Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-03-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-146-988/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-24
Bylos Nr.
AN2-146-988/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-05101-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Darius Pranka (pirm.)
Pažeidėjas
E. J.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-146-988/2020Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-05101-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. nutarimo, kuriuo E. J. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 4 dalyje, ir paskirta jam administracinė nuobauda – 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct) bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimto sprendimo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A13.-57-270/2020 E. J. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį dėl to, kad E. J. priklausantis jogdterjerų veislės šuo 2019 m. lapkričio 5 d., apie 9 val. 00 min., (duomenys neskelbtini) būdamas pririštas prie pavadžio, be antsnukio, užpuolė ir įkando M. M. į dešinės kojos blauzdos sritį taip padarydamas M. M. dešinės kojos srityje apie 1,50 cm diametro žaizdą su hematoma bei suplėšė M. M. dėvėtas 40,00 Eur vertės kelnes. E. J. paskirta administracinė nuobauda – 200,00 Eur bauda (b. l. 50–54).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. J. prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. nutarimą ir atlyginti jam administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidas. Be to, jis prašo skirti teismo ekspertizę patikrinti jo pateiktus dokumentus (medicininę pažymą); patikrinti filmuotą medžiagą, ar nėra iškarpyta, suklastota, ar žaizda nenuspalvinta; patikrinti suplėšytas kelnes; atlikti DNR tyrimą; patikrinti skambučio išklotinę 112 (ar ji nesuklastota; garso įrašo išklotinę; skambučio laiką, ar kelios minutės prieš filmavimą).

2.1. Apeliaciniame skunde argumentuojama, jog tyrimo metu jo apklausa buvo atlikta 2019 m. lapkričio 21 d., tai yra praėjus 16 dienų po įvykio. Jo parodymai, duoti apklausos metu, yra teisingi.

2.2. Apeliaciniame skunde apeliantas pažymi, kad jis savo šuns nebuvo paleidęs nuo pavadėlio, tuo labiau, tyčia, kaip kad konstatuojama skundžiamame nutarime, šuo neįkando.

2.3. E. J. pažymi, kad žaizda atsirado tada, kai krūmuose M. M. traukė savo palaidą šunį. E. J. neatsiprašė M. M., medicininės pagalbos jam nesuteikė, kadangi jos jam nereikėjo. Parke po įvykio M. M. buvo įsiutęs, pašalinių žmonių nebuvo, E. J. pasidarė nejauku, jis kiemais parėjo namo, M. M. šūkaudamas sekė paskui jį. Tai patvirtina liudytojos rašytinis paaiškinimas, pateiktas teismui.

2.4. Apeliantas apibendrino, kad filmuotoje medžiagoje, 3 sek., matyti, jog M. M. turi 1,5 cm žaizdą, panašią į nubrozdinimą. 19 sek. matyti, kad žaizda yra ryškiai raudona, kraujas nebėgo, kelnės neišteptos krauju, žaizda kitokios formos, atrodo kaip iškąstas odos gabalėlis. Teisėjas neleido nuotraukų iš šio įrašo pridėti prie bylos.

2.5. Apeliantas pastebėjo, jog teisme M. M. parodė, jog juodai balta nuotrauka, paimta iš filmuotos medžiagos ir atitinkanti žaizdos formą filmuke, pridėta prie pažymos.

2.6. Apelianto vertinimu, M. M. kelnės plėštos per du kartus, vieną kartą krūmuose, kitą kartą prieš filmavimą. Ant jų turėtų matytis kraujas nuo žaizdos, šuns seilių dėmės, o jos švarios, puikiai matosi filmuotoje medžiagoje.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrasis policijos komisariatas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. nutarimą.

3.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad iš įvykio patikrinimo metu surinktos medžiagos (vaizdo įrašo) matyti, kad E. J. savo jogdterjerų veislės šunį vedžiojo be antsnukio. Taip pat vaizdo įraše matyti, kad M. M. suplėšytos kelnės bei dešinės kojos blauzdos srityje yra žaizda, o E. J. ištarti žodžiai „ko lendi (necenzūrinis žodis)?“ patvirtina, kad jis sutinka, jog M. M. įkando būtent jo šuo, todėl priimtas sprendimas pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl E. J. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, yra pagrįstas.

3.2. Nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas teismo posėdžio metu atlikęs administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktų duomenų tyrimą pagrįstai vertino E. J. pateiktą nagrinėjamo įvykio versiją kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Tokį E. J. pateikiamos įvykio versijos teismo vertinimą galima pagrįsti vadovaujantis teismo posėdžio metu E. J. nurodytomis įvykio aplinkybėmis, kurios viena kitai prieštarauja arba kelia pagrįstų abejonių. E. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio metu visą laiką savo jogterjerų veislės šunį T. laikė trumpu pavadėliu bei taip pat nurodė, kad jo bei M. M. šunys susipešė krūmuose. Abi nurodytos aplinkybės, vertinant jas kartu su teismo metu patikrintais duomenimis, kelia pagrįstų abejonių savo tikrumu. E. J. teigimu, kad M. M. galėjo savo kelnes susiplėšyti bei susižaloti koją krūmuose, kuriuose buvo atitraukdamas savo šunį nuo jo šuns. E. J., laikydamas savo šunį trumpu pavadžiu taip pat turėjo būti minėtuose krūmuose, kuriuose taip pat galėjo susiplėšyti savo dėvimus drabužius bei susižaloti, tačiau pateiktame vaizdo įraše nėra matyti bei minėto įvykio patikrinimo metu nėra nustatyta duomenų, kad E. J. drabužiai įvykio metu būtų suplyšę ar jis būtų patyręs kažkokių sužalojimų. E. J. siekį išvengti administracinės atsakomybės nurodant abejotinas įvykio aplinkybes patvirtina ir vaizdo įraše užfiksuotas jo ir M. M. pokalbis, kurio metu E. J. M. M. nurodo, kad suras įvykio liudytojų, nors įvykio vietoje yra tik jis ir M. M.. Teismo posėdžio metu E. J. nustatyti liudytojai G. R. ir V. P. nurodė, jog paties įvykio nematė.

3.3. Vyriausiasis tyrėjas argumentuoja, kad E. J. apeliaciniame skunde nurodyti prieštaravimai įvykio patikrinimo metu nustatytiems duomenims, t. y. vaizdo ir garso įrašui, kuris teisme buvo pripažintas įrodymu, yra nepagrįstas objektyviais duomenimis. E. J. apeliaciniame skunde nurodė, kad pateiktas vaizdo įrašas gali būti iškarpytas ar suklastotas, tačiau toks E. J. teiginys yra tik asmeninis vaizdo įrašo vertinimas, kadangi nepateikta jokių objektyvių duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti jo nurodytą teiginį. Peržiūrėjus pateiktą vaizdo įrašą galima matyti, kad jis yra nuoseklus, kadangi vyksta pokalbis tarp E. J. ir M. M., todėl bet kokie vaizdo įrašo iškarpymai ar klastojimai būtų aiškiai matomi bei girdimi.

3.4. Vyriausiasis tyrėjas nesutinka su E. J. prašymu atlikti įvykio tyrimo veiksmus, t. y. patikrinti medicininę pažymą, patikrinti pateiktą vaizdo įrašą, patikrinti suplėšytas kelnes, atlikti įvykyje dalyvavusių šunų DNR tyrimą, patikrinti E. M. skambutį skubiosios pagalbos tarnybos telefono numeriu „112“, kurie yra pertekliai ir prieštarauja tyrimo ekonomiškumo principui, kadangi įvykio patikrinimo metu surinkta pakankamai duomenų, kuriais vadovaujantis galima konstatuoti, kad E. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje.

3.5. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškiama, kad kategoriškai nesutinkama su E. J. apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, kadangi jie yra nepagrįsti bei vertintini kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Taip pat pažymima ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, atlikęs įvykio patikrinimo metu surinktų duomenų tyrimą, konstatavo, kad nustatyta pakankamai duomenų, įrodančių E. J. kaltę, todėl E. J. apeliaciniame skunde prašomi atlikti veiksmai yra pertekliniai ir prieštarauja tyrimo ekonomiškumo principui.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

E. J. apeliacinis skundas atmetamas

4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiamas apylinkės teismo nutarimas, kuriuo E. J. pripažintas kaltu pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį bei jam paskirta administracinė nuobauda, yra teisinga ir pagrįsta.

Žemesnės instancijos teismas

5. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

6. ANK 346 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra materiali, o tai reiškia, kad turi būti nustatyta ne tik veika, kuri pasireiškia atitinkamų teisės aktų pažeidimu, bet taip pat turi kilti teisiškai reikšmingi padariniai – padaryta žala asmens sveikatai ar turtui bei turi būti priežastinis ryšys tarp jų (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-131-300/2018).

Žemesnės instancijos teismas

7. Apylinkės teismo nutarimu E. J. pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį buvo nubaustas už tai, kad pažeidė bendruosius gyvūnų laikymo reikalavimus, numatytus tiek Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose, tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) 5.4 papunktyje, taip pat pažeidė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto „Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) 39 punktą. Nutarime konstatuojama, kad E. J. būdamas atsakingas už savo vedžiojamą jogdterjerų veislės šunį 2019 m. lapkričio 5 d., apie 9 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), šalia esant M. M. ir jo šuniui, laikomam už pavadėlio, neužtikrino reikalavimo ir nesutrumpino pavadėlio tiek, kad jo šuo negalėtų pasiekti M. M., dėl ko E. J. šuniui pasiekus nukentėjusįjį buvo padaryta žala M. M. sveikatai ir jo turtui. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad E. J. veiksmai tiesiogiai lėmė žalą jo šuniui, esančiam be antsnukio, įkandus nukentėjusiajam į dešinės kojos blauzdos sritį, taip padarant dešinės kojos srityje apie 1,50 cm diametro žaizdą su hematoma bei suplėšius nukentėjusiojo dėvėtas 40,00 Eur vertės kelnes. Būtent dėl E. J. veiksmų (šuns netinkamos priežiūros) buvo padaryta žala M. M. (b. l. 50–54).

8. Pažymima, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, būtina ištirti ir vertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (ANK 563 straipsnis), įrodymus vertinti laikantis 569 straipsnio, kuriame nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, reikalavimų. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto sprendimo priėmimą.

9. Apeliaciniu skundu iš esmės ginčijama skundžiamame nutarime padaryta išvada, jog E. J. kaltė padarius ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įrodyta nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktais ir ištirtais įrodymais – policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytomis esminėmis įvykio aplinkybėmis, nukentėjusiojo apklausos protokolu, jo parodymais, duotais teismo posėdžio metu, taip pat ir vaizdo bei garso įrašu. Apeliantas argumentuoja, jog administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog E. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje. E. J. nesutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad jis nesutrumpino jo šuns pavadėlio tiek, kad jo šuo negalėtų pasiekti M. M., jo šuo neįkando M. M., žaizda nukentėjusiajam atsirado pastarajam atitraukiant savo šunį nuo E. J. šuns. Apelianto vertinimu, filmuota medžiaga nepatvirtina, kad M. M. žaizda atsirado įkandus jo šuniui, kadangi šio vaizdo įrašo 19 sek. matyti, jog žaizda yra ryškiai raudona, kraujas nebėgo, kelnės neišteptos krauju, žaizda kitokios formos, atrodo kaip iškąstas odos gabalėlis. Be to, apelianto įsitikinimu, M. M. kelnės plėštos per du kartus, vieną kartą krūmuose, kitą kartą prieš filmavimą. Ant jų turėtų matytis kraujas nuo žaizdos, šuns seilių dėmės, o jos švarios. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais ir E. J. pozicija nesutinka.

10. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamo nutarimo argumentui, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo M. M. apylinkės teisme nurodytomis aplinkybėmis, kurios sutampa su 2019 m. lapkričio 8 d. apklausos protokole jo nurodytomis aplinkybėmis, jog jiems (E. J. ir M. M.) besiaiškinant situaciją ir laikant jau atitrauktus šunis už pavadėlių E. J. paleido savo šuns pavadėlį ir šuo būdamas nekontroliuojamas jam tuo metu įkando. Apygardos teismas pritaria skundžiamo nutarimo motyvams dėl byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių minėtas M. M. nurodytas aplinkybes, ir jų dar kartą nekartoja.

11. Apeliacinės instancijos teismas dėl E. J. ginčijamo M. M. prie pareiškimo pridėto vaizdo įrašo turinio pažymi, jog apylinkės teismas visiškai pagrįstai šį vaizdo įrašą vertino kaip patikimą ir M. M. nurodytą įvykio versiją (kartu E. J. kaltę padarius ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą) patvirtinantį įrodymą. Dėl vaizdo įraše esančių faktinių aplinkybių, kurios apžvelgiamos ir skundžiamame nutarime, E. J. apylinkės teismo posėdyje reikšmingų pastabų neišreiškė, tačiau nesutiko, kad M. M. koja buvo sužalota.

12. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde skaidrios šuns seilės M. M. kelnėse vaizdo įraše objektyviai gali ir nesimatyti. Be to, žaizda buvo padaryta E. J. šuniui kandus į M. M. koją per kelnes, tai yra ne tiesiogiai į koją, todėl kraujas akivaizdžiai ar stipriai galėjo ir nebėgti. Medicinos dokumentų išraše nurodoma, jog M. M. nustatyta žaizda su hematoma (b. l. 9). E. J. neneigia, kad žaizda M. M. galėjo atsirasti, kita vertus, M. M. nei administracinio nusižengimo tyrimo, nei jo nagrinėjimo metu nenurodė, kad iš jo žaizdos bėgo kraujas, dėl to nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, ar vaizdo įraše žaizda papildomai nuspalvinta, ar ne. Neturėtų būti manoma, jog visais atvejais įkandus šuniui įkandimas būna atviras ar plėštinės žaizdos forma, tikėtina, jog gali būti ir kraujosruvų susiformavimo požymių turintys sužalojimai, iš kurių akivaizdu, kad asmens kūnas, organizmas buvo paveiktas iš šalies, kaip šiuo atveju kontaktavus su E. J. vedamu šunimi.

13. Šiame kontekste pažymima, kad vien apelianto nurodoma aplinkybė, jog M. M. užsiima vestuvių fotografavimu, nėra pakankami netikėti vaizdo įrašo tikrumu ir vientisumu, be to, nėra ir kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindą tirti šio vaizdo įrašo autentiškumą.

14. Apygardos teismo įsitikinimą M. M. žaizdos ir kelnių suplėšymo atsiradimu nurodytomis įvykio aplinkybėmis dar labiau sustiprina apylinkės teismo teisingai pastebėtas nukentėjusiojo elgesys po įvykio: M. M. nedelsė, stengėsi kreipdamasis į kompetentingas institucijas užfiksuoti, kiek įmanoma, pasekmes, kilusias iš karto įvykio, be to, mėnesį skiepijosi nuo pasiutligės (medicinos dokumentų išraše matyti, jog jam atlikta stabligės ir pasiutligės imunoprofilaktika (b. l. 9).

15. BIRK ataskaitų žiūryklėje yra užfiksuoti nukentėjusiojo skambučio pradžios data ir laikas 2019 m. lapkričio 5 d., 09 val. 06 min. (atitinka anoniminio pranešimo peržiūroje užfiksuotus duomenis (b. l. 7), nurodomos aplinkybės, kad prieš 10 min pranešėjui įkando kaimynų šuo (b. l. 4). Atsižvelgiant į tai, kad iš šio rašytinio įrodymo yra aiškios aplinkybės dėl nukentėjusiojo pranešimo apie įvykį, atmetamas apelianto prašymas patikrinti nukentėjusiojo 2019 m. lapkričio 5 d. skambučio (garso įrašo) numeriu 112 išklotinę, ar ji nesuklastota, skambučio laiką.

16. Nėra pagrindo pritarti E. J. apylinkės teismo posėdyje (2020 m. sausio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 40 sek.) ir apeliaciniame skunde (b. l. 60) nurodytam argumentui, kad nukentėjusysis pats dar labiau susiplėšė kelnes atitraukęs savo šunį nuo E. J. šuns. Tokio argumento nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai. Priešingai aukščiau išdėstytų argumentų visuma neleidžia daryti tokios išvados. Dėl šių priežasčių nėra ir pagrindo tenkinti apelianto prašymą ištirti daiktinį įrodymą – suplėšytas nukentėjusiojo kelnes.

17. E. J. prašo paskirti medicinos dokumentų išrašo ekspertizę atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą suabejoti šiame medicininiame dokumente esančių įrašų teisingumu. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje esant pakankamai įrodymų, patvirtinančių E. J. kaltę, dar detalesnė žaizdos apžiūra tikslu nustatyti, ar žaizda galėjo būti padaryta įvykyje nurodytomis aplinkybėmis, nebuvo tikslinga. Tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų. Šiuo atveju įvertinus aukščiau aptartus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenis, jų pagrįstumą bei objektyvumą, sprendžiama, kad atlikti visi esminiai veiksmai, kurių rezultatais gautų duomenų pakako pagrįstai konstatuoti E. J. kaltę padarant jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, įtvirtintą ANK 346 straipsnio 4 dalyje.

18. Apeliaciniu skundu prašoma paskirti DNR tyrimą, kadangi įvykyje dalyvavo du šunys (b. l. 60). Apeliacinės instancijos teismas atmesdamas šį prašymą pirmiausia pažymi, kad visiškai pagrįstas skundžiamo nutarimo motyvas, jog aplinkybę, kad nukentėjusiajam įkando E. J. šuo, patvirtina ir tai, jog nukentėjusiojo šuo neturi priekinių dantų (tai nurodė įspėtas už melagingų parodymų davimą M. M. teismo posėdyje (2020 m. sausio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 17 min. 24 sek.), todėl E. J. versija, jog M. M. įkando jo paties šuo, kai jis bandė išskirti šunis, atmetama (b. l. 53). Atitinkamai nustačius, kad M. M. įkąsti objektyviai galėjo tik E. J. šuo, nėra pagrindo skirti DNR tyrimą tam, kad nustatyti, kieno šuo įkando M. M..

19. Apygardos teismo vertinimu, nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra adekvati E. J. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikoma asmens teises suvaržančia labiau negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Apygardos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu paskyrė baudą tinkamai pritaikius įstatymą, pagrįstai atsižvelgus į tai, tokio pobūdžio nusižengimą E. J. padarė tiesiogine tyčia, į administracinio nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, taip pat į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Paskirtos baudos dydis yra artimas minimaliam ANK 346 straipsnio 4 dalies sankcijoje nurodytam baudos dydžiui. Vertinti padarytą nusižengimą kaip mažareikšmį ar nekėlusį realaus pavojaus M. M. sveikatai, o juo labiau vertinti kaip palankią aplinkybę švelnesnės nuobaudos skyrimo kontekste nėra jokio teisinio pagrindo. Aptarti duomenys rodo, kad išimtinės aplinkybės, kurioms šioje byloje galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, neegzistuoja, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. E. J. skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-216-557/2018).

20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir teisėtai bei pagrįstai E. J. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 200,00 Eur baudą, todėl naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

21. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. J. taip pat prašo atlyginti jam administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidas. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis 2020 m. vasario 13 d. sumokėjo 0,35 Eur už bylos medžiagos kopijas (b. l. 65, 66). Atsižvelgus į tai, kad jo apeliacinis skundas netenkinamas, šio prašymo tenkinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. J. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A13.-57-270/2020 palikti galioti nepakeistą.

Teisėjas Darius Pranka