Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 4 mėnesius, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 2) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 14 mėnesių, įpareigojant bausmės atlikimo metu tęsti darbą, nevartoti alkoholio, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 17 mėnesių, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje, nevartoti alkoholio, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 4) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribėjimu 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. vasario 11 d. nutartimi Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė – 1 metų 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, nevartoti alkoholio, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. D. 2020 m. vasario 14 d. apie 20 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), svetainėje, tarp jo ir jo žmonos J. D. kilusio konflikto metu, vieną kartą kumščiu suduodamas jai į veido sritį, sukėlė savo šeimos nariui, t. y. savo žmonai J. D. fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. D. apklausiamas teisme dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies. Neneigė, kad tarp jo ir žmonos įvyko konfliktas, kurio metu jie apsižodžiavo, tačiau neigė prokurorės kaltinime nurodytus smūgius. Nurodė, kad nors neblaivumas jam ir nebuvo įvykio vakarą nustatytas, tačiau dėl vartoto alkoholio visų aplinkybių nepamena. Paaiškino, kad nenori meluoti, nes su žmona dažnai vyksta konfliktai, bet tai ne be žmonos iniciatyvos. Net ir tą vakarą jis savo žmoną parsivežė po trijų dienų nebuvimo namuose. Ji nuolat vartoja alkoholį ir jį provokuoja. Antro teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad 2020 m. vasario 14 d. žodinio konflikto tarp jo ir jo žmonos metu, sudavė savo žmonai į veidą, tačiau tai buvo noras tik pagąsdinti, o ne iš tikro suduoti. Pamena, kad po suduoto smūgio atbėgo jo sūnus, ir tuomet jau jie visi trys grūmėsi. Pamena, kad žmona buvo kažkur išėjusi ir tada jie labiau su sūnumi grūmėsi. Dėl alkoholio, kurio buvo vartojęs tiek jis, tiek jo žmona, nepamena visų įvykio aplinkybių, bet tyčia žmonai daugiau niekur nesudavė. Paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu pasirašė tai, ką surašė tyrėja, todėl prašė vadovautis šio teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais. Mano, kad žmona galėjo susižaloti ir kitur, nes iki įvykio dienos, jos net tris dienas nebuvo namuose ir visą tą laiką ji vartojo alkoholį. Gailisi dėl to, kas įvyko.

Liudytojas P. D., vadovaujantis BK 82 straipsnio 2 dalimi, atsisakė duoti parodymus prieš savo tėvą.

Vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą baudžiamojoje teisėje naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis, pagal kurį būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, t. y. faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Ši teisės doktrinoje vyraujanti pozicija iš esmės įtvirtinta BK 2 straipsnio 4 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio M. V. m. vasario 15 d. tarnybiniu pranešimu užfiksuotas galimo smurto artimoje aplinkoje faktas, pirminiai nukentėjusiosios parodymai.

Iš 2020 m. vasario 15 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad paprašius asmens parodyti padarytus sužalojimus, J. D. pakėlus dešinės rankos viršutinį rūbą (džemperį), ant moters dešinės rankos žemiau alkūnės sąnario iš vidinės pusės ant dilbio raumens matomas nubrozdinimas – įdrėskimas su odos paraudimu, sumušta vieta nekraujuojanti. Taip pat moters veido srity, t. y. ant moters nosies matomas nežymus įdrėskimas, nosis patinusi.

Iš 2020 m. vasario 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su priedu (fotolentele) matyti, kad įvykio vieta yra medinis namas, esantis (duomenys neskelbtini) Kadangi namas bei kiti ūkiniai pastatai užrakinti, į pačią įvykio vietą, t. y. namo vidų, galimybės patekti nebuvo. Raktų nukentėjusioji su savimi neturėjo.

2020 m. vasario 15 d.,14 val. 10 min., nukentėjusiajai J. D. nustatytas 2,34 promilės neblaivumas.

2020 m. vasario 16 d., 17 val. 48 min. kaltinamajam V. D. nustatytas 2,52 promilės neblaivumas.

Nukentėjusioji J. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. vasario 14 d., apie 1 val. dienos, vyras ją parsivežė namo, nes namie ji nebuvo tris dienas. Apie 8 val. vakaro, jiems būnant namuose, įvyko konfliktas, kurio metu vyras jai sudavė vieną smūgį į nosį, po ko pradėjo bėgti kraujas ir ji išbėgo jo nusivalyti, o tuo metu atbėgęs V. D. sūnus P. parvertė tėvą ant žemės ir tarp jų vyko grumtynės. Grįžusi į kambarį, ji taip pat puolė į tarpą norėdama juos išskirti, ir visi trys grūmėsi. Nurodė, kad vyras jai tikrai sudavė tik vieną kartą į veido sritį – nosį. Daugiau smūgių vyras jai nesudavė. Tikrai nepamena, kad vyras būtų ją pervertęs per stalą ir spyręs jai. Paaiškino, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo nulemti pykčio vyrui ir vartoto alkoholio kiekio, nes tiek iki įvykio, tiek po įvykio, tiek duodama parodymus ikiteisminio tyrimo, metu buvo neblaivi, nes visą laiką vartojo labai daug alkoholio.

Teismas vertindamas nukentėjusiosios parodymų prieštaravimą ikiteisminio tyrimų metu ir teisiamojo posėdžio metu konstatuoja, kad pirminiai nukentėjusiosios parodymai buvo duoti jai būnant stipriai apsvaigus nuo alkoholio. Kaip patvirtino teisiamojo posėdžio metu, pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus ji taip pat atvyko būdama neblaivi, ir šios aplinkybės galėjo turėti įtakos realios situacijos vertinimui. Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji davė parodymus aiškiai ir užtikrintai, išdėstė situaciją ir patvirtino, kad kaltinamasis jai sudavė tik vieną smūgį kumščiu į veido sritį – nosį. Šis smūgis kaip nurodė nukentėjusioji, jai ir sukėlė fizinį skausmą. Dėl to prokurorės kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės dėl vieną kartą kumščiu nukentėjusiajai suduoto smūgio į veido sritį ir vieną kartą į dešinės rankos sritį, bei pastūmimo, po ko nukentėjusiajai pargriuvus, kaltinamasis koja įspyrė ne mažiau kaip tris kartus į kitas kūno vietas, laikytinos neįrodytomis, ir dėl šių aplinkybių kaltinamasis V. D. išteisintinas, neįrodžius jo kaltės, todėl jos eliminuotinos iš prokurorės pateikto kaltinimo. Nepaisant to, kad prokurorė savo baigiamosiose kalbose taip pat prašė šias aplinkybes dėl vieną kartą kumščiu nukentėjusiajai suduoto smūgio į veido sritį ir vieną kartą į dešinės rankos sritį, bei pastūmimo, po ko nukentėjusiajai pargriuvus, kaltinamasis koja įspyrė ne mažiau kaip tris kartus į kitas kūno vietas, eliminuoti iš kaltinimo kaip neįrodytas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis BPK 256 straipsnio 1 dalimi, tai turi būti padaryta iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikiant pareiškimą dėl faktinių aplinkybių pakeitimo kitomis. Vis dėlto šių aplinkybių eliminavimas iš kaltinimo, nekeičia kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį esmės.

V. D. padaryta veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytus nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, todėl jis pripažintinas kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir jam skirtina bausmė.

Pažymėtina, kad už nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje gali būti skiriami viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. V. D. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Kaltinamasis net 4 kartus teistas už analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, prieš tą patį asmenį – savo žmoną J. D.. Be to, šią nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį kaltinamasis padarė neatlikęs bausmės pagal Telšių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu ir Telšių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu, kurios Telšių apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartimi subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, paskiriant galutinę 1 metų 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Bausmės pabaiga – 2020 m. lapkričio 11 d. Per probacijos laikotarpį asmuo du kartus namie buvo rastas neblaivus, t. y. pažeidžiantis nustatytą įpareigojimą nevartoti alkoholio. Per pastaruosius penkerius metus V. D. administracine tvarka baustas du kartus, paskirtas baudas iš dalies moka. Kaltinamasis dirba UAB „Sidabrinis voras“ vairuotoju, šiuo metu yra nedraudiminiame laikotarpyje. Išdėstytos aplinkybės neabejotinai leidžia konstatuoti, kad V. D. nusikalsta ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, todėl teismo manymu, kaltinamojo ir jo atstovės advokatės prašoma ir vėl skirti laisvės apribojimo bausmė nepasieks BK numatytų bausmės tikslų. Asmeniui net keturis kartus buvo skirta ši bausmės rūšis, tačiau bausmės tikslų, akivaizdu, ji nepasiekia. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo ir toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas prieš tą patį asmenį – savo žmoną, teismo manymu, tikslinga kaltinamajam skirti vieną iš griežtesnių straipsnio sankcijoje numatytų bausmių – areštą.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Už nusikaltimą minimalus arešto laikas yra 15 parų, o maksimalus – 90 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 52 parų areštas. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė.

Nors prokurorė prašė V. D. atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo poelgio, tačiau teismo manymu, toks asmens prisipažinimas ir gailėjimasis yra tik deklaratyvus, siekiant išvengti atsakomybės ar švelninti savo padėtį ir jokiais būdais negali būti laikytinas nuoširdžiu, nes pirmo teisiamojo posėdžio metu asmuo nepripažino savo kaltės – neigė prokurorės kaltinime nurodytas aplinkybes, ir būtent tuo pagrindu nebuvo galimybės taikyti sutrumpinto įrodymų tyrimo instituto. Ir tik po antrojo teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios J. D. duotų parodymų, kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl suduoto smūgio ir teigė besigailintis tai padaręs. Teismo vertinimu, kaltinamojo nuoširdų gailėjimąsi eliminuoja ir nuolatinės tapačios nusikalstamos veikos prieš tą patį asmenį, todėl ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip kaltinamojo atsakomybę lengvinanti. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad V. D., būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, neišnykus teistumui vėl padarė tyčinį nusikaltimą, laikytina, kad veiką jis padarė būdamas recidyvistas, ir tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, tai, jog nusikalstama veika žala nepadaryta, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kaltinamajam V. D. skirtina 55 parų arešto bausmė, t. y. didesnė nei sankcijoje numatytas šios bausmės dydžio vidurkis (BK 49, 54 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kad Telšių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Telšių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu, kurie Telšių apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartimi subendrinti nustatant galutinę – 1 metų 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, likusi neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalis – 4 mėnesiai ir 19 dienų yra didesnė nei šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie ankstesniais teismo sprendimais paskirtos galutinės subendrintos neatliktos bausmės dalies, kuri vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu keistina į 69 parų arešto bausmę, pridedama šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis – 15 parų arešto, ir V. D. skirtina galutinė subendrinta – 84 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Tačiau ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis savo kaltę neigė, vėliau pripažino iš dalies ir tik po nukentėjusiosios duotų parodymų, pripažino savo kaltę dėl suduoto smūgio į veido sritį, todėl teismo vertinimu, nėra pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatų ir mažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu.

Telšių apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė panaikintina, pradėjus bausmės vykdymą (BK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendė:

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 55 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Telšių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Telšių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu, kurie subendrinti Telšių apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartimi, likusios neatliktos bausmės dalies, kuri vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu keistina į 69 parų arešto bausmę, pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės dalį ir V. D. skirti galutinę subendrintą – 84 parų arešto bausmę.

Bausmę skirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Telšių apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę– įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. D., nustatant, kad kardomosios priemonės taikymo laikotarpiu gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), lieka gyventi nukentėjusioji J. D., palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.