Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei K. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad šalys susipažino 2017 m. Anglijoje, pradėjo kartu gyventi, o (duomenys neskelbtini) grįžę į Lietuvą susituokė. Po santuokos sudarymo jie vėl išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę, tačiau darniai ir gražiai pragyveno gal tik apie porą metų. Nuo 2021 m. jų santykiai tapo konfliktiški. Nors šalys iki šiol gyvena kartu nuomojamame būste, tačiau jau ilgą laiką nesikalba, užsidaro atskiruose kambariuose, bendro ūkio netvarko, būsto nuomą ir visas paslaugas apmoka ieškovas, atsakovė prie šių išlaidų neprisideda. Ieškovas mano, jog nė vienos iš šalių kaltė nepasireiškė didesne apimtimi, abu sutuoktiniai dėjo per mažai pastangų išsaugoti santuoką, kuri faktiškai iširo 2021 m., todėl nebemato prasmės tęsti santykių ir bandyti kurti šeimą. Šalys vaikų nesusilaukė, jokio bendro dalintino turto neįgijo, kreditorinių įsipareigojimų neturi. Ieškovas siūlė atsakovei nutraukti santuoką taikiai, tačiau atsakovė nutraukti santuokos nenori, priežasčių nenurodo, išsikraustyti nesutinka. Ieškovas išlaikymo iš atsakovės nereikalauja, mano, jog abu yra sveiki, dirbantys, todėl nėra pagrindo į vienas kito išlaikymą. Kadangi atsakovė neišreiškė pozicijos dėl jai paliktinos pavardės, prašo atsakovei po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę.

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 19).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų duomenų bei ieškovo atstovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, jog šalys gyvena viename būste, tačiau maždaug nuo 2021 m. netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, tarpusavyje nebendrauja, jų šeima yra galutinai iširusi. Ieškovo teigimu, abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos nutraukimo, kaltė pasireiškia jų abiejų nesutarimais, nebendravimu, nenoru įdėti pastangų, kad būtų išsaugota šeima. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad abu sutuoktiniai būdami nelojalūs, nesiekdami palaikyti vienas kito morališkai ar prisidėti prie kito sutuoktinio materialinės gerovės, savo veiksmais bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog nei vienas iš sutuoktinių nerodė jokios iniciatyvos išsaugoti šeimą, taip pat nedėjo jokių pastangų siekiant atnaujinti bendravimą. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Atsakovė byloje nepateikė nei atsiliepimo į ieškinį, nei įrodymų ar prieštaravimų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad ieškovas pripažino, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes jie abu nedėjo pastangų šeimai išsaugoti, atsakovė neginčijo ieškovo nurodytų aplinkybių, lėmusių santuokos iširimą, pripažintina, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinių pareigas, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Ieškovas prašo nutraukus santuoką jam palikti pavardę – S., o atsakovei palikti pavardę jos nuožiūra. Kadangi atsakovė K. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašymo dėl pavardės suteikimo po santuokos nutraukimo nepareiškė, nutraukus santuoką šalims paliktinos santuokinės pavardės – S., S. (CK 3.69 straipsnis).

Po santuokos nutraukimo išlaikymo viena iš kitos šalys neprašo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Bylos duomenimis šalys bendrų nepilnamečių vaikų neturi.

Valstybės įmonės Registrų centro išduoto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenys patvirtina, kad atsakovė K. S. nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalį paveldėjo pagal įstatymą, kitą ½ dalį įgijo (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (e. b. l. 16). Butą atsakovė įgijo iki santuokos sudarymo, turtas registruotas atsakovės asmeninės nuosavybės teise, todėl po santuokos nutraukimo šis turtas nedalintinas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kito santuokos metu įgyto, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ar registruoto kilnojamojo turto nėra (e. b. l. 7, 17). Ieškovas nurodė, kad santuokos metu kreditorinių įsipareigojimų nesusidarė, tai paneigiančių duomenų byloje nėra, todėl dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo, nutraukus santuoką, nesprendžiama.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje ieškovas sumokėjo 109 Eur žyminį mokestį, 847 Eur už advokato teisines paslaugas, 68,90 Eur už procesinių dokumentų įteikimą atsakovei Jungtinėje Karalystėje. Šios išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai).

Ieškovas sumokėjo 170 Eur užstatą procesinių dokumentų įteikimo Jungtinėje Karalystėje išlaidoms apmokėti. (mokėjimo nurodyme mokėtoju nurodyta advokatų profesinė bendrija FREJERLAW). Sumokėto užstato dalis 101,10 Eur (170 Eur – 68,90 Eur) liko nepanaudota, todėl grąžintina ieškovui (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 101-102 straipsniai).

Teismas šioje byloje patyrė 16,73 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Santuoką, sudarytą tarp ieškovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes: ieškovui – S., atsakovei – S..

Priteisti iš atsakovės K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1024,90 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt keturis Eur 90 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 16,73 Eur (šešiolika Eur 73 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – už procesinių dokumentų įteikimą.

Teismo sprendimui įsiteisėjus grąžinti ieškovui A. S. nepanaudotą užstato dalį 101,10 Eur (vieną šimtą vieną Eur 10 ct), sumokėtą ieškovo atstovės advokatų profesinės bendrijos FREJERLAW, kodas 305538461, 2024 m. gegužės 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.