- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-02
- Bylos Nr.
- 2S-1545-232/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-02081-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- UAB „Socialinės investicijos“
- Atsakovas
- UAB „BSS grupė“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Socialinės investicijos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Socialinės investicijos“ ieškinį atsakovui UAB „BSS grupė“ dėl paskolos grąžinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Socialinės investicijos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „BSS grupė“ ieškovo naudai 20 600 Lt sumą; 405 Lt dydžio palūkanas; 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą 21 005 Lt sumai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo turtinė padėtis yra bloga, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas nebus įvykdytas, todėl ieškovo prašymą atmetė.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas (b.l. 29-31) prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Nurodė, jog ieškinio suma yra pakankamai didelė, teismų praktikoje vienareikšmiškai pripažįstama, kad didelė ieškinio suma padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimais įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį turėtų pateikti ne ieškovas, bet atsakovas. Viešai prieinami duomenys apie atsakovo turtinę padėtį patvirtina, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal išrašą iš Nekilnojamojo turto registro atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, be to iš turto arešto aktų registro išrašo matyti, kad atsakovo atžvilgiu yra iškelta kita civilinė byla, o atsakovo turtas ir piniginės lėšos yra areštuotos už 18 043,70 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 2 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra pagrįsta teismo abejonė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumui turi reikšmės reikalavimo dydis, atsakovo turtinė padėtis ir kitos aplinkybės, kurias, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti (CPK 177 str. 1, 2 d.). Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių laikinas pobūdis, svarba (užtikrinti būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą), taikymo aplinkybės (dažniai pačioje bylos proceso pradžioje klausimui išspręsti skirtos tik 3 dienos, neturima duomenų apie atsakovo turtinę padėtį) nulemia tai, kad jų taikymui pagrįsti teismų praktikoje keliami mažesni įrodymų pakankamumo reikalavimai, todėl esant dabartinei ekonominei situacijai ir nesant duomenų apie skolininko finansines galimybes, teismas vadovaujasi pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis ir paprastai laikinąsias apsaugos priemones taiko. Teismų praktikoje vien didelė reikalavimo suma laikoma pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ji objektyviai padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog ši prezumpcija nėra absoliuti (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-06-26 nutartis c. b. Nr. 2-435/2008) ir taikoma tik įvertinus reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgus į konkretaus atsakovo galimybes, tai yra ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė ar ne. Atsakovui pateikus įrodymus, kad ieškinio suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, gaunamas pajamas ar turimą kapitalo dydį nėra didelė, būtų paneigta objektyvi grėsmė galinti lemti teismo sprendimo neįvykdymo galimybę ir teismas neturėtų pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
Pirmos instancijos teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, motyvuodamas tuo, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie prastą atsakovo finansinę padėtį. Tačiau kaip matyti iš ieškovo pateiktų prie atskirojo skundo duomenų, 2012-05-21 išrašo iš Nekilnojamojo turto registro, atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, 2012-05-21 Turto arešto akto registro, areštuotas atsakovo turtas ir piniginės lėšos 18 043,70 Lt sumai. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs turtinis ginčas, atsakovas juridinis asmuo, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų (CPK 177 str.,178 str.) apie atsakovo mokumą, stabilią finansinę padėtį, kurie paneigtų būsimo sprendimo neįvykdymo galimą grėsmę, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad reikalavimo suma 21 005 Lt atsakovui yra pakankamai didelė ir netaikant laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja reali galimybė, kad atsakovas teismo sprendimo vykdymą gali apsunkinti ar padaryti neįmanomu. Kita vertus, sėkmingai veiklą vykdančiai įmonei laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas tokiu mastu ir tokio dydžio sumai iš esmės neturėtų įtakoti įmonės kasdienės ūkinės - komercinės veiklos. Atsižvelgint į minėta, pirmosios instancijos teismo 2012-05-08 nutartis naikintina, laikinosios apsaugos priemonės taikytinos.
Kadangi laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susiję su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovo atžvilgiu, CPK 145 str. 2 d. dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo (galimo) teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t.y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, nes teisingumas reikalauja užtikrinti visų ginčo šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tokios, kad iš esmės nepablogintų atsakovo turtinės padėties, atsakovas negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog esant pakankamai atsakovo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, piniginių lėšų areštas netaikytinas, todėl pirmiausiai turėtų būti areštuojamas nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas ieškinio sumai užtikrinti, o tik jo nesant – piniginės lėšos.
Teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės yra laikinojo pobūdžio suvaržymas, susietas su vertinamosiomis sąlygomis, bei visada reiškia tam tikrą suvaržymą šaliai, kurios atžvilgiu yra taikomos. Įstatymas suteikia galimybę laikinai suvaržyti vienos šalies teises, kad būtų apgintos besikreipiančios į teismą šalies teisės. Atsakovas visada turi teisę pateikti prašymą dėl įmokėjimo reikalaujamos priteisti sumos į teismo specialiąją sąskaitą, laidavimo ar turto įkeitimo (CPK 146 str. 2d.). Be to CPK 147 str. numato teisę atsakovui kreiptis į teismą su prašymu užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovo UAB “Socialinės investicijos“ (į.k. 302539309, adresas: Kalvarijų g. 222, Vilniaus m.) reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 21 005 Lt sumai, areštuoti atsakovui UAB „BSS grupė“ (į.k. 302307442, adresas: Mindaugo g. 42, Vilniaus m.) priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę. Tik nesant (trūkstant) tokio turto, areštuoti atsakovo pinigines lėšas ir/ar turtines teises, neviršijant ieškinio sumos. Leisti iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas.