Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-758-661/2013

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-05-14
Bylos Nr.: 2A-758-661/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-03-3-04654-2011-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Alvydas Barkauskas
Atsakovas: V., V. E.
Ieškovas: UAB „Vilniaus energija“

Kategorijos

35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr.2A-758-661/2013Teisminio proceso Nr. 2-03-3-04654-2011-1Procesinio sprendimo kategorijos 35.5; 121.15; 121.18; 121.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės V. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį pareikštą atsakovei V. E. dėl įsiskolinimo už šilumos energiją bei palūkanų priteisimo, teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I Ginčo esmė

Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės V. E. 2091,49 Lt skolą už šilumos energiją, suteiktą laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2011-07-31 atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto adresu T. V. g. 6-33, Vilniuje, šildymui ir karštam vandeniui ruošti, taip pat 172,38 Lt delspinigių ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto šilumos vartojimo įrenginiai yra prijungti prie daugiabučio namo šilumos tiekimo tinklų ir butui yra tiekiama centralizuota šilumos energija, todėl laikytina, kad su atsakove konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta šilumos energijos tiekimo – vartojimo sutartis.

Atsiliepimas

Atsakovė ieškinio nepripažino. Nurodė, kad ieškovas leistinais įrodymais nepagrindė prašomos priteisti sumos, ieškovo pateiktų šilumos energijos kainų paskaičiavimo negali suprasti vartotojas. Atsakovė prieštaravo ieškovo teiginiams, kad name yra keturi korpusai, nes viešajame registre adresu T. V. g. 6, Vilniuje, įregistruotas tik vienas nekilnojamojo turto vienetas, vienas namas, kuris neturi jokių korpusų. Atsakovė laiko nepagrįstu ieškovės reikalavimą dėl skolos už šilumos energiją, skirtą karštam vandeniui ruošti priteisimo, nes atsakovė nenaudoja šilumos energijos karštam vandeniui ruošti, o karštas vanduo gaunamas pašildant jį elektrinio boilerio pagalba. Atsakovė laiko, jog ieškovas netinkamai taikė šilumos paskirstymo metodus Nr. 4 ir Nr. 5. Taikant metodą Nr. 5 turi būti atsižvelgta į name esančių laiptinių skaičių. Tuo tarpu ieškovas yra pateikęs kelis aktus, kuriuose yra nurodytas skirtingas name T. V. g. 6, Vilniuje, esančių laiptinių skaičius. Ieškovė nenurodė, kokį priskyrimo koeficientą taikė, apskaičiuodama patalpų šildymo išlaidas, todėl neįmanoma spręsti bent jau dėl dalies ieškovo nurodytos šilumos energijos kainos apskaičiavimo patikimumo. Atsakovė taip pat nurodo, jog ieškovas netinkamai apskaičiavo atsakovei tenkančią dalį mokesčių už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, nes pagal Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodo Nr. 5 5.1 p 2 p. p. atsakovei tenkanti dalis mokesčių už bendrojo naudojimo patalpų šildymą turi būti apskaičiuotas proporcingai atsakovei nuosavybės teise priklausančių patalpų tūriui, kadangi dalis atsakovei priklausančių patalpų yra palėpė, kurios aukštis nėra vienodas. Tuo tarpu ieškovas nepagrįstai šiuos mokesčius apskaičiavo proporcingai plotui ir tokiu būdu pasirinko sau naudingesnį kainos apskaičiavimo būdą, dėl ko išrašė didesnę sąskaitą. Atsakovė laiko, kad ir kitų palėpės savininkų atžvilgiu ieškovas elgėsi taip pat nesąžiningai ir nepagrįstai apskaičiavo per didelius mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Ieškovas teismui nepateikė ir ginčo laikotarpiu galiojusiose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nurodytų privalomų ir neatskiriamų šilumos pirkimo – pardavimo sutarties dalių – šilumos įrenginių nuosavybės, šildymo sistemos priežiūros ribų ir tiekimo – vartojimo ribos nustatymo aktų, namo šildymo sistemos priežiūros sutarties su patalpų pasirinktu prižiūrėtoju, pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui akto, šilumos pristatymo buitiniam šilumos vartotojui sutarties tarp tiekėjo ir prižiūrėtojo, žiniaraščio už skolos susidarymo laikotarpį. Todėl nėra galimybės įvertinti ieškovo veiksmų teisėtumo tiekiant šilumos energiją bendrojo naudojimo ir visų namo patalpų šildymui. Atsakovė laiko, kad ji kaip šilumos vartotojas turi teisę gauti informaciją apie šilumos energijos ir karšto vandens kainas, mokėjimų ir atsiskaitymų tvarką, mokėjimams apskaičiuoti panaudotus duomenis ir atsiskaitomųjų šilumos ir kašto vandens apskaitos prietaisų rodmenų ataskaitas, tačiau iš atsakovei siunčiamų sąskaitų turinio ji negalinti suprasti nei apie taikomus metodus, nei apie koeficientus, t. y. atsakovei nėra aišku, kaip ieškovė apskaičiuoja kainą. Ieškovas 2009 m. gruodžio mėn. renovavo šilumos punktą ir jame šiluma reguliuojama nesertifikuotu ir valstybės nerekomenduojamu naudoti įrenginiu Rubysafe. Šio įrenginio dėka ne vartotojas ar šilumos tinklų prižiūrėtojas pasirenka tiekiamą šilumos energijos kiekį, bet jį nuotoliniu būdu reguliuoja pats šilumos tiekėjas. Šilumos punkto renovacijos metu buvo įrengtas naujas šilumos punktas vietoje visiems korpusams buvusio vieno bendro šilumos punkto, tačiau atsakovei nebuvo pateiktas pasirašyti joks naujas šilumos perdavimo tinklų, pastato šilumos įrenginių nuosavybės, priežiūros ir tiekimo – vartojimo ribų nustatymo aktas, kas reiškia, kad ieškovas visiškai nepaiso vartotojų interesų, vienašališkai parenka ne tik metodus, bet ir nusprendžia, kokį šilumos kiekį pats pageidauja pateikti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovės V. E. ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ 2091,49 Lt skolą už šilumos energiją ir 172,38 Lt delspinigių, viso 2263,87 Lt (du tūkstančius du šimtus šešiasdešimt tris litus, aštuoniasdešimt septynis centus) ir 5 (penkis) proc. metinių palūkanų už priteistą 2263,87 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-09-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nurodė, jog pagal ieškovo pateiktus paskaičiavimus laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. liepos 31 d. atsakovei priskaičiuota 4207,43 Lt su 9 proc. PVM už jai nuosavybės teise priklausančio buto T. V. g. 6-33, Vilniuje, šildymą. Mokesčiai už buto šildymą atsakovei apskaičiuoti vadovaujantis namo korpuso, kuriame yra atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas, įvadinio skaitiklio rodmenimis apie visam namo korpusui pateiktą šilumos energijos kiekį, pagal patvirtintus šilumos energijos tarifus ir proporcingai atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto T. V. g. 6-3, Vilniuje, plotui pagal šilumos energijos paskirstymo metodą Nr. 4, t. y. taip, kaip numatyta šalių sudarytoje sutartyje. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių įvadinio skaitiklio rodmenų ar ieškovo nurodytų atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų plotų neteisingumą. Ieškovo pateiktuose apskaičiavimuose yra aiškiai nurodyti ir detalizuoti visi pradiniai duomenys (patalpų plotai ir per atitinkamą laikotarpį pateikti šilumos energijos kiekiai), taip pat aritmetiniai veiksmai, kuriuos jis atliko nustatydamas atsakovei tenkančią mokesčių už jai nuosavybės teise priklausančio buto šildymą, ieškovo nurodyti suvartotos šilumos energijos kiekiai atitinka įvadinio skaitiklio rodmenis. Todėl skola už atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto T. V. g. 6-3, Vilniuje, šildymą laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. liepos 31 d. priteisiama iš atsakovo ieškovo naudai vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.384 str. 1 d. ir šalių sudaryta sutartimi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimo, kuriuo prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė argumentus, kuriais grindžia savo skundą:

Atsiliepimas

1. Atsakovė nurodo, kad ji yra vartotoja, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą, tačiau to neatliko.

2. Atsakovė nesutinka su ieškovo skaičiavimais. Pagal sutarties 16 p., pastate suvartotą šilumos kiekį, šilumos tiekėjas paskirsto pastato butų ir patalpų savininkams pagal Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, taikant kartu su Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir skirstymo metodu Nr. 5. Taigi, šie metodai taikomi kartu, o ne atskirai, kaip nusprendė teismas. Tai esminė klaida dėl kurios teismas nesuprato, kaip turi būti apskaičiuota kaina už buto šildymą, o kaip už jam tenkančią bendro naudojimo patalpų dalį ir nesugebėjo suprasti, kad teisinga kaina gali būti tik ta, kuri neprieštarauja Šilumos paskirstymo metodų imperatyviems reikalavimams. Sutarties minėto 16 p. sąlyga yra analogiška ir Šilumos paskirstymo metodo Nr. 5 1 p., kurio 1.1. p. nustato, kad šis paskirstymo metodas gali būti taikomas kartu su bet kuriuo Komisijos rekomenduojamu ar vartotojų siūlomu su Komisija suderintu šilumos paskirstymo metodu (šiuo atveju - metodu Nr. 4), kuriuo nustatomas (išmatuotas ar apskaičiuotas) šilumos kiekis pastato šildymui QPŠ, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų prijungtos prie centralizuoto šildymo sistemos, o šilumos kiekis naudingojo ploto šildymui nematuojamas.

3. Pagal metodo Nr. 5 2 p., QPŠ (šilumos kiekis pastato šildymui) yra skirstomas į dvi dalis - į pastato vartotojams priklausančių butų ar patalpų naudingojo ploto šildymui priskirtą šilumos kiekio dalį QPŠnaud ir į pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymui vartotojams priskirtą šilumos kiekio dalį QPŠbn. QPŠnaud yra apskaičiuojamas taip: iš šilumos kiekio QPŠ atėmus šilumos kiekį bendrojo naudojimo patalpų šildymui QPŠbn, apskaičiuotą pagal šio metodo 3 punktą t.y. taikant koeficientą atsižvelgiant į laiptinių skaičių. Taigi, pasisakydamas dėl kainos, neva teisingai apskaičiuotos atsakovei už buto naudingo (reikia suprasti kaip visą buto plotą t.y. 148, 53 kv/m) ploto šildymą teismas padarė akivaizdžią klaidą nes nesuprato, kad metodai taikomi kartu.

4. pastate T. V. g.6, Vilniuje aukštis nevienodas yra ne tik pastogės (ieškovė pripažįsta, kad pastate yra šlaitinė pastogė, tą vertino ir Vilniaus apygardos teismas, kurio nutartis byloje), bet nuožulniu šlaitu baigiasi ir viena iš laiptinių. Tai, kad skaičiavimuose nėra įmanoma išvengti patalpų tūrio matyti ir iš to, kad metode vartojamas duomuo SUMA, kuris yra daliklis, skaičiuojant pagal 5.1.1. ir 6.1.2.2.

5. Teismas nevertino atsakovės pateikto į bylą RC išrašo, iš kurio matyti, kad pastato T. V. g. 6, Vilniuje bendras plotas yra 1447,05 kv/m., tačiau vertino ieškovės lentelėje pateiktą bendrą plotą pažymėtą ir neva atitinkantį RC nurodytą pastato plotą pažymėtą ABŠ, kuris yra 1417,11 kv/m.

Ieškovas pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą ir prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Ieškovas nurodė, kad:

1. Teismas tinkamai įvertino įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą. Teismas sprendime nurodė, kad 2009 m. spalio 29 d. rašytinės sutarties Nr. V001087 su buitiniu šilumos vartotoju punkte 14 šalys susitarė, kad pastate suvartotą šilumos kiekį, nustatomą pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, šilumos tiekėjas paskirsto (išdalija) pastato butų ir kitų patalpų savininkams - buitiniams šilumos vartotojams pagal Šilumos paskirstymo metodus Nr. 4 ir Nr. 5, patvirtintus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimais. Teismas ištyrė, kad Šilumos ūkio įstatymo 12 str. įpareigoja šilumos tiekėją skirstyti bendrai vartotojų suvartotą šilumos kiekį pastate pagal vartotojų pasirinktus šilumos paskirstymo metodus; nustatė, kad nagrinėjamu atveju vartotojai, turintys butus ar patalpas T. V. g. 6, Vilniuje, nėra Civilinio kodekso nustatyta tvarka priėmę sprendimo dėl konkretaus šilumos paskirstymo metodo taikymo.

2. Atsakovė, nesutikdama su Ieškovo paskaičiavimais, nenurodo, kur yra padarytos klaidos, tik aiškina, kad apskaičiavimams reikalingas specialistas šilumininkas ar energetikas. CPK 178 str. nustatyta, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus. Ieškovė pateikė į bylą mokesčių paskaičiavimo, mokesčių paskirstymo lenteles bei detalius paaiškinimus su aritmetiniais veiksmais, kur paprastais žodžiais (ne energetiniais terminais) paaiškinama, kaip apskaičiuojama kiekviena sąskaitoje nurodyta eilutė; kokie išeitiniai duomenys reikalingi matematinių veiksmų atlikimui. Tuo tarpu Atsakovė nepateikė jokių, jos nuomone teisingų paskaičiavimų bei nenurodė, kokios klaidos matematiniuose veiksmuose yra atliktos.

3. Atsakovė nėra nurodžiusi savo buto tūrio ar įrodžiusi aplinkybę, kad butų ir patalpų aukštis pastate, T. V. g. 6, Vilniuje, yra skirtingų aukščių.

4. pareiga surinkti, pateikti šilumos tiekėjui šiuos duomenis tenka ne pačiam šilumos tiekėjui, o vartotojui (kaip nuosavybės savininkui) arba pastato administratoriui, kuris pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133.4 p. privalo pateikti šilumos tiekėjui pastato ar jo atskiru butu ir kitu patalpų duomenis, ar jų pasikeitimus, reikalingus mokėjimams už šiluma apskaičiuoti. Nei Ieškovui, nei Teismui Atsakovė nėra pateikusi savo buto tūrio, todėl Teismas pagrįstai atmetė kaip neįrodytą Atsakovės atsikirtimą dėl mokesčių sumos paskaičiavimo pagrįstumo, nes neįmanoma iš šalies reikalauti atlikti to, ko neįmanoma atlikti.

Šalies argumentai

5. Apeliantė skunde nurodo, kad Ieškovė neva peršildo namą. Šių savo atsikirtimų į ieškinį taip pat neįrodo jokiais įrodymais. Patiekiamo ir grįžtamo šilumnešio ginčo laikotarpiu temperatūra fiksuojama pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros žurnale - apraše apskaitos prietaisų rodmenų žurnale (šį dokumentą į bylą pateikė Atsakovė). Šį žurnalą teisės aktų nustatytu periodiškumu pildo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas, kurį namo bendrasavininkai turi teisę pasirinkti. Ginčo atveju namo savininkai šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo nėra pasirinkę, todėl šildymo sistemų priežiūrą T. V. g. 6, Vilniuje vykdė savivaldybės paskirtas administratorius - UAB „Senamiesčio ūkis“. Pats pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas, vykdydamas 2009 m. lapkričio 26 d. LR energetikos ministro įsakymu patvirtintas Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašą (3 priedas 17 lentelės „Šildymo ir karšto vandens sistemos eksploatavimo minimalių apimčių darbų sąrašas ir periodiškumas" 4 eilutė), įrašo į šilumos punkte esantį žurnalą duomenis apie šilumnešio ir karšto vandens parametrus bei apskaitos prietaisų rodmenis apie pratekėjusį per šilumos punktą šilumnešio kiekį; turi ir gali reguliuoti šilumos punkto parametrus, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus bei namo gyventojų išreikštą poreikį.

6. Apeliantė skunde nurodo, kad Ieškovas naudoja nesertifikuotą įrenginį šilumos punkte „Rubisafe“. 2009 m. gruodžio mėn. buvo renovuotas namo šilumos punktas; šilumos punktas įrengtas su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir valdymo įrenginiu „Rubisafe“, tačiau Ieškovė jo nenaudoja nei skaitliuko rodmenų parodymų nuskaitymui nei reguliavimui. Jau kaip minėjome aukščiau, šilumos tiekėjas šiame name nėra šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas, kuris tikrina šilumos parametrus, jų būklę kiekvieną savaitę. Kad skaitliuko rodmenų nuskaitymui nenaudojamas minėtas įrenginys įrodo į bylą pateiktas apskaitos prietaisų rodmenų žiniaraštis, kuris surašomas ranka, fiziškai tikrinant šilumos skaitliuko rodmenis. Žurnalą pasirašo Ieškovo ir šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo atstovai. Tad įrodymų, patvirtinančių Atsakovės prielaidą kad Ieškovas naudoja nesertifikuotą įrenginį, byloje nėra; yra duomenys tik tokią prielaidą paneigiantys. Teismas pagrįstai nustatė, kad šilumos energiją apskaito šilumos skaitliukas SKS-3-U2 yra su galiojančia metrologine patikra, skaitiklis sumontuotas pagal gamintojo instrukcijas ir projektą bei priimtas kaip tinkamas naudoti apskaitai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Byloje yra kilęs ginčas dėl įsiskolinimo už patiektą šilumos energiją.

Šilumos energija tiekiama šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu (CK 6.383 straipsnis). Taigi šilumos vartotojo pareiga mokėti už tiekiamą šilumos energiją siejama su asmeniu, kuris tokią pareigą yra prisiėmęs pagal sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad pagal bendrąją taisyklę šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir atitinkamai pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas. Tokio reglamentavimo pagrindu konstatuota, kad, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kurioms tiekiamas šilumos energija, šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-3/2008; kt.).

Pagal CK 6.383 straipsnio 3 dalį energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra viešoji. Kartu ši sutartis laikoma ir vartojimo sutartimi, kuriai taikomos CK 6.188 straipsnio 2 dalies nuostatos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešųjų sutarčių atsiradimą lėmė aplinkybė, jog Lietuvos ūkyje veikia ne viena natūrali monopolija ir valstybei tenka specialiai reglamentuoti tam tikras ūkio šakas, kuriose nėra pakankamos konkurencijos. Tai valstybė daro išleisdama teisės aktus, kuriuose įtvirtinamos specialios elgesio taisykles, esminės privalomos tokių sutarčių sąlygos. Taigi viešosios sutarties institutas atspindi viešąjį interesą, kad, įsikišant į sutarčių sudarymo procesą, būtų užtikrintas elektros energijos, šilumos, vandens ar kt. šalies ūkio funkcionavimui bei asmeniniams (buitiniams) gyventojų poreikiams strategiškai svarbių prekių prieinamumas, apginta silpnesnioji sutartinio santykio šalis – transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ar kt. paslaugų vartotojas. Dėl to viešoji sutartis laikytina sutarčių laisvės principo išimtimi, nes sutarties šalys pačios tiesiogiai visų sutarties sąlygų nenustato, jos reglamentuojamos atitinkamų teisės aktų (pvz., reglamentuojant paslaugų kainas ir kitas sutarties sąlygas); (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,ŽVC“ v. mokslinė gamybinė akcinė bendrovė ,,Precizika“, bylos Nr. 3K-3-90/2012; 2009 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-280).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas tiekia centralizuotą šilumos energiją gyvenamajam namui, esančiam V. g. 6, Vilniuje. Atsakovei V. E. nuo 2007 m. sausio 19 d. nuosavybės teise priklauso 148,53 kv. m ploto butas, esantis T. V. g. 6-33, Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-10). Minėto buto šilumos ir karšto vandens vartojimo įrenginiai yra prijungti prie centrinių šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikytina, jog tarp šalių susiklostė šilumos energijos tiekimo – vartojimo teisiniai santykiai. Šalys 2009 m. spalio 29 d. sudarė rašytinę šilumos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. V001087 su buitiniu šilumos vartotoju (b.l. 12-20). Sutarties 14 punktu šalys susitarė, kad vadovaujantis šios sutarties 13 punkto nuostatomis, pastate suvartotą šilumos kiekį, nustatomą pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, šilumos teikėjas paskirsto (išdalija) pastato butų ir kitų patalpų savininkams – buitiniams šilumos vartotojams pagal Šilumos paskirstymo metodus Nr. 4 ir Nr. 5, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19, o sutarties 17 punktu atsakovė įsipareigojo už kiekvieną mėnesį suvartotą šilumos energiją butui ir kitoms pastato bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, šaltam vandeniui pašildyti ir jo temperatūrai palaikyti pastato vidaus sistemoje bei mokėjimus už priežiūrą sumokėti šilumos tiekėjui iki po ataskaitinio mėnesio paskutinės darbo dienos. Ieškovas laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. liepos 31 d. apskaičiavo atsakovei mokesčių už šilumos energiją 4966,01 Lt sumai ir pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitas – faktūras (b.l. 41-48). Atsakovė dalį skolos už šilumos energiją, sudarančią 2874,52 Lt, sumokėjo.

Atsakovė nesutinka su mokesčių paskaičiavimu, nes mano, kad jos patalpų tūris yra mažesnis, o mokesčius ieškovas priskaičiuoja už didesnį turį. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19 patvirtinto šilumos paskirstymo metodo Nr. 5 5.1. punkte nurodyta alternatyvi mokesčiams apskaičiuoti galima taikyti tvarka, pagal kurią a) skaičiuojama pagal butų ar patalpų plotą, kai jų aukštis vienodas arba pagal b) butų ar patalpų tūrį, kai jų aukštis nevienodas.

Atsakovė nėra nurodžiusi savo buto tūrio ar įrodžiusi aplinkybę, kad butų ir patalpų aukštis pastate, T. V. g. 6, Vilniuje, yra skirtingų aukščių. Pareiga surinkti, pateikti šilumos tiekėjui šiuos duomenis tenka ne pačiam šilumos tiekėjui, o vartotojui arba pastato administratoriui, kuris pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133.4 p. privalo pateikti šilumos tiekėjui pastato ar jo atskirų butų ir kitų patalpų duomenis, ar jų pasikeitimus, reikalingus mokėjimams už šilumą apskaičiuoti. Nei ieškovui, nei teismui Atsakovė nėra pateikusi savo buto tūrio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią atsakovės aplinkybę dėl nevienodo buto tūrio atmetė kaip neįrodytą.

Apeliantė skunde nurodė, kad pastato tūris nustatomas pagal STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“. Tačiau šiame reglamente nėra nurodyta, kaip apskaičiuoti atskirų patalpų tūrį. Apeliantė skunde nurodo, kad ieškovė peršildo namą. Ginčo atveju, iš bylos medžiagos matyti, jog namo savininkai šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo nėra pasirinkę, todėl šildymo sistemų priežiūrą T. V. g. 6, Vilniuje vykdė savivaldybės paskirtas administratorius - UAB „Senamiesčio ūkis“. UAB „Vilniaus energija“ pastate T. V. g. 6 yra tik šilumos energijos tiekėjas, kurio atsakomybės riba nustatyta teisės aktais ir sutartimis su vartotojais – Šilumos ūkio įstatymo 11 str. ir tarp šalių pasirašytos sutarties priedai. Todėl šis apeliantės argumentas yra nepagrįstas.

Apeliantė skunde nurodo, kad Ieškovė naudoja nesertifikuotą įrenginį šilumos punkte „Rubisafe“. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad Ieškovė jo nenaudoja nei skaitliuko rodmenų parodymų nuskaitymui nei reguliavimui. Kad skaitliuko rodmenų nuskaitymui nenaudojamas minėtas įrenginys įrodo į bylą pateiktas apskaitos prietaisų rodmenų žiniaraštis, kuris surašomas ranka, fiziškai tikrinant šilumos skaitliuko rodmenis. Tad įrodymų, patvirtinančių Atsakovės prielaidą, kad Ieškovas naudoja nesertifikuotą įrenginį, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šilumos energiją apskaito šilumos skaitliukas SKS-3-U2 yra su galiojančia metrologine patikra, skaitiklis sumontuotas pagal gamintojo instrukcijas ir projektą bei priimtas kaip tinkamas naudoti apskaitai.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Terminą piniginei prievolei įvykdyti praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Remdamasi nurodytomis prievolių vykdymą reglamentuojančiomis teisės normomis ir Šilumos ūkio 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šilumos vartotojų prievole apmokėti tiekėjui už šilumos energiją, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas atsakovei įvykdyti prievolę – apmokėti už jos patalpoms apskaičiuotą šilumos kiekį, yra pagrįstas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Apeliantė taip pat išreiškė pageidavimą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 str. pažymima, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Šiuo konkrečiu atveju skundui išspręsti pakanka civilinėje byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apeliantės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Barkauskas