Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. J. (V. J. ) ir G. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 25 str. 3 d. ir 178 str. 3 d., 214 str., 302 str. 1 d., 25 str. 3 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d., 25 str. 3 d. ir 214 str., 182 str. 1 d., 25 str. 3 d. ir 178 str. 2 d., ir nubaustas laisvės atėmimu:

pagal BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės, įsibraunant į namą (duomenys neskelbtini)) – 2 m.;

pagal BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės, įsibraunant į butą (duomenys neskelbtini)) – 2 m.;

pagal BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės, įsibraunant į butą (duomenys neskelbtini)) – 2 m. ir 8 mėn.;

pagal BK 187 str. 1 d. – 6 mėn.;

pagal BK 25 str. 3 d. ir 178 str. 3 d. (dėl vagystės, įsibraunant į namą (duomenys neskelbtini)) – 4 m. ir 4 mėn.;

pagal BK 214 str. (dėl I. ir D. Š. mokėjimo instrumentų pagrobimo) – 2 m.;

pagal BK 302 str. 1 d. – 1 m. ir 6 mėn.;

pagal BK 25 str. 3 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d. (dėl vagystės, įsibraunant į namą (duomenys neskelbtini)) – 3 m. ir 7 mėn.;

pagal BK 25 str. 3 d. ir 214 str. (dėl A. ir M. P. mokėjimo instrumentų pagrobimo) – 2 m. ir 6 mėn.;

pagal BK 214 str. (dėl A. ir M. P. mokėjimo instrumentų panaudojimo) – 2 m. ir 6 mėn.;

pagal BK 182 str. 1 d. – 1 m. ir 6 mėn.;

pagal BK 25 str. 3 d. ir 178 str. 2 d. (dėl vagystės, įsibraunant į namą (duomenys neskelbtini)) – 4 m.;

pagal BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės, įsibraunant į namą (duomenys neskelbtini)) – 2 m. ir 4 mėn.;

pagal BK 25 str. 3 d. ir 178 str. 3 d. (dėl vagystės, įsibraunant į namą (duomenys neskelbtini)) – 4 m. ir 6 mėn.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., bausmės, paskirtos pagal BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės, įsibraunant į butą (duomenys neskelbtini)) ir 187 str. 1 d., pagal BK 25 str. 3 d. ir 178 str. 3 d. (dėl vagystės, įsibraunant į namą (duomenys neskelbtini)), BK 214 str. ir 302 str. 1 d. (dėl I. ir D. Š. mokėjimo instrumentų bei asmens dokumentų pagrobimo), pagal BK 25 str. 3 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d. (dėl vagystės, įsibraunant į namą (duomenys neskelbtini)) bei BK 25 str. 3 d. ir 214 str. (dėl A. ir M. P. mokėjimo instrumentų pagrobimo), pagal BK 214 str. (dėl A. ir M. P. mokėjimo instrumentų panaudojimo) ir 182 str. 1 d., subendrintos apėmimo būdu ir jau subendrintos bausmės dalinio jų sudėjimo būdu subendrintos su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės, įsibraunant į namą (duomenys neskelbtini)), BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės, įsibraunant į butą (duomenys neskelbtini)), BK 25 str. 3 d. ir 178 str. 2 d. (dėl vagystės, įsibraunant į namą (duomenys neskelbtini)), BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės, įsibraunant į namą (duomenys neskelbtini)), BK 25 str. 3 d. ir 178 str. 3 d. (dėl vagystės, įsibraunant į namą (duomenys neskelbtini)), prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, bei galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 7 m. ir 6 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose.

V. J. pagal BK 25 str. 3 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d. (dėl vagystės, įsibraunant į garažą (duomenys neskelbtini)) išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

G. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 25 str. 3 d. ir 178 str. 3 d., 25 str. 3 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d., 25 str. 3 d. ir 214 str., 25 str. 3 d. ir 178 str. 2 d., ir nubaustas laisvės atėmimu:

pagal BK 25 str. 3 d. ir 178 str. 3 d. (dėl vagystės, įsibraunant į namą (duomenys neskelbtini)) – 4 m. ir 4 mėn.;

pagal BK 25 str. 3 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d. (dėl vagystės, įsibraunant į garažą (duomenys neskelbtini)) – 3 m. ir 6 mėn.;

pagal BK 25 str. 3 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d. (dėl vagystės, įsibraunant į namą (duomenys neskelbtini)) – 3 m. ir 7 mėn.;

pagal BK 25 str. 3 d. ir 214 str. (dėl A. ir M. P. mokėjimo instrumentų pagrobimo) – 2 m. ir 6 mėn.;

pagal BK 25 str. 3 d. ir 178 str. 2 d. (dėl vagystės, įsibraunant į namą (duomenys neskelbtini)) – 4 m.;

pagal BK 25 str. 3 d. ir 178 str. 3 d. (dėl vagystės, įsibraunant į namą (duomenys neskelbtini)) – 4 m. ir 6 mėn.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., bausmės, paskirtos pagal BK 25 str. 3 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d. (dėl vagystės, įsibraunant į namą (duomenys neskelbtini)) bei BK 25 str. 3 d. ir 214 str. (dėl A. ir M. P. mokėjimo instrumentų pagrobimo), subendrintos apėmimo būdu ir ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 25 str. 3 d. ir 178 str. 3 d. (dėl vagystės, įsibraunant į namą (duomenys neskelbtini)), BK 25 str. 3 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d. (dėl vagystės, įsibraunant į garažą (duomenys neskelbtini)), BK 25 str. 3 d. ir 178 str. 2 d. (dėl vagystės, įsibraunant į namą (duomenys neskelbtini)), BK 25 str. 3 d. ir 178 str. 3 d. (dėl vagystės, įsibraunant į namą (duomenys neskelbtini)), prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, bei galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 m. ir 6 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose.

G. G. pagal BK 25 str. 3 d. ir 214 str. bei BK 25 str. 3 d. ir 302 str. 1 d. (dėl I. ir D. Š. mokėjimo instrumentų bei asmens dokumentų pagrobimo) išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Iš V. J. priteista: 4 010 Lt N.A. P., 1 100 Lt I. K., 19 497 Lt A. R., 8 000 Lt V. J. ir 1 250 Lt A. P. turtinei žalai atlyginti.

Iš V. J. ir G. G. solidariai priteista: 1 960 Lt A. P., 3 900 Lt S. P. , 15 300 Lt (dėl I. ir D. Š.) bei 10 929,92 Lt (dėl M. ir B. J.) UADB ,,ERGO Lietuva“ turtinei žalai atlyginti.

Civiliniam ieškovui M. J. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Bylos dalis dėl nukentėjusiosios S. S. ir UAB ,,Staipa“ pareikštų civilinių ieškinių nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2004 m. spalio 13 d., laikotarpiu nuo 0.30 val. iki 6.00 val., per neužrakintas duris įsibrovęs į namą, esantį (duomenys neskelbtini), pagrobė S. S. priklausantį 11 800 Lt vertės turtą: 5 000 Lt vertės auksinį vėrinį su briliantu, 200 Lt vertės sportinį krepšį su užrašu „REEBOK“, 4 000 Lt grynųjų pinigų, 600 Lt vertės avies kailio kilimą, iš automobilių „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mercedes-Benz Vaneo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusių namo pirmame aukšte esančiame garaže, pagrobė automobilių magnetolas su kompaktinių diskų grotuvais, atitinkamai 500 Lt vertės „Sanyo“ ir 1 500 Lt vertės „Clarion“, bei UAB „Staipa“ priklausantį 2 700 Lt vertės turtą: 1 500 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną (toliau – MRT) „Samsung E700“, 1 000 Lt vertės MRT „S. E. Set 630“ ir 200 Lt vertės MRT „Nokia 3310“, padarydamas bendrai 14 500 Lt turtinę žalą;

be to, V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2005 m. sausio 10 d., laikotarpiu nuo 12.30 val. iki 17.30 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu atspaudęs buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkono duris, įsibrovė į jį ir pagrobė N.A. P. priklausantį 5 110 Lt vertės turtą: 1 500 Lt vertės skystųjų kristalų monitorių „LG FLATRON“, 2 500 Lt vertės nešiojamą kompiuterį „COMPAQ“, 90 Lt vertės elektrinę skutimosi mašinėlę „Philips“, 1 000 Lt vertės tarpukario Lietuvos sidabrinių ir varinių monetų rinkinį, 20 Lt vertės rankinį masažuoklį bei I. K. priklausantį 1 200 Lt vertės turtą: 800 Lt vertės auksinę grandinėlę ir 400 Lt vertės auksinę apyrankę, padarydamas bendrai 6 310 Lt turtinę žalą;

be to, V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2005 m. sausio 14 d., laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 23.30 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu atspaudęs A. R. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte, balkono plastikines duris, įsibrovė į jį ir pagrobė 29 297 Lt vertės svetimą turtą: A. R. priklausantį 9 000 Lt vertės 74 cm įstrižainės skystųjų kristalų televizorių „LG“, 5 000 Lt vertės 56 cm įstrižainės skystųjų kristalų televizorių „LG“, 1 700 Lt vertės auksinę apyrankę su 18 vnt. deimantų, 8 000 Lt grynųjų pinigų, 810 eurų (pagal oficialų valiutos kursą 2 797 Lt) bei T. U. priklausantį 2 000 Lt vertės vyrišką rankinį laikrodį „Washeron Constantin“, 600 Lt vertės vyrišką apyrankę iš kaučiuko ir aukso bei 200 Lt vertės MRT „Nokia“ 3410;

be to, V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2005 m. sausio 14 d., laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 23.30 val., įsibrovimo tikslu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu atspaudęs A. R. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte, balkono plastikines duris, jas sugadino, padarydamas A. R. 2 100 Lt materialinę žalą.

V. J. bei G. G. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad, veikdami organizuota grupe, 2005 m. balandžio 2 d., laikotarpiu nuo 3.00 val. iki 6.40 val., išlaužė D. ir I. Š. namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto lango rėmą ir, įsibrovę į jį, pagrobė nukentėjusiajam D. Š. priklausantį turtą: 18 000 Lt vertės plazminį televizorių „Philips 42PF9965“ su dviem nuotolinio valdymo pulteliais, 4 000 Lt vertės vyrišką rankinį laikrodį „Longines“, 5 Lt vertės raktą nuo buto durų, 200 Lt vertės du nuotolinio valdymo pultus – nuo garažo pakeliamų ir lauko vartų, 200 Lt vertės vyrišką rudos spalvos odinę piniginę su joje buvusiais 500 Lt grynųjų pinigų, I. Š. priklausančią 500 Lt vertės moterišką rudos spalvos odinę rankinę, joje buvusią 200 Lt vertės piniginę su 400 Lt grynųjų pinigų, 800 Lt vertės moterišką laikrodį „Tisot“, namo kieme stovėjusį 171 000 Lt vertės automobilį „Mercedes-Benz E500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su iš namo atsineštu automobilio raktu su imobilizatoriumi, priklausantį AB FMĮ „Finasta“, padarydami bendrą 195 805 Lt turtinę žalą.

V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2005 m. balandžio 2 d., laikotarpiu nuo 3.00 val. iki 6.40 val., iš namo, esančio (duomenys neskelbtini) pagrobė I. Š. priklausančius dokumentus ir mokėjimo instrumentus, buvusius pastarosios rankinėje: Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. LD XXXX, vairuotojo pažymėjimą Nr. KA XXXX, UAB „Sampo banko lizingas“ priklausančio automobilio „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. R XXXX bei jo techninės apžiūros taloną Nr. XXXX, AB banko „Hansabankas“ mokėjimo kortelę ,,VISA Electron“, AB banko „Hansabankas“ kortelę su kodais bei D. Š. priklausančius dokumentus ir mokėjimo instrumentus, buvusius jo piniginėje: vairuotojo pažymėjimą, automobilio „Mercedes-Benz E500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą ir techninės apžiūros taloną, AB SEB Vilniaus banko mokėjimo korteles ,,VISA Electron“ ir ,,VISA Classic“, AB banko „Hansabankas“ mokėjimo kortelę, AB banko „Hansabankas“ mokėjimo kortelę su kodais, dvi AB SEB Vilniaus banko korteles su kodais.

G. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2005 m. balandžio 4 d., apie 1.00 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu išlaužęs namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio langą, įsibrovė į rūsio bendro naudojimo patalpas, iš kurių patenkama į atskirus garažų boksus, sulaužė Rūtai ir R. Š. priklausančio garažo bokso Nr. 40 pakeliamas duris ir, įsibrovę į jį, iš garaže stovinčio automobilio „Subaru Legasy Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) daiktų dėtuvės pagrobęs metalinių garažo vartų nuo bendro naudojimo patalpų nuotolinio valdymo pultelį, pasikėsino pagrobti 40 000 Lt vertės R. Š. priklausantį 1999 m. gamybos automobilį „Subaru Legasy Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes, į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, siekdamas išvengti sulaikymo pabėgo.

G. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe su V. J. , laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 20 d., 18.47 val., iki 2005 m. gegužės 21 d., 3.39 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu, galimai per pakeliamus garažo vartus, įsibrovė į A. P. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė nukentėjusiajai M. P. priklausantį 400 Lt vertės MRT „Nokia 7210“ su 20 Lt vertės SIM kortele, 120 Lt vertės odinę piniginę, kurioje buvo 1 200 Lt grynųjų pinigų, 200 Lt vertės plazminio televizoriaus „Sony“ nuotolinio valdymo pultelį bei mokėjimo instrumentus: A. P. priklausančią AB SEB Vilniaus banko mokėjimo kortelę „VISA Electron“ Nr. XXXXX ir M. P. priklausančią AB SEB Vilniaus banko mokėjimo kortelę „VISA Electron“ Nr. XXXXX su atpažinimo kodais. Be to, koridoriuje ant spintelės radę UAB „Atvila“ priklausančio automobilio „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktus su signalizacijos pulteliu, iš garažo pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimą turtą – 2001 m. gamybos 40 100 Lt vertės automobilį „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 16 000 Lt vertės A. P. priklausantį plazminį televizorių „Sony“, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes, suveikus namo apsaugos sistemai ir nukentėjusiajam A. P. aptikus įsibrovimo į jo namą faktą, iš įvykio vietos pasišalino.

V. J. pripažintas kaltui ir nuteistas už tai, kad, disponuodamas nusikalstamu būdu įgytu svetimu mokėjimo instrumentu – M. P. priklausančia AB SEB Vilniaus banko mokėjimo kortele „VISA Electron“ Nr. XXXXX, žinodamas atpažinimo kodą, 2005 m. gegužės 21 d., 3.15 val., neteisėtai įdėjo ją į AB SEB Vilniaus banko bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), surinko ant kortelės užrašytą kodą ir nuo sąskaitos nuėmė 500 Lt;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. J., disponuodamas nusikalstamu būdu įgytu svetimu mokėjimo instrumentu – A. P. priklausančia AB SEB Vilniaus banko mokėjimo kortele „VISA Electron“ Nr. XXXXX, žinodamas atpažinimo kodą, 2005 m. gegužės 21 d., 3.16 val., neteisėtai įdėjo ją į AB SEB Vilniaus banko bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), surinko ant kortelės užrašytą kodą ir nuo sąskaitos nuėmė 750 Lt.

V. J. bei G. G. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad, veikdami organizuota grupe, 2005 m. gegužės 22 d., laikotarpiu nuo 1.00 val. iki 8.00 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu sulaužę stiklinių durų staktą, įsibrovė į S. P. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė 26 940 Lt vertės turto, iš jo nukentėjusiajai S. P. priklausantį turtą: 900 Lt grynųjų pinigų, 18 000 Lt vertės plazminį televizorių „PIONEER (duomenys neskelbtini) XDE“ su dokumentais, 950 Lt vertės MRT ,‚Motorola V 600“, 6 490 Lt vertės nešiojamą kompiuterį „HP NX5000“ bei nukentėjusiajai E. S. priklausančius 600 Lt.

V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 23 d., 23.50 val., iki 2005 m. gegužės 24 d., 7.00 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu atidaręs namo, esančio (duomenys neskelbtini), plastikines duris, įsibrovė į jį ir pagrobė nukentėjusiajam V. J. priklausantį 8 100 Lt vertės turtą: 6 000 Lt vertės vyrišką laikrodį „Omega“, iš piniginės 1 200 Lt; automobilio „Mercedes-Benz E210“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 800 Lt vertės raktą su imobilizatoriumi bei automobilio „Mercedes-Benz G300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 100 Lt vertės raktus su signalizacijos pulteliu.

V. J. bei G. G. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad, veikdami organizuota grupe, 2005 m. gegužės 31 d., laikotarpiu nuo 1.00 val. iki 7.30 val., per rūsio langą įsibrovė į B. ir M. J. namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrobė svetimą 295 329,55 Lt vertės turtą: B. J. priklausančią 450 Lt vertės „Guess“ firmos juodos spalvos medžiaginę rankinę, joje buvusius 200 Lt vertės kvepalus „Escada“, 120 Lt vertės lūpų dažus „Gucci“, 30 Lt vertės lūpų dažus „L’Oreal“, 20 Lt vertės lūpų dažus „Lumene“, 200 Lt grynųjų pinigų, 7 557,20 Lt vertės nešiojamą kompiuterį „Apple Powerbook“, 100 Lt vertės nešiojamo kompiuterio medžiaginį portfelį ir jame buvusius nešiojamo kompiuterio priedus: 417,20 Lt vertės internetinę vaizdo kamerą „Apple Isight“, 105,98 Lt vertės ausines „Apple in-Ear“, 419,97 Lt vertės ausines „Etymotic Research“, 1 593,20 Lt vertės muzikos failų (MP 3 formato) grotuvą „Apple Ipod“, 30 Lt vertės rudos spalvos odiniu viršeliu užrašų knygelę, 30 Lt vertės juodos spalvos odiniu viršeliu užrašų knygelę, 3 knygas, automobilio „BMW X5“ raktelį ir signalizacijos pultą, po to, tęsdami savo nusikalstamą veiką, iš namo kiemo, užvesdami ir išvažiuodami, pagrobė UAB „Mia“ direktoriaus M. J. 284 056 Lt vertės tarnybinį automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „Hanza lizingas“, padarydami B. J. 11 273,55 Lt bei UAB „Hanza lizingas“ 284 056 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašo nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašo skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų V. J. ir G. G. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Teisėjų kolegijos nuomone, V. J. ir G. G. kaltė padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. reikalavimų bei prasmės ir remdamasis (duomenys neskelbtini) str. 2 d. nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau nuosprendyje išdėstytos teismo išvados kaltininkus veikus organizuota grupe tarpusavyje arba su nenustatytu asmeniu neatitinka bylos aplinkybių, dėl to netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.

Nuteistasis V. J. neginčija savo kaltės ir veikos kvalifikavimo, prašydamas tik sušvelninti bausmę, todėl, remdamasi BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jo atžvilgiu patikrino bylą, neviršydama apeliacinio skundo ribų. Tačiau teisėjų kolegija, remdamasi BPK 320 str. 5 d. nuostatomis ir pagrindais, taikytais nuteistajam G. G. , V. J. atžvilgiu nuosprendį pakeitė dėl veikų padarymo organizuota grupe su G. G. bei bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu.

Dėl organizuotos grupės ir bendrininkų grupės su nenustatytu asmeniu

BK 25 str. 3 d. nuostatos numato, jog organizuota grupė kaip bendrininkavimo forma yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.

Taigi iš įstatyme pateiktos organizuotos grupės sąvokos išskirtini tokie šiai bendrininkavimo formai būdingi požymiai: 1) dviejų ar daugiau asmenų susitarimas padaryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų arba labai sunkų nusikaltimą; 2) bendrininkų pasiskirstymas vaidmenimis; 3) tam tikrų užduočių atlikimas.

Analizuojamu atveju tik dėl didelės vertės turto vagystės, įsibraunant į namą (duomenys neskelbtini), formaliai galima nustatyti kai kuriuos požymius, t. y. nuteistieji pasirūpino nusikaltimo padarymo priemonėmis (racijomis), pasiskirstė užduotimis (V. J. stebėjo aplinką, o G. G. darė vagystę). Vis dėlto toks organizuotos grupės požymių nustatymas būtų tik formalus ir nepakankamas, neatspindintis tikrosios organizuotos grupės sampratos esmės. Akivaizdu, jog konstatuojant organizuotos grupės buvimą būtina nustatyti ir gerokai sudėtingesnį bei aukštesnį organizuotumo lygį nei paprastoje bendrininkų grupėje.

Organizuotai grupei kaip bendrininkavimo formai būdingas išankstinis susitarimas, t. y. susitarimas iki veiksmų atlikimo, be to, toks susitarimas turi būti ne laikinas, o nuolatinio pobūdžio. Dar vienas organizuotai grupei priskiriamas požymis – pastovumas, pasireiškiantis grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumu ir tvirtumu. Kiti organizuotai grupei būdingi požymiai – tai nusikalstamos veiklos planavimas, veiklos sistemiškumas, bendri susirinkimai ir pan. Nusikalstamų veiksmų ir tikslų bendrumas, nusikalstamų veiksmų intensyvumas patvirtina organizuotos grupės narių apsisprendimą ir susitarimą bendrai daryti nusikalstamą veiką, tarp bendrininkų susiformavusius tvirtus, besitęsiančius ryšius.

Šioje byloje nėra pakankamo pagrindo teigti, kad išvardinti nusikaltimai padaryti, veikiant organizuota grupe.

Pirmosios instancijos teismo išvada, jog vagystės, įsibraunant į namus (duomenys neskelbtini), padarytos organizuota grupe, iš viso nemotyvuota.

Dėl pasikėsinimo pagrobti didelės vertės turtą, įsibraunant į namą (duomenys neskelbtini), buvus organizuotą grupę teismas grindžia tokiomis aplinkybėmis: nuteistieji iš anksto buvo aptarę bei suderinę svarbiausius nusikalstamos veikos momentus, t. y. nusikaltimo padarymo planą, jo mechanizmą, tarpusavyje pasiskirstę užduotis. Tačiau iš byloje surinktų įrodymų (telefoninių pokalbių turinio) negalima daryti kategoriškos išvados, kad nuteistieji iš anksto buvo aptarę, suderinę svarbiausius nusikaltimo padarymo momentus: parengę nusikaltimo padarymo planą, susitarę dėl kiekvieno bendrininko daromų veiksmų turinio bei pobūdžio, dėl šių veiksmų padarymo laiko ir pan.

Analogiškas aplinkybes buvus organizuotą grupę pirmosios instancijos teismas nurodė ir dėl didelės vertės turto vagystės, įsibraunant į namą (duomenys neskelbtini), papildomai nurodydamas, jog nuteistieji iš anksto numatė vagystės objektą ir pasirūpino racijomis.

Byloje nėra pakankamai duomenų, kad nuteistuosius siejo nuolatiniai, ilgesni ir glaudesni nusikalstami ryšiai. Ta aplinkybė, jog jie nusikaltimų darymo metu ir vėliau bendravo mobiliaisiais telefonais, neįrodo kaltininkų, kaip organizuotos grupės narių, glaudžių ryšių. Kiti pirmosios instancijos teismo nurodyti požymiai, neva pagrindžiantys išvadą dėl organizuotos grupės (numatytas vagystės objektas, paruoštos racijos, pasiskirstymas užduotimis), skundžiamame nuosprendyje išvardinti formaliai. Teismas visiškai neaptarė, kodėl, jo manymu, minėtos aplinkybės įrodo buvus organizuotą grupę, o ne kitą bendrininkavimo formą, t. y. bendrininkų grupę, juolab kad pastaruoju atveju taip pat išskiriami analogiški požymiai; nemotyvavo, kodėl yra pagrindas konstatuoti esant daug sudėtingesnę bendrininkavimo formą nei ta, kuri numatyta BK 25 str. 2 dalyje.

BK 25 str. 2 d. nuostatos numato, jog bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai.

Ši bendrininkavimo forma galima bet kokio pavojingumo tyčiniam nusikaltimui ar baudžiamajam nusižengimui padaryti. Pažymėtina, kad bendrininkų grupės nariai tarpusavyje gali susitarti dėl visos numatytos bendros nusikalstamos veikos ar atskirų nusikaltimų darymo, būdų, priemonių, įrankių, dėl pasinaudojimo nusikalstamais padariniais ar jų slėpimo.

Šioje byloje kaip tik ir nustatyta, kad bendrininkų veiksmai, nors iš anksto išsamiai neaptarti, tačiau buvo suderinti, jie abu veikė kaip vykdytojai, kartu realizavo objektyviuosius vagystės sudėties požymius, pasiskirstė užduotimis, nors detaliai jų ir nesiaiškino. Šios aplinkybės įrodo, jog nuteistieji veikė bendrininkų grupe, kuriai esant nebūtini tokie požymiai, kaip iš anksto numatytas, detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, glaudžių ryšių tarp bendrininkų nustatymas, vaidmenų pasiskirstymas ir pan.

Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nesant arba beveik nesant motyvų, įrodančių buvus organizuotą grupę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, negali pati nustatyti aplinkybių, įrodančių sudėtingesnį nuteistųjų bendrininkavimo lygį nei bendrininkų grupė, todėl konstatuoja pastaruosius veikus ne organizuota, bet paprasta bendrininkų grupe. Ši bendrininkavimo forma pripažįstama apeliantų V. J. ir G. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismas įvertino tai, kad veikimas minima bendrininkavimo forma palengvino padaryti nusikaltimus ir sudarė galimybę pagrobti arba pasikėsinti pagrobti turtą, viršijantį didelės vertės ribą.

Pagal BK 24 str. 1 d. bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 str. 4 d.). Todėl, kaltinant bendrininkavimu darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, taip pat turi būti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Ši visuma yra sudėtingesnė, palyginus su veikos požymiais, kai nusikalstamą veiką daro vienas asmuo. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą, darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – bendrininkavimo sudėtis, numatyta BK 24 str. 1 d., 25 straipsnyje.

Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju atitinkamų požymių visumoje turi būti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (užimamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius ir t. t.

Šioje baudžiamojoje byloje apskritai nėra duomenų apie V. J. ir G. G. bendrininką – ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį. Dėl to nėra realių galimybių išsiaiškinti šio asmens – subjekto požymius, jo kaltės turinį ir t. t.

Tačiau pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad V. J. veikė bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu (vagystė, įsibraunant į butą (duomenys neskelbtini), ir turto sugadinimas jame), o G. G. veikė organizuota grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu (pasikėsinimas padaryti didelės vertės turto vagystę, įsibraunant į garažą (duomenys neskelbtini)), minėti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys iš esmės pripažinti kaltais padarę nusikaltimus. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, jog šiems nenustatytiems asmenims nebuvo pareikšti įtarimai, dėl jų nebuvo atlikti kiti procesiniai veiksmai. Vadinasi, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių minėtų asmenų dalyvavimą, padarant nusikalstamą veiką. Teismo išvados dėl to, kad V. J. ir G. G. aptariamas veikas padarė bendrininkaudami, iš esmės remiasi teismų prielaidomis, jog nuteistieji bendrininkavo su apskritai nežinomais asmenimis. Taigi kartu nepagrįstai kaltinami ir V. J. bei G. G. bendrininkavę su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismo išvados procesiniuose baigiamųjų aktų dokumentuose turi būti pagrįstos patikimais, neprieštaringais, pagal įstatymų reikalavimus surinktais įrodymais. Todėl nagrinėjamoje byloje nėra įrodyta, kad V. J. ir G. G. aptariamas nusikalstamas veikas padarė, veikdami skirtingomis bendrininkų grupėmis.

Vadinasi, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turi būti pašalinta: teiginiai, jog V. J. nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d. (vagystę, įsibraunant į butą (duomenys neskelbtini)) ir BK 187 str. 1 d., padarė, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, o G. G. nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 str. 3 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d. (pasikėsinimą padaryti didelės vertės turto vagystę, įsibraunant į garažą (duomenys neskelbtini)), – veikdamas organizuota grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu; nuoroda į BK 25 str. 3 d.; nuostatos, kad V. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog aptariamos dvi nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupe, o G. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – aptariama veika padaryta organizuota grupe.

Dėl didelės vertės turto vagystės, įsibraunant į namą (duomenys neskelbtini)

Nuteistasis G. G. neigia padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, o nuteistasis V. J. teisme parodė šią vagystę padaręs vienas, tačiau byloje surinkti įrodymai įrodo, kad aptariamą vagystę jie padarė kartu.

Nukentėjusioji I. Š. teisme parodė, jog įvykio naktį į namus grįžo apie 1.00 val. Po to į namus grįžo vyras su kompanija. Nuėjo miegoti apie 4.00 val. Vagystės faktą pastebėjo apie 6.00 val. ryto. Be kitų pavogtų daiktų, kieme nebuvo automobilio ,,Mercedes-Benz E500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) .

Liudytojas B. B. teisme parodė, kad 2005 m. balandžio 2 d., apie 6.40 val., jis su G. J. iš budėtojo gavo pranešimą, jog važiuoja automobilis, kuriame veikia signalizacija. Nuvykę į kiemą (duomenys neskelbtini), rado automobilį „Mercedes-Benz E500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo palikti įjungti žibintai, rakteliai užvedimo spynelėje, veikė variklis. Vairuotojas jau buvo pasišalinęs iš įvykio vietos. Kieme sutikta moteris paaiškino, kad automobilio vairuotojas nubėgo į miškelį.

Analogiškus parodymus teisme davė liudytojas G. J.

Specialisto išvados Nr. 11-2256 (06) duomenys (t. 1, b. l. 161-168) įrodo, jog ant tirti pateiktos lipnios juostos, kuria paimtos mikrodalelės nuo automobilio ,,MB E500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo sėdimos vietos, rasta mėlynos spalvos medvilnės pluoštų. Šie pluoštai ir G. G. nuomojamame bute paimtų mėlynos spalvos džinsinių kelnių „Levi Strauss“ bei „Motor-B“ atitinkami pluoštai yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo).

Ši aplinkybė paneigia V. J. parodymus, kad tiek automobilį, tiek kitą turtą, paimtą iš (duomenys neskelbtini) esančio namo, pagrobė jis vienas.

Beje, tyrimui buvo pateikti ir V. J. drabužiai, tačiau ant automobilio ,,MB E500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo sėdimos vietos jo drabužių pėdsakų rasta nebuvo.

Byloje nustatyta, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje veikia šie mobiliojo ryšio operatorių bokštai (celės): UAB „Omnitel“ – 118 A, 117 B, 036 A, 036 C; UAB „BITĖ“ – 0567; UAB „TELE2“ – 604 (t. 2, b. l. 6).

Išanalizavus byloje surinktus duomenis apie mobiliojo ryšio abonentus, nagrinėjamo įvykio laikotarpiu prisijungusius prie mobiliojo ryšio operatorių bokštų (celių), apimančių namo (duomenys neskelbtini), teritoriją, nustatyta, kad 2005 m. balandžio 2 d., laikotarpiu tarp 3.00 val. ir 7.00 val., prie UAB „BITĖ“ bokšto (celės) 0567 buvo prisijungę abonentai, kurių Nr. XXXXX ir Nr. XXXXX, o prie UAB „TELE2“ bokšto (celės) 604 – abonentas, kurio Nr. XXXXX. Sprendžiant iš išklotinių, asmenys, kurie naudojosi šiais abonentų numeriais, buvo vagystės vietoje ir nuolat tarpusavyje bendravo mobiliojo ryšio telefonu (toliau – MRT) bei siuntė SMS žinutes (t. 2, b. l. 8 -9, 13-14, 17-19, 31, 158).

Kratos metu (t. 7, b. l. 18-19) G. G. nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), rastos ir paimtos trys „BITĖS“ SIM kortelės su nutrintais numeriais.

Byloje nustatyta, jog vienos iš SIM kortelių abonento Nr. XXXXX. Ši kortelė veikė 2005 m. balandžio 2 d. vagystės (duomenys neskelbtini), metu (t. 7, b. l. 50).

Be to, išanalizavus išklotines nustatyta, kad vagystės laikotarpiu toje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas abonentinis Nr. XXXXX, t. y. šis abonentas skambino abonentui Nr. XXXXX, priklausančiam V. J. (t. 2, b. l. 158).

Iš kratos protokolo duomenų (t. 7, b. l. 2-3) matyti, jog iš S. P. buto, esančio (duomenys neskelbtini), paimtas MRT „Siemens M55“, kurio IMEI XXXXX.

Byloje nustatyta, kad šiame telefone buvo naudojama SIM kortelė, kurios Nr. XXXXX, o laikotarpiu nuo 2005 m. kovo 31 d., 18:06:59 val., iki 2005 m. balandžio 10 d., 14:42:22 val., ir SIM kortelė, kurios abonentinis Nr. XXXXX (t. 2, b. l. 21).

Iš abonentų Nr. XXXXX ir Nr. XXXXX telefoninių pokalbių išklotinių (t. 2, b. l. 13-16) matyti, jog asmenys, kurie naudojosi šiais abonentais, labai dažnai tarpusavyje bendravo.

Liudytoja S. P. ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b. l. 14) parodė, kad nuo 2005 m. gegužės mėn. pradžios pradėjo nuomoti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kartu su ja gyveno ir G. G. 2005 m. vasario mėn. iš jos pavogė MRT, tada ji nusipirko naują SIM kortelę, kurios Nr. XXXXX. Kratos, atliktos bute (duomenys neskelbtini), metu, paimtas jos mobiliojo ryšio telefonas „Siemens M55“, kurio atmintyje buvo įrašytas G. G. paskutinis numeris.

Pirmosios instancijos teisme liudytoja S. P. –G. pasinaudojo BPK 82 str. nuostatomis ir atsisakė duoti parodymus.

Liudytoja M. Č., kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 5, b. l. 144-146) perskaityti pirmosios instancijos teisme, patvirtino, jog V. J. naudojosi SIM kortele, kurios abonentinis Nr. XXXXX.

Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad įvykio metu abonentai, priklausantys G. G. ir V. J., buvo prisijungę prie mobiliojo ryšio operatorių bokštų (celių), apimančių (duomenys neskelbtini), teritoriją.

Taigi nustatytos aplinkybės, pats nusikaltimo padarymo mechanizmas bei pagrobto turto vertė, jo kiekis, pavidalas visiškai paneigia nuteistojo V. J. parodymus, jog šį nusikaltimą jis padarė vienas. Akivaizdu, kad šio nusikaltimo vienas asmuo fiziškai padaryti negalėjo, todėl visiškai pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog aptariamą nusikaltimą jis padarė dviese su G. G. .

Dėl išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismui panaikinus BK 25 str. 3 d. taikymą, pirmosios instancijos teismas nuteistojo G. G. veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 178 str. 3 d., nes pagrobtas didelės vertės (195 805 Lt) svetimas turtas.

Nuteistasis G. G. neigia pasikėsinęs pagrobti didelės vertės svetimą turtą, tačiau jo kaltę įrodo byloje surinktų įrodymų visuma.

Nukentėjusioji R. Š. teisme parodė, kad 2005 m. balandžio 4 d., apie 1.00 val., ją prižadino dukros verksmas. Atsikėlusi išgirdo triukšmą ir suprato, jog atidarinėjami jų garažo, kuris yra po butu, vartai. Supratusi, kad daroma vagystė, iškvietė policiją. Išėjusi į terasą pamatė atvykstančius policijos pareigūnus bei nubėgančio link M. K. gatvės žmogaus siluetą. Garaže stovėjusio automobilio „Subaru Legasy Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis vairuotojo pusės durelių stiklas buvo iki pusės nuleistas, iš daiktų dėtuvės paimtas 100 Lt vertės nuotolinio garažo vartų valdymo pultelis, kuris vėliau rastas ir jai grąžintas.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 4, b. l. 3-20) matyti, jog namo (duomenys neskelbtini), teritorija aptverta metaline tvora iš strypų. Dešiniajame sklypo kampe, ant strypų, kabo juodos spalvos medžiaginė vyriška striukė. Abiejose tvoros pusėse prie striukės, ant žemės, guli oranžinės spalvos laužtuvas, automobilio ,,Audi“ raktas su pakabuku, atsuktuvas, peilis, dvi pirštinės, MRT „S. E. “, nuotolinio valdymo pultelis „BFT“.

Liudytojas V. K. (V. K. ) ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 74-75) parodė, kad, 2005 m. balandžio 4 d. dirbdamas su patruliu J. V. (J. V. ), apie 1.19 val. iš Vilniaus m. VPK budėtojo gavo pranešimą, jog Vilniuje, Tuskulėnų g. 13 A, bandoma apvogti požeminius garažus. Atvažiavę prie šio namo pamatė, kad per metalinių virbų tvorą lipa du vaikinai. Jis su J. V. pradėjo bėgti link vaikinų. Matė, kaip vienas iš vaikinų pakibo ant tvoros ir, kiek pasimuistęs, išsinėrė iš striukės bei nubėgo. Vienas vaikinas nubėgo link Žirmūnų gatvės, o kitas – link M. K. gatvės. Bandė juos persekioti, tačiau kiemuose jie dingo iš akiračio. Grįžęs prie ant tvoros kabančios striukės, pamatė ant žemės išmėtytus įvairius daiktus: atsuktuvą, sulenkiamą peilį, laužtuvą, MRT „S. E. “, standartinį pakeliamų vartų nuotolinio valdymo pultelį, raktelius su užrašu „Audi“ bei signalizacijos pulteliu, juodos spalvos medžiagines pirštines. Darydamas prielaidą, jog pasprukę asmenys galėjo atvažiuoti automobiliu, paspaudė signalizacijos pultelį, kuris buvo prisegtas prie automobilio „Audi“ rakto. Tai padarius, gatvėje netoli namo, esančio (duomenys neskelbtini), suveikė stovėjusio automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) centrinis užraktas.

Šiuos parodymus liudytojas V. K. patvirtino pirmosios instancijos teisme.

Analogiškus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 76-77) ir teisme davė liudytojas J. V.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo duomenų (t. 4, b. l. 24-30) matyti, kad automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastas (duomenys neskelbtini). Automobilio daiktų dėtuvėje tarp kitų daiktų rastas automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros talonas, registracijos liudijimas, vairuotojo pažymėjimas, išduotas S. P. vardu, bei vairuotojo pažymėjimas, išduotas A. G. vardu, radijo stotis „ALINKO“.

Byloje nustatyta, jog automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas S. P., gyvenančios (duomenys neskelbtini), vardu (t. 4, b. l. 80).

Liudytoja S. P. ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 104) parodė, kad ji turi automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas jos mamos S. P. vardu. 2005 m. balandžio 3 d., apie 19.40 val., į jos namus atėjo draugas G. G. ir paprašė paskolinti automobilį. Ji jam davė automobilio raktelius bei dokumentus, tarp jų buvo jos vairuotojo pažymėjimas. G. G. automobilį žadėjo grąžinti kitą dieną.

Pirmosios instancijos teisme liudytoja S. P. –G. pasinaudojo BPK 82 str. nuostatomis ir atsisakė duoti parodymus, todėl jos ankstesni parodymai buvo perskaityti.

Specialisto išvados Nr. 11-2256 (06) duomenys (t. 1, b. l. 161-168) įrodo, jog ant tirti pateiktų lipnių juostų, kuriomis paimtos mikrodalelės nuo automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo ir priekinės keleivio sėdynių, rasta mėlynos spalvos medvilnės pluoštų. Šie pluoštai ir G. G. nuomojamame bute paimtų mėlynos spalvos džinsinių kelnių „Levi Strauss“ bei „Motor-B“ atitinkami pluoštai yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo).

Specialisto išvados Nr. S 352/05 (01) duomenys (t. 4, b. l. 61-62) įrodo, kad ant atsuktuvo, rasto ir paimto įvykio vietoje, yra G. G. DNR su 99,999999999 % tikimybe.

Taigi šiame ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiuose aptarti įrodymai teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, jog vienas iš nusikaltime dalyvavusių asmenų buvo G. G.

Dėl išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismui panaikinus BK 25 str. 3 d. taikymą, pirmosios instancijos teismas nuteistojo G. G. veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d., nes jis pasikėsino pagrobti didelės vertės (40 000 Lt) svetimą turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi, į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, siekdamas išvengti sulaikymo pabėgo.

Dėl pasikėsinimo padaryti didelės vertės turto vagystę, įsibraunant į namą

Nuteistasis G. G. neigia padaręs šiuos jam inkriminuotus nusikaltimus, tačiau jo kaltę įrodo byloje surinktų įrodymų visetas.

Nukentėjusysis A. P. (A. P. ) teisme parodė, kad 2005 m. gegužės 20 d. į namus (duomenys neskelbtini), grįžęs apie 20 val. pastebėjo, jog buvo suveikę signalizacijos jutikliai. Nieko įtartino nepastebėjęs pamanė, kad signalizacija, kaip jau yra buvę, suveikė be priežasties. Apie 22 val., prieš eidamas miegoti, įjungė signalizaciją nakties režimu. Apie 3.00 val. išgirdo veikiant signalizaciją, pulte matėsi, jog suveikė garažo vartų jutiklis. Apžiūrėjęs jutiklį pastebėjo, kad jis apsinešęs purvu, be to, atkreipė dėmesį, jog negerai uždaryti garažo vartai. Automobilis „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo vietoje. Išeidamas iš garažo ant dėžės, stovėjusios prie durų, pamatė žmonos raktus, tarp kurių buvo ir automobilio „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktas su imobilizatoriumi bei kiemo vartų nuotolinio valdymo pultas. Pamanęs, kad raktus, pamiršusi garaže, paliko žmona, paėmė ir, nunešęs į prieškambarį, padėjo į spintos lentyną, kur jie nuolat laikomi. Po to sužinojęs iš žmonos, jog ne ji garaže paliko raktus, nukentėjusysis antrą kartą nusileido į pirmąjį namo aukštą ir pamatė paliktas praviras atsargines namo duris. Supratęs, kad kažkas buvo įlindęs į namą, iškvietė policiją. Vėliau apžiūrėjęs namą pamatė, jog pirmajame aukšte buvo bandyta pavogti plazminį televizorių „Sony“, nes buvo atjungti jo laidai ir kabeliai, pavogtas šio televizoriaus nuotolinio valdymo pultas, jo ir žmonos Vilniaus banko mokėjimo kortelės su PIN kodais, nuo kurių buvo nuimti grynieji pinigai, MRT „Nokia“, piniginė ir grynieji pinigai.

Nukentėjusiojo parodymus patvirtina UAB „Apsaugos Komanda“ pateikta informacija (t. 4, b. l. 193), kad iš A. P. namo, esančio (duomenys neskelbtini), 2005 m. gegužės 20 d. signalizacijos įjungimo signalas centralizuotame stebėjimo pulte gautas 18.36 val. Signalizacijos suveikimo (aliarmo) signalai gauti 18.47 val., 19.10 val. ir 19.41 val. Signalizacijos įjungimo trukdžių centralizuotame stebėjimo pulte neužfiksuota. 2005 m. gegužės 21 d., 3.39 val., vėl gautas signalizacijos sistemos aliarminis suveikimas.

Iš telekomunikaciniais tinklais asmenų perduodamos informacijos turinio kontrolės bei jos fiksavimo metu surinktų duomenų, abonentų telefonų numerių išklotinių matyti, jog V. J. šio nusikaltimo darymo metu, t. y. laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 20 d., 23.30 val., iki 2005 m. gegužės 21 d., 3.00 val., MRT septynis kartus kontaktavo su G. G. ir jie abu buvo prisijungę prie mobiliojo ryšio operatorių bokštų (celių), apimančių namo (duomenys neskelbtini), teritoriją (t. 2, b. l. 82, 100, 103; t. 10, b. l. 170).

Iš byloje esančios pokalbių telefonu suvestinės (t. 2, b. l. 55) matyti, kad 2005 m. gegužės 21 d., 3.00 val., V. J. skambino G. G. pasiteirauti, kur jis yra, ir pastarasis atsakė, jog prie mašinos.

Tuoj po šio skambučio, 3.03 val., G. G. skambino vyriškiui, kurio abonento Nr. XXXXX ir klausė, ar jam reikia ,,Toyota RAV 4“, o pastarasis atsakė, kad reikia. G. G. pažadėjo dar paskambinti.

3.20 val. G. G. skambino tam pačiam vyriškiui ir tikslinosi vietą, t. y. (duomenys neskelbtini), kur, pagal pokalbio prasmę, yra norimas pavogti automobilis.

Iš telefoninių pokalbių turinio aiškiai matyti, jog nuteistasis G. G. kartu su V. J. ruošėsi pavogti automobilį ,,Toyota RAV 4“, tačiau, 3.39 val. name suveikus signalizacijai, nusikaltimo nepabaigė. Nepavykus nusikaltimui, G. G. išsiuntė abonentui Nr. XXXXX žinutę „miegok, ablomas“.

Ekspertizės akto Nr. 11-1539 (07) duomenys (t. 11, b. l. 132-158) įrodo, kad tyrimui pateiktuose garso įrašuose, kuriuose užfiksuoti G. G. pokalbiai su vyriškiu, kurio abonento Nr. XXXXX, yra G. G. balsas.

Iš SEB Vilniaus banko pateiktų duomenų (t. 4, b. l. 191) ir sąskaitos išrašų (t. 4, b. l. 177, 178) matyti, jog 2005 m. gegužės 21 d., 3:15:20 val. ir 3:15:38 val., iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) bankomate (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini), su nukentėjusiosios M. P. mokėjimo kortele ,,VISA Electron“ Nr. XXXXXX per du kartus nuimti 600 Lt (tiesa, kaltinimas pareikštas ir nuteistieji pripažinti kaltais tik dėl 500 Lt), o 3:16:21 val. iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) bankomate (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini), su nukentėjusiojo A. P. mokėjimo kortele ,,VISA Electron“ Nr. XXXXXX nuimta 750 Lt.

Dėl išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismui panaikinus BK 25 str. 3 d. taikymą, pirmosios instancijos teismas nuteistojo G. G. veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d., nes jis kartu su V. J. pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimą turtą. Nuteistojo G. G. veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 214 str., kadangi jis su V. J. bendrais veiksmais pagrobė mokėjimo instrumentus.

Dėl vagystės, įsibraunant į namą (duomenys neskelbtini)

Nuteistasis G. G. neigia padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, o nuteistasis V.J. teisme parodė, kad šią vagystę padarė vienas, tačiau byloje surinkti įrodymai įrodo, jog aptariamą vagystę jie padarė kartu.

Nukentėjusioji S. P. teisme parodė, kad 2005 m. gegužės 22 d. rytą jai paskambino mama ir pasakė, jog apvogtas namas. Pavogtas plazminis televizorius ,,PIONEER“, nešiojamas kompiuteris ,,HP“, MRT ,,Motorola V 600“ ir pinigai. Ji mano, kad vagystę padarė ne vienas asmuo, nes vien tik televizorių vienam išnešti būtų sudėtinga.

Vykdant telekomunikaciniais tinklais asmenų perduodamos informacijos turinio kontrolę bei ją fiksuojant nustatyta, jog G. G. nagrinėjamo įvykio metu naudojosi MRT, kurio Nr. XXXXX, ir, kaip rodo šio abonento telefono numerio išklotinės, 2005 m. gegužės 22 d., laikotarpiu tarp 1.04 val. ir 2.35 val., buvo šio nusikaltimo vietoje (t. 5, b. l. 102).

Bylos duomenimis (t. 5, b. l. 107-109) nustatyta, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje veikia šie mobiliojo ryšio operatorių bokštai (celės): UAB „Omnitel“ – Nr. 152B; UAB „Bitė GSM“ – Nr. 0067, 0431, 0432; AB „Tele2“ – Nr. 890, 586.

Tyrimo metu nustatyta, jog 2005 m. gegužės 22 d., 1:04:15 val., 2:10:31 val. ir 2:35:34 val., UAB „Bitė GSM“ bokštuose (celėse) Nr. 0431 ir 0067 veikė SIM kortelė Nr. XXXX, įdėta į MRT, kurio IMEI XXXXX. Iš šios kortelės išsiųsta žinutė bei skambinta abonentui, kurio telefono Nr. XXXX.

Atlikus UAB „Bitė GSM“ abonento Nr. XXXXX išklotinių analizę nustatyta, kad ši SIM kortelė buvo naudojama ir MRT „Siemens M55“, IMEI XXXXXX, kuris rastas bei paimtas kratos metu S. P., t. y. S. P. –G. mamos, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir, pasak S. P. –G., priklausė jai (t. 5, b. l. 107-108; t. 7, b. l. 2-3, 14-15).

Iš byloje esančių pokalbių telefonu suvestinių (t. 2, b. l. 56-57, 62, 64-68) matyti, jog jau tą pačią dieną po nusikaltimo pradėti realizuoti vogti daiktai.

2005 m. gegužės 22 d., 13.53 val., G. G. skambino V. J. ir sakė, kad kompiuterių ,,HP“ yra daug, o jų turimas kainuoja lyg ,,šestiorku“ (rus. ,,šešis“), kainos skirtingos; V. J. aiškino, jog prieš tris dienas ,,toks“ kainavo ,,apie 9“.

Pokalbio turinys leidžia teigti, kad kalbama apie naktį iš S. P. namo pagrobtą nešiojamą kompiuterį ,,HP NX5000“.

Gana greitai po šio skambučio, 15.43 val., G. G. paskambino V. J. ir domėjosi ,,šito didelio“ modeliu, o pastarasis atsakė, jog ,,435“.

Neabejotina, kad kalbama apie iš S. P. namo pagrobtą plazminį televizorių ,,PIONEER PDP–435 XDE“, nes V. J. pasakyti skaičiai sutampa su pavogto televizoriaus modelio numeriu.

Vėliau, 18.50 val., G. G. skambino liudytojas A. T. ir domėjosi, ar „jis“ naujas, ar panaudotas ir ar be skaičiaus „5000“ (šis skaičius sutampa su pagrobto kompiuterio) yra dar kokios nors raidės, minėjo už „jį“ galimą kainą. G. G. teigė, jog „jis“ truputį panaudotas, tačiau beveik kaip naujas, paminėjo raides ir, sužinojęs iš A. T. kainą, pasitikslino, apie ką šis konkrečiai kalba. A. T. nurodė, kad kalba apie „Notebook“.

Kitą dieną, t. y. 2005 m. gegužės 23 d., 18.49 val., G. G. skambino V. J. ir liepė jam paskambinti „valasatikui“, kuris anksčiau išblokavo „Notebook“.

Šių pokalbių turinys, sutampantys skaičiai, raidės ir užuomina į ,,Notebook“ rodo, jog nuteistieji kalba apie jau minėtą iš S. P. namo pagrobtą nešiojamą kompiuterį ,,HP NX5000“.

2005 m. gegužės 23 d., 17.21 val., G. G. skambino V. J. ir teiravosi, kur ,,Motorola“, o pastarasis atsakė, kad namuose. Tuoj po šio pokalbio, 17.22 val., G. G. skambino vyriškiui ir teiravosi dėl ,,Motorola V 600“ atrišimo bei kainos.

Šie pokalbiai leidžia teigti, jog kalbėta apie MRT „Motorola V 600“, kuris 2005 m. gegužės 22 d. pagrobtas iš S. P. namo.

2005 m. gegužės 25 d., 15.45 val., V. J. skambino G. G. ir pranešė, kad „valasatik“ ,,padarė“ kompiuterį ir reikia jį paimti. G. G. sutiko paimti ir liepė paskambinti Dimai bei jam pasiūlyti „Motorola V 600“.

Tą pačią dieną, 20.36 val., G. G. skambino V. J. ir klausė „PIONEER“ duomenų. Pastarasis atsakė, jog neprisimena, tačiau su G. G. susitarė, kad užvažiuos į namus ir pasižiūrės. Netrukus po šio pokalbio, 20.47 val., V. J. išsiuntė G. G. žinutę: „(duomenys neskelbtini) PE, JENUARY. 2005“. 20.48 val. V. J. išsiuntė G. G. pakartotinę žinutę, ją papildydamas: „(duomenys neskelbtini) , JENUARY 2005. PIONEER“.

2005 m. gegužės 27 d., 20.30 val., A. T. skambino G. G., kalbėjo apie televizoriaus realizavimą ir jo kainą, susitarė, jog G. G. liks ,,5350“.

Kitą dieną, 2005 m. gegužės 28 d., 22.29 val., G. G. skambino vyriškiui ir kalbėjosi apie modelio ,,435“ realizavimą, jo vertę bei apie tai, kad kažkas norėtų įsigyti, tačiau dar abejoja, derasi.

Ekspertizės akto Nr. 11-1539 (07) duomenys (t. 11, b. l. 132-158) įrodo, jog tyrimui pateiktuose garso įrašuose, kuriuose užfiksuoti minėti pokalbiai, yra G. G. balsas.

Pirmosios instancijos teisme nuteistasis V. J. patvirtino, kad pagrobtus daiktus realizuoti jam padėjo G. G.

Tai, jog G. G. gyvenamojoje vietoje nebuvo rasta pagrobtų daiktų, kaip nurodoma jo apeliaciniame skunde, nepaneigia apelianto kaltės, nes kaltė gali būti įrodinėjama ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais.

Baudžiamojo proceso teorija bei teismų praktika (kasacinės bylos Nr. 2K-597/2005, 2K-427/2006, 2K-64/2007 ir kt.) leidžia, nesant tiesioginių įrodymų, asmens kaltę pagrįsti esamų duomenų viseto analizės, jų lyginimo ir vertinimo rezultatu.

Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais.

Pagal BPK 20 str. prasmę, jei turimi duomenys gali patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, jie laikytini įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia bei logiška grandine.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika pagrįsta baudžiamojo proceso teorija, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertintini bendrame bylos kontekste.

BPK 20 str. 5 d. nustatyta, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi šiame ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad G. G. ne tik kartu su V. J. aktyviai užsiėmė daiktų, pagrobtų iš namo (duomenys neskelbtini), realizavimu, bet ir šios vagystės metu buvo nusikaltimo vietoje. Tai, atsižvelgus į pagrobtų daiktų dydį (plazminis televizorius) bei kiekį, išanalizavus įrodymų visetą, rodo jį buvus V. J. bendrininku.

Dėl išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismui panaikinus BK 25 str. 3 d. taikymą, pirmosios instancijos teismas nuteistojo G. G. veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 178 str. 2 d., nes jis kartu su V. J. pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą.

Dėl didelės vertės turto vagystės, įsibraunant į namą (duomenys neskelbtini)

Nukentėjusioji B. J. teisme parodė, kad 2005 m. gegužės 31 d. rytą, maždaug apie 7.30 val., pastebėjo, jog iš kiemo pavogtas vyro automobilis ,,(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei iš namo pavogti kiti daiktai.

Nuteistasis G. G. neigia padaręs šį nusikaltimą, tačiau jo kaltę įrodo telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gauti duomenys, byloje esančios pokalbių telefonu suvestinės (t. 2, b. l. 68-71).

2005 m. gegužės 31 d., 3.53 val., V. J. paskambino G. G. ir klausė, ,,ar dar ilgai“, pastarasis atsakė ,,beru“ (rus. ,,imu“), o V. J. patikino, kad viskas lyg normaliai, viskas tylu.

Tuoj po šio skambučio, 3.54 val., V. J. vėl skambino G. G. ir informavo, jog ką tik pravažiavo policija, kalbėjo apie jos automobilio judėjimo kryptį bei galimą stovėjimo vietą, o G. G. atsakė, kad tai apsaugos policija.

4.09 val. V. J. ir G. G. pokalbio metu V. J. informavo, jog vėl pravažiavo policija, tačiau daugiau policijos nėra.

4.25 val. G. G. skambino V. J. ir tarėsi, kur važiuoti „pastatyti“, kad reikia ieškoti telefonų, nes su „šita“ nepaliksi. V. J. siūlė patiems ardyti. G. G. klausė, kur, negi lauke. V. J. paminėjo, jog būtų galima „Justuose“ padėti, reikia skambinti Mironui, kad šis atvežtų „senojo“ raktą. G. G. siūlė pačiam paskambinti „senajam“, tačiau V. J. atsakė, jog „senasis“ Nidoje, paminėjo, kad jam neužteks „kreditų“, susitarė susitikti.

Netrukus po šio pokalbio, 4.37 val., V. J. skambino iš G. G. telefono savo mamai ir klausė, ar yra namuose Mirekas, o motina atsakė, jog nėra.

Tuoj pat po šio pokalbio, 4.38 val., iš to paties telefono V. J. skambino močiutei ir teiravosi Mireko.

4.58 val. G. G. skambino V. J. . Pastarasis pasakė, kad pirmos durys uždarytos, o antrą raktą jis turi, paminėjo, jog šitas garažas dieną bus atidarytas. G. G. sakė, kad reikia laukti dienos, o į pašnekovo klausimą, kur „ją“ dabar statyti, liepė važiuoti toliau į kiemus, kur 42, 41 namas, kažką padėti ant kilimėlio, stipriai neslepiant, durų nerakinti ir pulto daugiau nemaigyti.

5.04 val. V. J. iš savo brolio Miroslavo MRT Nr. XXXXX skambino G. G. ir informavo, jog pastatė ,,ten kieme“, šviesą išjungė, užgesino, rakto neišėmė. G. G. pastarajam nurodė atsistoti kieme priešais ir žiūrėti.

6.48 val. V. J. vėl skambino G. G. ir informavo, kad atidarė garažą, jis greitai įvažiuos.

6.49 val. V. J. skambino G. G. ir pasakė, jog nedega lemputė. G. G. susinervino, liepė sėsti ir važiuoti, jei veikia, o jei ne – į garažą neįvažiuoti, palikti, viską susirinkti.

6.54 val. V. J. iš savo brolio Miroslavo MRT Nr. XXXXX dar kartą skambino G. G. ir pasakė, kad mašiną užvedė, viskas normaliai. Pašnekovas klausė, koks ten užvedimas, į tai V. J. atsakė, jog ,,įkiši raktą, paspaudi užvedimo mygtuką ir užvedi“ (tai atitinka pagrobto automobilio užvedimo principą), abu sutarė, kad G. G. atvažiuos ir „ją“ ,,pradės sukinėti“.

Ekspertizės akto Nr. 11-1539 (07) duomenys (t. 11, b. l. 132-158) įrodo, jog tyrimui pateiktuose garso įrašuose, kuriuose užfiksuoti minėti pokalbiai, yra G. G. balsas.

Iš telefoninių pokalbių išklotinių matyti, kad įvykio naktį, t. y. 2005 m. gegužės 31 d., nuo 3.43 val. iki 7.23 val. nuteistieji G. G. ir V. J. intensyviai bendravo.

Telefoninių pokalbių, vykusių tarp G. G. ir V. J., turinys, užfiksuotas jau minėtose pokalbių išklotinėse, neabejotinai įrodo, jog 2005 m. gegužės 31 d. naktį G. G. kartu su V. J. ruošėsi pagrobti automobilį ir jį pagrobė, tarėsi, kaip ir kur paslėpti pagrobtą turtą.

Taigi apeliacinės instancijos teismui panaikinus BK 25 str. 3 d. taikymą, pirmosios instancijos teismas nuteistojo G. G. veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 178 str. 3 d., nes šis, veikdamas kartu su V. J., pagrobė svetimą didelės vertės turtą.

Dėl bausmių

Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo bausmių abiem nuteistiesiems skyrimą.

Teismas įvertino, kad V. J. padarė tris nesunkius (BK 11 str. 3 d.), aštuonis apysunkius (BK 11 str. 4 d.), du sunkius (BK 11 str. 5 d.) nusikaltimus ir pasikėsino padaryti vieną sunkų nusikaltimą, o G. G. – du apysunkius (BK 11 str. 4 d.), du sunkius (BK 11 str. 5 d.) nusikaltimus ir pasikėsino padaryti du sunkius nusikaltimus. Visi nusikaltimai padaryti arba pasikėsinti padaryti tyčia.

Teismas įvertino kaltininkų asmenybes: abu yra jauno amžiaus, tačiau V. J. teistas septynis kartus, o G. G. – penkis kartus. V. J. aptariamus nusikaltimus padarė, nepraėjus nė metams po lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, niekur nedirbo, nesimokė. G. G. vedęs, turi mažametį vaiką (t. 11, b. l. 31, 32), po nusikaltimų padarymo dirbo UAB ,,Hidromotas“ vadybininku (t. 10, b. l. 166).

Nuteistojo V. J. esminių aplinkybių pripažinimą dėl: vagystės, įsibraunant į namą (duomenys neskelbtini); vagystės, įsibraunant į butą (duomenys neskelbtini), ir vagystės, įsibraunant į namą (duomenys neskelbtini), teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Tai, jog didelės vertės turto vagystę, įsibraunant į namą (duomenys neskelbtini); vagystę, įsibraunant į namą (duomenys neskelbtini); didelės vertės turto vagystę, įsibraunant į namą (duomenys neskelbtini), ir pasikėsinimą padaryti didelės vertės turto vagystę bei mokėjimo instrumentų pagrobimą, įsibraunant į namą (duomenys neskelbtini), padarė veikdamas bendrininkų grupe su G. G., laikoma V. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, pavojingesnę bendrininkavimo formą organizuotą grupę apeliacinės instancijos teismui pakeitus į paprastą bendrininkų grupę.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, kad bylos nagrinėjimo teisme metu V. J. iš dalies pradėjo atlyginti turtinę žalą, išsiųsdamas nukentėjusiesiems S. S., A. P., I. K., A. R., D. Š., I. Š., S. P. ir V. J. po 100 Lt pašto perlaidą (t. 10, b. l. 70, 134).

Taigi teismas atsižvelgė, jog V. J. iš dalies pripažino savo kaltę ir atlygino nedidelę dalį turtinės žalos, todėl nėra pagrindo, kaip to prašo nuteistasis apeliaciniame skunde, dar kartą į tai atsižvelgti, vertinant paskirtos bausmės teisingumą.

Nuteistojo V. J. apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, kad jo tėvas miręs (t. 10, b. l. 120), motina sunkiai serga (byloje tokių duomenų nėra), jis jau dvejus su puse metų laikomas kalėjimo sąlygomis ir išgyveno daug sunkumų bei padarė išvadas dėl savo nusikalstamų veikų, yra nepakankami tam, jog bausmės būtų sušvelnintos, pakeičiant jų dydį. Beje, V. J. teistumų skaičius ir trumpi laisvėje išbūti laiko tarpai nerodo, kad jis padarė išvadas dėl savo nusikalstamų veikų. Priešingai, tai rodo apelianto nenorą keisti gyvenimo būdo ir laikytis visuotinai priimtų elgesio normų.

Teismas nenustatė G. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o didelės vertės turto vagystė, įsibraunant į namą (duomenys neskelbtini); vagystė, įsibraunant į namą (duomenys neskelbtini); didelės vertės turto vagystė, įsibraunant į namą (duomenys neskelbtini), ir pasikėsinimas padaryti didelės vertės turto vagystę bei mokėjimo instrumentų pagrobimas, įsibraunant į namą (duomenys neskelbtini), padaryti bendrininkų grupe su V. J., laikomi G. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, pavojingesnę bendrininkavimo formą organizuotą grupę apeliacinės instancijos teismui pakeitus į paprastą bendrininkų grupę.

Pažymėtina, kad nors iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio šalinami teiginiai, jog V. J. nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d. (vagystę, įsibraunant į butą (duomenys neskelbtini)) ir BK 187 str. 1 d., padarė, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, o G. G. nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 str. 3 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d. (pasikėsinimą padaryti didelės vertės turto vagystę, įsibraunant į garažą (duomenys neskelbtini)), – veikdamas organizuota grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, t. y. šalinamas bendrininkavimas, taip pat keičiama bendrininkavimo forma, tačiau nuteistiesiems nėra pagrindo keisti bausmių, nes jos paskirtos, įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Teisėjų kolegijos nuomone, V. J. ir G. G. už kiekvieną veiką atskirai paskirtos bausmės bei subendrintos bausmės atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taisykles (BK 61 str.), bausmės paskirtį (BK 41 str.) ir savo dydžiu nėra per griežtos.

Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1, 3 p.,

nuspren džia:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nuosprendį pakeisti:

G. G. panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 25 str. 3 d. taikymo;

pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, kad G. G. nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 str. 3 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d. (pasikėsinimą padaryti didelės vertės turto vagystę, įsibraunant į garažą (duomenys neskelbtini)), padarė, veikdamas organizuota grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, ir kad tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė;

pripažinti G. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad didelės vertės turto vagystę, įsibraunant į namą (duomenys neskelbtini); vagystę, įsibraunant į namą (duomenys neskelbtini); didelės vertės turto vagystę, įsibraunant į namą (duomenys neskelbtini), ir pasikėsinimą padaryti didelės vertės turto vagystę bei mokėjimo instrumentų pagrobimą, įsibraunant į namą (duomenys neskelbtini), padarė, veikdamas bendrininkų grupe su V. J.;

V. J. panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 25 str. 3 d. taikymo;

pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, kad V. J. nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d. (vagystę, įsibraunant į butą (duomenys neskelbtini)) ir BK 187 str. 1 d., padarė, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, ir kad tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė;

pripažinti V. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad didelės vertės turto vagystę, įsibraunant į namą (duomenys neskelbtini); vagystę, įsibraunant į namą (duomenys neskelbtini); didelės vertės turto vagystę, įsibraunant į namą (duomenys neskelbtini), ir pasikėsinimą padaryti didelės vertės turto vagystę bei mokėjimo instrumentų pagrobimą, įsibraunant į namą (duomenys neskelbtini), padarė, veikdamas bendrininkų grupe su G. G.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.