- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-25
- Bylos Nr.
- e2S-934-794/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00219-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Pareiškėjas
- UAB „Gelvora“
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.5.14Vykdomasis raštas
- 3.5.16Vykdomieji dokumentai, jų pateikimas ir priėmimas vykdyti
- 3.5.26Kiti su vykdymo procesu susiję klausimai
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto A. I. (A. I.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2VP-1962-647/2021 pagal pareiškėjo UAB „Gelvora“ prašymą dėl vykdomojo dokumento dublikato išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
0 I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas UAB „Gelvora“ kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą, prašydamas išduoti vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 2-2645-647/2008 dublikatą.
2. Prašyme nurodo, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 15 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-2645-647/2008 dėl 16223,25 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2008-08-18 iki sprendimo visiško įvykdymo, 7 procentų metinių palūkanų nuo 15219,35 Lt sumos nuo 2008-08-18 iki visos kredito sumos grąžinimo, 18 procentų metinių palūkanų nuo 1000 Lt sumos nuo 2008-08-18 iki visos kredito sumos grąžinimo, bei 487 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš A. I. AB banko „Hansabankas“ (dabar – AB ,,Swedbank“) naudai. 2011 m. lapkričio 14 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 11-20-50, pradinis išieškotojas ir naujasis išieškotojas sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 11-20-50, pagal kurią AB ,,Swedbank“ (pradinis išieškotojas) perleido UAB ,,Gelvora“ (naujajam išieškotojui) reikalavimo teises į 1052 skolininkus, tarp jų ir į A. I.. UAB „Gelvora“ nuo reikalavimo perleidimo dienos t. y. 2011 m. lapkričio 14 d. nėra gavusi nei vienos įmokos įsiskolinimui dengti. UAB „Gelvora“ prarado vykdomąjį dokumentą, dėl šios priežasties negali kreiptis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. sausio 28 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Gelvora“ prašymą tenkino ir išdavė UAB „Gelvora“ vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 2-2645-647/2008 dublikatą.
4. Teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis civilinėje byloje Nr. 2-2645-647/2008 ir išrašu iš antstolių informacinės sistemos nustatė, kad išieškojimas UAB „Gelvora“ nebuvo vykdytas. Dėl to atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir tai, kad pareiškėjas UAB „Gelvora“ nuo reikalavimo perleidimo dienos, t. y. 2011 m. lapkričio 14 d. nėra gavęs nei vienos įmokos įsiskolinimo dengimui, ir į tai, kad vykdomasis dokumentas buvo prarastas archyvuojant dokumentus, bei LITEKO antstolių informacinėje sistemoje duomenų, kad pareiškėjas būtų išieškotojas nėra, sprendė, kad terminas vykdomajam raštui išduoti yra atnaujinamas ir vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 2-2645-647/2008 dublikatas yra išduotinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu apeliantas (atsakovas) A. I. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti prašymą išduoti ieškovui vykdomojo rašto dublikatą.
6. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos nutartis nepagrįsta ir neteisėta, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino pareiškėjo pateiktų duomenų bei netinkamai taikė procesines teisės normas, kadangi jau yra praleisti visi terminai. Teigia, kad pagal pateiktą teismui prašymą matosi, kad vykdomasis dokumentas buvo prarastas archyvuojant ir dėl to UAB „Gelvora“ negali kreiptis į antstolį priverstinės skolos išieškojimo. Apelianto teigimu, UAB „Gelvora“ klaidiną teismą, nes jie nenurodo tikslios datos kada buvo prarasti dokumentai, todėl elgiasi nesąžiningai.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas UAB „Gelvora“ prašo apelianto atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutarties atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą iš esmės grindžiamas argumentu, kad skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta ir motyvuota. Nurodo, jog remiantis CPK 607 straipsnio 1 dalimi senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas pateikiant šį dokumentą vykdyti, jeigu ko kita nenustato įstatymai. CPK 607 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad po senaties termino nutraukimo senatis prasideda iš naujo. Laikas, praėjęs iki nutraukimo, į naują terminą neįskaičiuojamas. 2015 m. lapkričio 18 d. Vilniaus rajono apylinkės teisme nutartimi A. I. buvo iškelta bankroto byla. Minėtoje bankroto byloje pareiškėjas pateikė 8046,73 Eur reikalavimą pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-2645-647/2008, kuris buvo patvirtintas. A. I. minėtoje bankroto byloje nepateikė prieštaravimų dėl minėto finansinio reikalavimo pareiškimo, tokiu būdu pripažindamas prievolę pagal minėtą vykdomąjį raštą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
8. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
9. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama 2021 m. sausio 28 d. nutartimi pagrįstai išdavė vykdomojo rašto dublikatą.
Dėl atskirojo skundo argumentų
10. Vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 606 straipsnio 2 dalis). Iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusi šio straipsnio redakcija numatė, jog vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per dešimt metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2015 m. birželio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015 suformulavo CPK 606 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad vykdomojo dokumento pateikimui priverstinai vykdyti taikomos CPK normos, kurios galioja vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui priverstinai vykdyti metu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-415/2016 išaiškino, jog CPK 606 straipsnio 2 dalis (Lietuvos Respublikos 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480, įsigaliojusio nuo 2011 m. spalio 1 d. redakcija), nustatanti 5 metų terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti be jokių išlygų taikoma ir iki 2011 m. spalio 1 d. išduotiems vykdomiesiems dokumentams.
11. CPK 649 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu vykdomasis raštas prarastas, tai išieškotojo ar antstolio prašymu išduodamas vykdomojo rašto dublikatas. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vykdomojo dokumento dublikatas neišduodamas, jeigu yra pasibaigęs CPK 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas, išskyrus atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas CPK 608 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 608 straipsnio nuostatos numato, jog praleistas terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti gali būti atnaujintas CPK 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka.
12. Taigi, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas gali išduoti vykdomojo rašto dublikatą, esant dviem sąlygoms: 1) kai yra duomenų, jog vykdomasis raštas (originalas) yra prarastas; 2) kai nėra pasibaigęs terminas vykdomojo rašto pateikimui vykdyti.
13. Apelianto teigimu pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino pareiškėjo pateiktų duomenų bei netinkamai taikė procesines teisės normas, kadangi jau yra praleisti visi terminai.
14. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog pagal šiuo metu turimus duomenis CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas terminas (5 metai) vykdomojo rašto pateikimui yra pasibaigęs, nes Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2645-647/2008 įsiteisėjo 2008 m. lapkričio 25 d.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdomojo rašto išdavimas yra teismo sprendimo įgyvendinimo esminė prielaida, tačiau vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir išieškotojas privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos.
16. Pareiškėjas (išieškotojas UAB „Gelvora) 2021 m. sausio 22 d. prašyme išduoti vykdomąjį raštą net neužsimena apie termino vykdomojo rašto pateikimui (ne)praleidimą, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje visiškai be jokių argumentų, nutarė atnaujinti terminą vykdomojo rašto pateikimui (CPK 608 straipsnis).
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši skundžiamos nutarties išvada yra visiškai nepagrįsta. Visų pirma, CPK 608 straipsnio nuostatos numato, jog praleistas terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti gali būti atnaujintas CPK 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka. Kaip minėta, šiuo konkrečiu atveju nebuvo konstatuotas termino praleidimas, o pareiškėjas net nenurodė ir neprašė termino atnaujinimo (žr. 2021 sausio 22 d. prašymą). Be to, byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių svarbias priežastis, kurias teismas turėtų laikyti svarbiomis, atnaujinant praleistą terminą. Antra, Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2645-647/2008 įsiteisėjo 2008 m. lapkričio 25 d., todėl atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytos aplinkybės, susijusios su 2016 m. birželio 29 d. nutraukta civiline byla Nr. FB-34-722/2016, kuri iškelta tik 2015 m. rugsėjo 14 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis) neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi 2008 m. lapkričio 25 d. įsiteisėjusio Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2645-647/2008 pagrindu išduotas 2009 m. sausio 15 d. vykdomasis raštas turėjo būti pateiktas iki 2013 m. lapkričio 25 d. t. y. gerokai anksčiau iki fizinio asmens bankroto bylos inicijavimo. Dėl to skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybė, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis civilinėje byloje Nr. 2-2645-647/2008 ir išrašu iš antstolių informacinės sistemos išieškojimas UAB „Gelvora“ naudai nebuvo vykdytas, taip pat šiuo konkrečiu atveju yra teisiškai nereikšminga. Trečia, UAB „Gelvora“ teigia negalintis kreiptis į antstolį dėl skolos išieškojimo, tačiau byloje nėra jokių duomenų ar pradinis kreditorius (AB Swedbank) iki 2013 m. lapkričio 25 d. buvo pateikęs vykdomąjį raštą, kuris buvo išduotas dar 2009 m. sausio 15 d. Taip pat nėra duomenų ar skolininkas iš dalies įvykdė teismo sprendimą. Todėl nėra galimybės nustatyti ir konstatuoti ar nagrinėjamu atveju buvo nutrauktas senaties terminas vykdomajam dokumentai pateikti (CPK 607 straipsnis). Ketvirta, pagal CPK 647 straipsnio 1 dalies nuostatas pagal vieną teismo procesinį sprendimą paprastai išduodamas tik vienas vykdomasis raštas (jeigu nėra CPK 647 straipsnyje aiškiai išvardintų išimčių). Reikalavimo teisių perleidimas įvyko jau vykdymo proceso metu (2011 m. lapkričio 14 d.). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog pareiškėjas nenurodo ir nepateikia duomenų ar tarp AB Swedbank ir UAB „Gelvora“ sudarytame dokumentų perdavimo–priėmimo akte nurodyta perduoti ir 2009 m. sausio 15 d. vykdomąjį raštą. Tokia aplinkybė reiškia, jog reikalavimo perleidimo šalys, realizuodamos reikalavimo perleidimo sutartis, turi tarpusavyje bendradarbiauti ir pateikti viena kitai reikalingus dokumentus, įskaitant ir vykdomojo rašto originalą/kopiją tuo atveju, jei kuriai nors ir reikalavimo perleidimo šalių tokio dokumento prireiktų (CK 6.104 straipsnio 1 dalis). Todėl yra tikimybė, jog vykdomojo rašto originalas yra pas pirminį kreditorių AB Swedbank, tačiau tai nereiškia, kad UAB „Gelvora“, kuri įgijo reikalavimo teisės į skolininką A. I., turi būti išduotas dar vienas (naujas) vykdomasis raštas.
18. Kaip minėta viena iš dviejų esminių sąlygų vykdomojo rašto dublikatui išduoti yra vykdomojo rašto praradimas (CPK 649 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo, nurodo, jog vykdomasis dokumentas parastas archyvuojant dokumentus, tačiau nepateikė jokių objektyvių argumentų ir įrodymų, kad vykdomasis raštas iš tiesų yra prarastas (pateiktas tik prašymas be jokių prašyme nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų) (CPK 12 straipsnis, 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 178 straipsnis, 649 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavęs, jog vykdomasis dokumentas yra prarastas šios išvados nepagrindė, taip pat nesiėmė visų priemonių tinkamam klausimo išnagrinėjimui ir nepasiūlė išieškotojui pateikti papildomus įrodymus (CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
19. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nenustatęs esminių aplinkybių, susijusių su senaties termino (ne)praleidimu vykdomojo rašto pateikimui vykdyti ir nesant jokių duomenų, jog vykdomasis raštas (originalas) yra prarastas, nepagristai nusprendė išduoti vykdomojo rašto dublikatą (CPK 649 straipsnis).
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto dublikato išdavimą ir nepagrįstai nutarė išduoti vykdomojo rašto dublikatą. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo grąžinti nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
21. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo grąžinti nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.