudą išieškotojo M. J. naudai bei priteisė 709 EUR bylinėjimosi išlaidų išieškotojo naudai ir 3,48 EUR išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą konstatavo, kad 2015 m. rugpjūčio 28-30 d. savaitgalis skaičiuojant nuo 2013 m. birželio 17 d. kai N. L. suėjo 2,5 metų, nepriklausė M. J., todėl A. J. turėjo teisę tą savaitgalį suplanuoti ir praleisti kartu su sūnumi savo nuožiūra. Taip pat nustatė, kad 2015-10-03/2015-10-04 ir 2015-10-16/2015-10-18 savaitgaliai priklausė tėvui M. J., tačiau teismo sprendimas vykdomas nebuvo. Išklausęs tėvų paaiškinimus ir susipažinęs su kita byloje esančia medžiaga, nustatė, kad tėvo bendravimui su vaiku savaitgaliais, o tuo pačiu teismo sprendimo vykdymui, nėra jokių objektyvių kliūčių, išskyrus mažamečio ir dar nebrandaus vaiko norus, kurie, pasak išieškotojo, yra formuojami ir įtakojami jo motinos, kas remiantis kasacinio teismo praktika nešalina tėvo pareigos ir teisės bendrauti su vaiku. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad skolininkė žinodama, kad pagal teismo sprendimą savaitgalis priklauso tėvui, ji neskatina mažamečio sūnaus bendrauti su tėvu, o vieną savaitgalį vežasi sūnų į kaimą, kitą savaitgalį kviečiasi į baseiną, nesuruošia vaiko kelių dienų išvykai pas tėvą. Atsižvelgdamas į tai, konstatavo, kad A. J. sprendimo nevykdė, tačiau ji baudžiama už sprendimo nevykdymą pirmą kartą, todėl skyrė baudą po 100 EUR už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną 2015-10-03/2015-10-04 ir 2015-10-16/2015-10-18, t.y. už 5 dienas, viso – 500 EUR (100 EUR x 5 d.) išieškotojo M. J. naudai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu skolininkė A. J. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį ir antstolio prašymo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad išieškotojo problemos dėl bendravimo su sūnumi prasidėjo gana seniai, kadangi jis niekada nesilaikė teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos. Apeliantė dėjo daug pastangų paaiškinti sūnui kodėl jis turėtų leisti laiką su tėvu, tačiau tarp jų neatsirado tarpusavio ryšys. Dėl nesuprantamų priežasčių ilgainiui išieškotojas ėmė reikšti pretenzijas dėl esą ribojamos teisės bendrauti su vaiku. Išieškotojui nėra svarbi vaiko būsena, jo bandymas naudoti prievartą siekiant vaiką vykti su juo, atvykimas į namus su antstoliu lėmė tai, kad pats sūnus dažnais atvejais atsisako vykti su tėvu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 2015 m. rugpjūčio 28 – 30 d. savaitgalis nebuvo išieškotojo savaitgalis. Išieškotojas buvo atvykęs 2015 m. spalio 2,3,16 ir 17 d., tačiau sūnus savarankiškai išreiškė nenorą vykti su tėvu. Byloje nebuvo nustatyti jokie veiksmai, kuriais būtų pasireiškęs sprendimo nevykdymas. Nurodė, kad vaiką visada suruošia išvažiavimui. Apeliantės nuomone, ne ji viena turi imtis priemonių, kad būtų atkurtas ryšys su vaiku. Apeliantė norėdama išsiaiškinti vaiko nenoro vykti su tėvu priežastis kreipėsi į VšĮ „Paramos centras dėl rekomendacijų. Šiame procese yra būtinas tėvo dalyvavimas, tačiau atvykti pas psichologę jis atsisakė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgia į vaiko nuomonę, kad jis nenori vykti su tėvu. Tais atvejais kai vaikas išreiškia nenorą bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu teismas turi įvertinti tokių pažiūrų susiformavimo priežastis. Tačiau šių aplinkybių teismas nevertino. Vaikui reikalingas adaptacinis periodas, kurio metu jis būtų psicholgiškai paruoštas išvykti su tėvu ilgesniam laikui. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančių normų, kadangi išieškotojas prašė skirti maksimalią baudą, o teismas skyrė 500 EUR, tačiau teismas priteisė jam visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis M. D. prašė jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad palaiko pirmosios instancijos teismo išvadą, kad byloje nėra nustatyta objektyvių kliūčių, dėl kurių bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka negali būti vykdoma.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotojas M. J. su juo nesutiko prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad aplinkybę, jog 2015 m. spalio 3 -4 d. nebuvo vykdomas teismo sprendimas patvirtina ne tik antstolio aktas, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, bet ir pati apeliantė nurodydama, kad išvyko su sūnumi į kaimą. Aplinkybę, kad 2015 m. spalio 16-18 d. patvirtina antstolio aktas Nr. S205164 ir susirašinėjimas su skolininke bei faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas pateiktas su atskiruoju skundu. Vietoj pasimatymo su tėvu vaikas buvo ruošiamas išvykai į baseiną su motina. Į šalių nepilnamečio vaiko interesus jau buvo atsižvelgta nustatant bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kuri šiai dienai turi būti vykdoma. Skolininkė neparuošia vaiko pasimatymams su tėvu ir numato sūnui veiklos alternatyvas pasimatymų su tėvu laikotarpiui., t.y. išvyką į kaimą, baseiną. Pasimatymų metu sūnus puikiai jaučiasi, noriai bendrauja. Į psichologę apeliantė kreipėsi tik pradėjus sprendimo vykdymą procesinėmis priemonėmis ir tik po to kai buvo pradėtas procesas dėl baudos skyrimo. Išieškotojas visuomet siekė bendrauti su sūnumi, tačiau baudos dydžio nustatymas skolininkei pradėjus piktnaudžiauti išieškotojo geranoriškumu pradėjo reikalauti laikyti sprendime numatytos tvarkos. Teiginiai, kad išieškotojas nesutinka apsilankyti pas psichologę neturi jokio pagrindo. Išieškotojo nuomone, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė tinkamai, kadangi antstolis siūlė baudos dydį, tačiau baudos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria antstolio pareiškimas dėl baudos už teismo procesinio sprendimo nevykdymą tenkintas, yra pagrįsta ir teisėta. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, jog apeliantė be objektyvių priežasčių 2015 m. spalio 3 – 4 d. ir 2015 m. spalio 16-18 d. nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimo, kuriuo išieškotojui suteikta galimybė kas antrą savaitgalį suplanuoti ir praleisti kartu su sūnumi savo nuožiūra.
Dėl baudos skyrimo
Pažymėtina, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimas yra vykdytinas dokumentas.
Nagrinėjamu atveju antstolis 2015 m. spalio 20 d. ir 2015 m. lapkričio 17 d. Sprendimų įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktais Nr. S194458 ir Nr. S205164 patikrinęs sprendimo įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus, nustatė, kad skolininkė A. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimo dalies dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdo. Duomenų, kad apeliantė būtų padavusi skundą dėl antstolio veiksmų ir kad minėtas aktas būtų panaikintas, byloje nėra.
Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį tuo pagrindu, kad jai bauda paskirta nepagrįstai, byloje nėra nustatyta kokiais veiksmais ar neveikimu nebuvo vykdomas teismo sprendimas, kadangi pats vaikais nenori bendrauti su tėvu. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.
Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje aiškinama, jog sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) vaiko nuomonė yra viena iš svarbių aplinkybių, tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai vaikas išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos ir nenorą bendrauti, teismas turi įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis ir ar vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus. Vaiko kompetencija priimti sprendimą, šiuo atveju – atsisakyti bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), ir už jį atsakyti paprastai didėja su amžiumi ir vaiko branda, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skyrybų atveju abu tėvai, tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, likusias po skyrybų, nes būtent tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad bendravimas su tėvu keltų grėsmę vaiko sveikatai, saugumui ar kitiems interesams, priešingai, išieškotojas deda pastangas atkurti jo ir vaiko tarpusavio emocinį ryšį. Tuo tarpu kaip pagrįstai nurodo pirmosios instancijos teismas iš bylos medžiagos matyti, jog tais savaitgaliais, kurie priklauso su vaiku bendrauti tėvui, skolininkė numato vaikui kitas laiko praleidimo alternatyvas, t.y. išvyką į kaimą, baseiną. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko amžių (4 m.), toks motinos elgesys tikėtina gali lemti jo požiūrį į susitikimus su tėvu. Vaikas gyvena su apeliante, todėl ji turi užtikrinti ne tik kasdienį rūpinimąsi vaiku, bet ir pirmiau paminėtą jo teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, šiuo atveju, teismo sprendimu nustatytoje apimtyje, kitaip būtų paneigta ne tik vaiko teisė, bet ir priimto teismo sprendimo privalomumas (CPK 18 straipsnis).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio apeliantės elgesio negalima laikyti pastangų dėjimu, kad vaikas jaustų vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. Todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra jokių objektyvių kliūčių teismo sprendimo vykdymui ir nustatęs, kad teismo sprendimas nebuvo vykdomas 2015 m. spalio 3-4 d. ir spalio 16-18 d. pagrįstai skundžiama nutartimi paskyrė 500 EUR baudą apeliantei (po 100 EUR už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną) nepažeisdamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės pozicija, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines normas reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
Pažymėtina, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodo, jog pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkina iš dalies, pirmosios instancijos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis keistina dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, priteisiant jas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
Išieškotojas pirmosios instancijos teisme patyrė 709 EUR išlaidų (104 EUR vykdymo išlaidų, 605 EUR advokato pagalbai). CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstoliui mokėtinos 104 EUR dydžio vykdymo išlaidos yra būtinos, realios ir pagrįstos, todėl priteistinos. Tuo tarpu 605 EUR išlaidos advokato pagalbai viršija rekomenduojamus dydžius, byla nėra sudėtinga, todėl apeliacinės instancijos teismas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš skolininkės A. J. priteisia išieškotojui M. J. 200 EUR išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme. Iš viso 304 EUR.
Skolininkė pirmosios instancijos teisme patyrė 900 EUR išlaidų advokato pagalbai. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytos išlaidos viršija rekomenduojamus dydžius, byla nėra sudėtinga, apeliacinės instancijos proporcingai atmestų reikalavimų daliai priteisia iš ieškotojo M. J. skolininkės A. J. naudai 200 EUR išlaidų advokato pagalbai.
Apeliacinės instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, šalims iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios nepateikus jas pagrindžiančių dokumentų (CPK 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį pakeisti dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti išieškotojui M. J. iš skolininkės A. J. 304 EUR antstolio ir advokatės pagalbai apmokėti.
Priteisti skolininkei A. J. iš išieškotojo M. J. 200 EUR advokato pagalbai apmokėti“.
Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.