- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-01
- Bylos Nr.
- 2A-43-159/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00134-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eugenija Morkūnienė (pirm.), Almantas Padvelskis, Albina Pupeikienė
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- A. B.
Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-43-159/2013
2013 m. vasario 1 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Albinos Pupeikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. V. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-303-669/2012 pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei A. B. dėl 3 245 Lt negrąžintos skolos ir dėl 2 000 Lt neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
ieškovas R. V. 2012-01-31 padavė teismui ieškinį dėl skolos grąžinimo. Juo teismo prašo priteisti iš atsakovės A. B. 3 245 Lt negrąžintos skolos ir 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad atsakovė ilgą laiką buvo jo kaimynė ir gyveno tame pačiame name esančiame bute, adresu Birutės g. 28–4, Plungė. A. B. buvo silpnos sveikatos, mažai vaikščiojo, dažnai sirgdavo, todėl jai buvo reikalinga pagalba. Atsakovei pritrūkus pinigų, dažnai skolindavo jai pinigus, iš viso nuo 2010 m. vasario mėnesio per kelis kartus jai paskolino 420 Lt. 2010 metais rudenį atsakovei gulint ligoninėje pirko medikamentus, higienos priežiūros reikmenis, nešdavo papildomai maistą ir iš viso išleido apie 1 300 Lt. Atsakovei gulint ligoninėje išvalė labai apleistą jos butą. Pirko 10 balionėlių dezinfekuojančių priemonių „Kobros“ nuodų, už juos sumokėjo 75 Lt ir dezinfekavo butą. Atsakovei pažadėjus jam perleisti vieną kambarį ir jai paprašius atlikti bute remontą, savo lėšomis iš viso su pristatymu nupirko statybinių medžiagų už 500 Lt. Vėliau dar pirko sausą gipsą, cementą, dažus ir kt., iš viso už 600 Lt. Pats atliko atsakovei priklausančio buto remontą, buto remontas ieškovui kainavo 600 Lt. Be to, atsakovei Rietavo turguje nupirko lovą, ji su pristatymu į vietą kainavo 70 Lt; taip pat atsakovei nupirko rūbus, žieminius batus ir kt. iš viso už 600 Lt. Ieškovo apskaičiavimais, jis atsakovės naudai išleido 4 245 Lt, iš jų atsakovė iš gaunamų pensijų jam sugrąžino 1 000 Lt, bet liko skolinga 3 245 Lt. Atsakovė jį apšmeižė, kad jis buvo pagrobęs jos dokumentus, dėl to jis buvo kviečiamas į policiją. Tuo ji padarė jam didelę moralinę žalą. Dėl išgyvenimų jis atsigulė į ligoninę ir nuo 2010-02-22 iki 2010-03-22 buvo gydomas Švėkšnos psichiatrijos ligoninėje. Patirtą moralinę žalą ieškovas įvertina 2 000 Lt, juos prašo priteisti jam iš atsakovės (b. l. 2–3).
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2012-06-29 sprendimu ieškovo R. V. ieškinį atmetė. Teismas, remdamasis įrodymų pakankamumo, jų tikėtinumo taisykle, sprendime padarė išvadą, kad paskolos sandorio sudarymo žodžiu faktą, remiantis byloje pateiktais įrodymais, ieškovas neįrodė. Paskola yra realinis sandoris, kuris laikomas sudarytu nuo pinigų perdavimo paskolos gavėjui momento. Įsigaliojusios teisės normos leidžia ir žodinę tokio sandorio formą (CK 1.72 str. 1 d.), tačiau šio sandorio sudarymą ieškovas turi įrodyti. Byloje esančių įrodymų visuma neįrodo, kad 2010 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais ieškovas atliko atsakovės nuomojamo buto remontą, sumokėjo už perkamas medžiagas ir atliekamus darbus, nes tų aplinkybių iš esmės nepatvirtino liudytojai, kitokių įrodymų nepateikta. Ieškovas ieškinio reikalavimus grindė už remontui pirktas medžiagas tik žodiniais argumentais, tačiau nepateikė kasos kvitų ar darbų suderinimo su atsakove aktų ir pan. Teismas nenustatė, kad atsakovės nuomojamame bute ieškovas savo lėšomis realiai atliko remonto darbus, pagerinusius atsakovės gyvenimo sąlygas, ir sprendime padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp šalių tariamo remonto darbų atlikimo laikotarpiu faktiškai susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Taip pat ieškovas nepagrindė ir kitų ieškinyje įvardijamų išlaidų.
Teismas taip pat sprendime konstatavo, kad byloje nepateikta duomenų, kad atsakovė apšmeižė ieškovą. Ieškovas pateikė duomenis, kad apie jį, kaip asmenį, užvaldžiusį atsakovės dokumentus, buvo informavusi policiją ne atsakovė, bet pašaliniai asmenys. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad byloje esančio pareiškimo pagrindu jis buvo kviečiamas į policijos įstaigą ir tai jam sukėlė nepatogumų ir pažeminimą. Kad šie duomenys būtų pateikti atsakovės, ieškovas savo teiginių nepagrindė (b. l. 61–63).
Šalies argumentai
Ieškovas R. V. 2012-07-31 padavė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2012-06-29 sprendimą, priimti naują sprendimą – jo ieškinį tenkinti. Teismas teigdamas, kad jis nepateikė jokių įrodymų, neįvertino, kad į bylą buvo pateikta dalis čekių už vaistus ir kitas prekes. Visų čekių neturėjo galimybės pateikti, nes ne už visas prekes turėjo čekius, dalies jų neišsaugojo. Teismas besąlygiškai patikėjo atsakovės atstovės A. D. paaiškinimais, nors ji pripažino, kad savo močiutės – atsakovės – nelankė ir ja nesirūpino, nežinojo, kaip ji gyvena. Byloje buvo nustatyta, kad A. B. bute rinkdavosi mėgstantys išgerti asmenys, bute vykdavo išgertuvės, tačiau teismas visiškai patikėjo liudytojos Z. G. parodymais, kad butas buvo beveik idealiai tvarkingas, jį reikėjo tik ištapetuoti, kad tapetus išklijavo kaimynė, tačiau liudytoja Z. G. nenurodė nei jos pavardės, nei buto, kuriame ta kaimynė gyvena. Teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes jis galėjo pateikti pažymą iš Plungės ligoninės, kurioje buvo gydoma atsakovė. Iš pažymos matytųsi, kas atsakovę lankė ir rūpinosi bei kokių vaistų tuo metu jai reikėjo. Teismas nepagrįstai atmetė jo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi atsakovė buvo jį apšmeižusi, jog jis iš jos pavogė pasą. Dėl to jam buvo grasinama baudžiamosios bylos iškėlimu, buvo kaltinamas nusikaltimo padarymu. Dėl šių aplinkybių jam pablogėjo sveikata ir turėjo gydytis Švėkšnos psichiatrinėje ligoninėje (b. l. 65–66).
Atsiliepimas
Atsakovė A. B. 2012-08-14 padavė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Juo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė neneigia, kad skolinosi iš R. V. pinigus, bet juos grąžino. Ieškovo neprašė jai nupirkti nei vaistų, nei lovos, nei rūbų, taip pat neprašė padaryti bute remonto. Vaistai atsakovei gulint ligoninėje buvo skiriamai nemokamai. Ieškovas ateidamas aplankyti ją į ligoninę, atnešdavo maisto, tačiau atsakovė neprašė ieškovo atnešti maisto. Ieškovas neteikė už pirktą maistą kvitų, jeigu tokius kvitus būtų pateikęs, atsakovė būtų svarsčiusi ar priimti atneštą maistą. Teismas ankstesniame posėdyje siūlė ieškovui ne tik pateikti įrodymus, bet patikslinti ieškinį ir nurodyti konkrečias sumas, kada ir kiek buvo paskolinęs, tačiau ieškovas to nepadarė. Prašydamas teismo leisti jam pateikti papildomus įrodymus ieškovas siekė tik vilkinti bylą (b. l. 72–73).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą. Pažymėtina, jog bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Neįrodinėtinų aplinkybių sąrašas pateiktas CPK 182 straipsnyje. Šiuo nagrinėjamu atveju apelianto nurodomos aplinkybės į šį sąrašą nepatenka, dėl to jis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą priteisti 3 245 Lt negrąžintą skolą. Teisėjų kolegijos manymu, į bylą pateikta dalis mokėjimo kvitų neįrodo (b. l. 9), jog ieškovas šias prekes pirko būtent atsakovei. Ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie įrodytų, jog tarp jo ir ieškovės buvo susitarimas nupirkti prekes, už kurias ieškovas prašo priteisti 3 245 Lt sumą. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstas ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kuriuo jis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą išreikalauti įrodymus iš Plungės ligoninės, kurioje buvo gydoma atsakovė, kad būtų galima nustatyti, kas ją lankė bei rūpinosi bei kokių vaistų tuo metu jai reikėjo. Konstatuotina, jog vien tik aplinkybė, kad atsakovė gulėjo ligoninėje ir jai reikėjo atitinkamų medikamentų, neįrodo, jog medikamentus pirko ieškovas atsakovės pavedimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė susitarimo su atsakove, kurio pagrindu pirko jai vaistus, jo ieškinys pirmosios instancijos teismo atmestas pagrįstai. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas ginčo teisinius santykius kvalifikavo kaip kylančius iš paskolos, nors pagal ieškovo nurodomas aplinkybes turėjo vertinti kaip pavedimo, tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto sprendimo, ieškovei neįrodžius ieškinio pagrindo.
Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl 2 000 Lt neturtinės žalos priteisimo. Pažymėtina, jog siekiant priteisti iš kaltininko asmeniui neturtinę žalą būtina įrodyti visas civilinės atsakomybės buvimo sąlygas. Nagrinėjamu atveju ieškovas jų neįrodė. Nepaisant to, kad pateikė pažymą, jog jis gydėsi psichiatrinėje ligoninėje (b. l. 10), tačiau byloje nėra duomenų, kad jis gydėsi ligonėje būtent dėl atsakovės atliktų veiksmų. Be to, pažymėtina, kad ieškovas pagal įrodymą reglamentuojančias teisės normas neįrodė, jog prieš jį atsakovė atliko neteisėtus veiksmus ir dėl to jis patyrė neturtinę žalą. Taip pat ieškovas neįrodė ir neturtinės žalos buvimo fakto. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė nė vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė jo ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo.
Remdamasi tuo, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.