Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-185-651/2018

Teisėja Irena Šeškauskienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-65464-2017-8

2018 m. gegužės 17 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su neatlikta bausmės dalimi pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nuosprendį, prie griežčiausios neatliktos 1 metų 24 dienų terminuotos laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė V. G. –terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-12-16 iki 2017-12-17 (dvi dienos) vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. G. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2017 m. gruodžio 16 d., apie 05.35 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), netoli pastato Nr. 5, pažeisdamas viešąją tvarką, veiksmais, pasireiškusiais grasinimu, rankoje laikydamas peilį, artėjo prie gatve einančių nukentėjusiųjų J. A. ir T. S., sakydamas J. A. ir T. S., kad užmuš ir papjaus, kurie, išsigandę V. G. grasinimų, buvo priversti bėgti nuo V. G., tokiu būdu buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir pažeista viešoji tvarka.Plungės apylinkės teismas 2018 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pripažino V. G. kaltu padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Įvertinęs nuteistojo atsakomybę švelninančią ir sunkinančią aplinkybes, padarytos veikos pavojingumą, kitus BK 54 straipsnyje numatytus pagrindus, padarė išvadą, jog yra pagrindas skirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę, artimą įstatymo už padarytą veiką numatytam šios bausmės vidurkiui, nes prieš tai nuteistajam taikytos bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu, nepadarė įtakos. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. G. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam piniginę baudą. Nurodo, kad teismas, paskirdamas jam aiškiai per griežtą bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teigia, kad jis dėl padaryto nusikaltimo prisipažino, teismas tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir dėl to buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, tačiau tai neturėjo įtakos švelnesnės bausmės paskyrimui. Teigia, kad jis nuo pat pradžių padėjo nustatyti visas faktines aplinkybes, todėl tikėjosi švelnesnės bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu. Be to, pažymi, kad pats nusikaltimas nesukėlė sunkių pasekmių, nepadarė realios žalos. Dėl to mano, kad yra pagrindas paskirti švelnesnę bausmę – piniginę baudą, kurią jis yra pajėgus sumokėti, nes yra dirbantis pagal individualios veiklos pažymą. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad apylinkės teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai paskyrė terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Sutinka su teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę, artimą įstatymo už padarytą veiką numatytam šios bausmės vidurkiui. Apeliacinis skundas atmestinas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo V. G. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 str. 3 d.). Pats apeliantas nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, prašo sušvelninti paskirtą bausmę. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl bausmės, kuri apelianto manymu yra per griežta. Prašo vietoje terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskirti piniginę baudą.Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės bylos Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).Kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį, apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausme. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas įvertino nuteistojo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamo veikos ir tai pripažino kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsižvelgęs į tai, kad byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažino vienu trečdaliu. Atsižvelgė ir į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Įvertino nuteistojo charakteristiką, prieš tai jam taikytų bausmių įtaką. Apelianto argumentai jog teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad teismas visa tai įvertino ir skirdamas bausmę atsižvelgė. Tačiau vien šių aplinkybių buvimas nesudarė pagrindo paskirti švelnesnę bausmę. Iš bylos medžiagos matyti, kad yra nustatyta ir viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 1 d. 9 p.), įvertinta jo charakteristika, kuri yra itin neigiama. Nuteistas V. G., nors yra labai jauno amžiaus (neturi 20 metų) iš viso teistas 5 kartus, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Nuteistasis ne kartą teistas už viešosios tvarkos pažeidimus, tačiau, kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, anksčiau paskirtos bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu, jokios teigiamos įtakos nepadarė. Priešingai, nuteistasis ir toliau darė nusikalstamas veikas ir nepaisė visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, nuteistasis vykdė Plungės rajono apylinkės teismo 2017-11-15 nuosprendį, kuriuo buvo atidėtas paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas ir dėl netinkamo elgesio Plungės apylinkės teismo 2018-02-09 nutartimi V. G. nutarta paskirti papildomas pareigas – 10 mėnesių nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu. Tačiau iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad nuteistasis ir toliau elgėsi netinkamai. 2018-02-19 jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2018-02-17 jis transporto priemonėje, kuria važiavę asmenys įtariami padarę nusikalstamą veiką, buvo akivaizdžiai neblaivus. Be to, pristačius į Policijos komisariatą, jis nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo nusistatyti girtumo laipsnį. Administracine tvarka nuo 2017-10-21 baustas 4 kartus, visi nusižengimai susiję su alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimu, agresyviu elgesiu, nepaklusimu pareigūnams (b. l. 128-129).Šie duomenys atskleidžia nuteistojo asmenybės pavojingumą, įžūlumą, jo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis linkęs nuolat nusikalsti, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, nors prieš tai jam buvo taikytos įvairios bausmės: laisvės apribojimo bausmė, bauda, areštas, terminuota laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas. Esant nurodytiems duomenims, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo paskirta bausmės rūšimi ir jos dydžiu, kuris parinktas nepažeidžiant BK 61, 54 straipsnių nuostatų. Kolegijos įsitikinimu, nuteistajam šiuo atveju skirti baudą nėra jokio pagrindo. Aplinkybė, kad jis yra dirbantis ir galintis sumokėti baudą, įvertinus visų prieš tai nurodytų aplinkybių kontekste, nėra itin reikšminga ir sudaranti pagrindą paskirti baudą. Be to, pagrindo skirti švelnesnę bausmę nesudaro ir tai, kad realiai nusikaltimu nebuvo padaryta žala. Pažymėtina, kad paskirta bausmė turi įgyvendinti bausmės tikslus, o šiuo atveju paskyrus švelnesnę bausmės rūšį, nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai. Paskirta bausmės rūšis (terminuotas laivės atėmimas) bei jos dydis bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo. Taigi nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad, jo manymu, paskirta bausmė per griežta, tačiau, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nei savo rūšimi, nei dydžiu paskirta bausmė nėra per griežta.Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, todėl laikyti už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę aiškiai per griežta ir ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. G. apeliacinį skundą.