- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-29
- Bylos Nr.
- 2-303-669/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Gasiūnas
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- A. B.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei A. B. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pateikė teismui ieškinį prašydamas priteisti iš atsakovės A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 3245 Lt (tris tūkstančius du šimtus keturiasdešimt penkis litus) negrąžintos skolos bei 2000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimui. Ieškinyje nurodoma, kad A. B. ilgą laiką buvo jo kaimynė ir gyveno tame pačiame name, kur ir ieškovas, t.y. (duomenys neskelbtini). Nuorodoma, kad atsakovė buvo silpnos sveikatos, mažai vaikščiojo, dažnai sirgdavo, todėl jai buvo reikalinga pagalba. Dažnai pritrūkdavo pinigų ir prašydavo jai paskolinti, dėl ko nuo 2010 m. vasario mėn. per kelis kartus jai paskolino 420 Lt. Nurodo, kad sumokėjo 20 Lt už jos pasą, kurį buvo užstačiusi. Atsakovei 2010 metais rudenį gulint ligoninėje, nurodo pirkęs medikamentus, higienos priežiūros reikmenis ir visą kitą, ką liepė gydytojai. Nešdavo papildomai maistą. Viskam tam nurodo išleidęs apie 1300 Lt. Tuo laikotarpiu, kai atsakovė gulėjo ligoninėje, išvalė jos butą, kuris buvo labai apleistas, pirko 10 balionėlių "Kobros" nuodų, už kuriuos sumokėjęs 75 Lt ir jais išpurškė visą butą. Kadangi atsakovė prašė atlikti bute remontą ir žadėjo jam už tai perleisti vieną kambarį, savo lėšomis pirko statybines medžiagas buto remontui. Statybinės medžiagos su pristatymu kainavo 500 Lt. Nurodo vėliau pirkęs sausą gipsą, cementą, du maišus gatavo sauso tinko, 10 litrų grunto dulkėms surišti, maišą kreidos, 2 šlifavimo trintuves, 10 šlifavimo tinklelių su laikikliais, 20 kg talpos kibirą špakliaus, 12 litrų vandeninių emulsinių dažų, du buteliukus geltonos spalvos pigmento, 3 kg žalių emalinių dažų pečiui, 1 kg baltų dažų langui dažyti, plėvelės grindims apkloti. Visą tai nurodo kainavus 600Lt. Remonto atlikimo metu, sienų nuskutimas nuo dažų ir tapetų, du kartus ištinkavimas ir glaistymas, du kart gruntavimas ir skylių užtaisymas, koridoriaus pertinkavimas ir gruntavimas, lubų tinkavimas, taisymas, glaistymas ir 4 kartus dažymas jam kainavo 600Lt. Nurodo atsakovei Rietavo turguje nupirkęs lovą, kuri su pristatymu į vietą kainamo 70 Lt. Ieškovas teigia atsakovei parsivežti iš ligonionės nupirkęs dvejas kelnes, kelias poras kojinių, kepurę, 2 maikes, 2 megztinius, šiltą striukę, puspaltį ir žieminius batus ir turėjo 600 Lt išlaidų, o grįžusiai iš ligoninės nupirko maisto už 60 Lt. Ieškovo paskaičiavimais, jis atsakovės naudai išleido 4245 Lt, iš kurių, ji iš savo dviejų pensijų jam sugrąžino 1000Lt bei liko skolinga 3245 Lt.
Ieškovas nurodo, kad atsakovė jį apšmeižė, kad jis buvau pagrobęs jos dokumentus, dėl ko jis buvo kvietinėjamas į policiją. Tuo ji padarė jam didelę moralinę žalą. Dėl pergyvenimų jis atsigulė į ligoninę ir nuo 2010 m. vasario 22 d. iki 2010 m. kovo 22 d. buvo gydomas Švėkšnos psichiatrijos ligoninėje. Patirtą moralinę žalą įvertina 2000 Lt, kuriuos prašo priteisti iš atsakovės.
Teisminio nagrinėjimo metu ieškovas ieškinį palaikė.
Atsiliepimas
Atsakovė buvo pateikusi teismui prašymą pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, nurodžiusi, kad jokių prekių pagal pateiktus ieškovo kvitus nėra gavusi ir ji siekia pasinaudoti teisine pagalba, tačiau atsiliepimo į ieškinį nei atsakovė nei jos atstovės nepateikė.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės įgaliota atstovė ir advokatė prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą, kadangi atsakovė nėra skolinga ieškovui, jo nurodytų teiktų paslaugų ji negavusi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Vadovaujantis įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011).
Ieškovas ieškinį įrodinėjo teiginiais, kad jis atsakovei per eilę kartų nuo nuo 2010 metų vasario mėnesio buvo paskolinęs 420 Lt bei turėjo išlaidų su jos priežiūra gydymo įstaigoje, jos gyvenamojo busto remontu, drabužių, maisto ir baldų (lovos) atsakovei nupirkimu. Viso įvardija susidariusią 3245 Lt skolą.
Atkreiptinas dėmesys į įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų turinį bei taikymo ypatumus nagrinėjamoje byloje. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tokių faktų buvimo ieškovas neįrodė.
Byloje apklaustas liudytoju R. K. patvirtino, kad jis pats, ieškovas ir kiti kaimynai atsakovei skolindavo pinigų, tačiau ji visada gavusi pensiją atiduodavo. Paaiškino, kad A. B. rūpinosi visi kaimynai – jie atnešdavo jai maisto, išnešdavo fekalijas ir pan. Nurodė, kad jam nežinomos aplinkybės apie ieškovo pirktus rūbus atsakovei ar apie baldų iš jos buto išnešimą. Tas pačias aplinkybes paaiškino ir liudytojas V. M..
Liudytojas Z. D. parodė, kad butas, kuriame gyveno atsakovė yra Plungės rajono savivaldybės ir atsakovei buvo suteiktas, kaip socialiai remtinai. Jam pačiam bute teko dažnai lankytis, kadangi nuomininkę A. B. reikėdavo dažnai perspėti dėl nuomos, tvaros, priešgaisrinės apsaugos. Apie tai, kad ieškovas tą butą butų remontavęs, tokių duomenų jis neturi. Matė, kad paskutinio apsilankymo metu sienos lyg vietomis ir buvo pašpakliuotos, o atėjusi knuomininkės kaimynė sakė, kad ji butą B. ištapetuos. Pamena, kad baldų nebuvo ir jam žinoma, kad jo vadovaujamos įstaigos statybos inžinierė atvežė lovą, kelis komplektus patalynės.
Liudytoja Z. G. paaiškino, kad jai eilę kartų teko lankytis A. B. bute. Ji parodė, kad tai jos, o ne R. V. iniciatyva 2010 metų pabaigoje A. B. buvo išvežta į ligoninę. Po to, kai A. B. grįžo iš ligoninės, jos bendradarbės dėka buvo atsakovei atvežta lova, patalinė, nes A. B. kaimynai ją informavo, kad A. B. parvykus iš ligoninės, namuose nėra nė vieno baldo, tik kėdė. Jai žinoma, kad butą ištapetavo kaimynai. Patvirtino, kad ji paėmė iš R. V. buto, kuriame gyveno A. B., raktą. Įėjusi į butą remonto nepastebėjo. Patvirtino, kad kur ne kur sienos buvo perbrauktos. R. V. iš buto pasiėmė kažkokį plastikinį indelį su skysčiu ir nedidelį maišelį su kreida ar gipsu. Nurodo, kad lankantis pas A. B. bute tekdavo ir atsisėsti, ir aktus surašinėti, tačiau parazitų nepastebėjusi.
LR CK 6.870 str. apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą laikytinos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis. Esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai.
Teismas, remdamasis įrodymų pakankamumo, jų tikėtinumo taisykle, sprendžia, jog paskolos sandorio sudarymo žodžiu faktą, pagal byloje pateiktus savo įrodymus, ieškovas neįrodė. Paskola yra realinis sandoris, kuris laikomas sudarytu nuo pinigų perdavimo paskolos gavėjui momento. Įsigaliojusios teisės normos leidžia ir žodinę tokio sandorio formą (CK 1.72 str.1 d.), tačiau šio sandorio sudarymą ieškovas turi įrodyti.
Byloje esančių įrodymų visuma neįrodyta, kad 2010 metais lapkričio – gruodžio mėnesiais ieškovas atliko atsakovės nuomojamo buto remontą, apmokant už perkamas medžiagas ir atliekamus darbus – tų aplinkybių iš esmės nepatvirtino liūdytojai, kitokių įrodymų nepateikta. Dėl to kvalifikuojant tarp šalių susiformavusius civilinius teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises bei pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie santykių tarp šalių pobūdį, visumą. Ieškovas ieškinio reikalavimus grindžia už remontui pirktas medžiagas tik žodiniais argumentais nepateikdamas kasos kvitų ar darbų suderinimo su atsakove aktų ir pan.
Nenustačius, kad atsakovės nuomojamame bute ieškovas savo lėšomis realiai atlikto remonto darbus, pagerinusius atsakovės gyvenimo sąlygas, nenustatyta, kad atsakovė yra skolinga ieškovui ir negalima konstatuoti, kad tarp šalių tariamo remonto darbų atlikimo laikotarpiu faktiškai susiklostė paskolos teisiniai santykiai.Taip pat ieškovas nepagrindė ir kitų ieškinyje įvardijamų išlaidų.
Ieškovas neįrodė skolos buvimo aplinkybių (CPK 178 straipsnis), o neturtinę žalą kildino iš prievolinių santykių, tačiau jų neįrodžius, neturtinės žalos klausimu teismas atskirai nepasisako, nes tai nebėra teisiškai reikšminga. Pažymėtina, kad žala, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, ir jos įrodinėjimas, šiuo atveju turi savitą specifiką, tačiau vertintina ir tai, kad byloje nepateikta duomenų, kad atsakovė būtų ieškovą apšmeižusi. Iškovas pateikė duomenis, kad apie jį, kaip asmenį užvaldžiusį atsakovės dokumentus buvo informavusi policijos instituciją ne atsakovė, o pašaliniai asmenys. Ieškovas posėdžio metu patvirtino, kad byloje esančio pareiškimo pagrindu jis buvo kviečiamas į policijos įstaigą ir tai jam sukėlė nepatogumų ir pažeminimą. Kad šie duomenys būtų pateikti atsakovės, ieškovas savo teiginių nepagrindė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR CPK vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
R. V. ieškinį atmesti.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Plungės rajono apylinkės teisme.