Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2015-01-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-17-672/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-01-30
Bylos Nr.
1-17-672/2015
Teisminio proceso Nr.
1-51-1-00012-2014-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Jokubauskienė
Nukentėjusysis
P. M.
Kaltinamasis
V. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-17-672/2015Proceso Nr.1-51-1-00012-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.2.4.5.; 1.2.26.2.1.; 2.1.15.3.3.2. (S)
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 30 d.Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, sekretoriaujant J. D., dalyvaujant prokurorui A. I., nukentėjusiajam P. M., jo įstatyminei atstovei R. M., atstovui advokatui A. K., kaltinamajam V. T.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. 2014 m. sausio 2 d. apie 00.00 val. (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai, t. y. kumščiu sudavė nemažiau keturių smūgių nukentėjusiajam P. M. į veidą bei galvos sritį, tuo padarydamas P. M. nosies kaulų lūžį, šiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei sukėlė nukentėjusiajam P. M., nesunkų sveikatos sutrikdymą.

V. T. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad nukentėjusįjį šiek tiek pažįsta iš mokyklos laikų, iš matymo. 2014-01-02 jis su T. Š. naktį ėjo link degalinės, kai iš vieno namo išėjo M. su draugu. Juos iš anksčiau pažinojo tik iš matymo. Vaikinai pribėgo prie jų, buvo abu girti, todėl jis ėmė juoktis, jam tai atrodė juokinga. P. M. paprašė jo rūkyti, bet jis cigarečių neturėjo, todėl P. M. pradėjo konfliktą, kibo jam į atlapus. Jis smūgių P. M. nesudavė, nes juos tuoj pat išskyrė su juo kartu buvęs T. Š., t. y. T. Š. atitraukė nuo jo P. M. ir jie tuoj pat išsiskirstė. Jis po įvykio su P. M. bendravo SMS žinutėmis, su mama pas jį nebuvo nuvažiavęs, apie jokius pinigus nekalbėjo. Tik iš tyrėjos sužinojo, kad P. M. prašo 5000 litų. Jis P. M. neatsiprašė, nes nemato, kodėl turėtų tai daryti, nes jam nieko nepadarė. Ligonių kasoms žalos neatlygino, nes nėra kaltas. Galvoja, kad P. M. sugalvojo iš jo pasipinigauti. Anksčiau jokių konfliktų su P. M. nėra turėjęs.

Nukentėjusysis P. M. teismui paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, jokių konfliktų su juo anksčiau nėra turėjęs. 2014-01-02 jis buvo pas savo draugą J. D., buvo blaivūs. Vėlai vakare jie ėjo iki degalinės kažko nusipirkti. Einant jis pamatė pažįstamą T. Š., kuris ėjo su V. T., priėjo prie jų paprašyti cigaretės. V. T. kažkodėl pradėjo juoktis iš jo, jis suprato, kad juokiasi iš jo vardo. Dar paklausė, ar iš jo vardo juokiasi. V. T. kažką atsakė, pradėjo jam priekaištauti. Jis nebeprisimena, ką sakė V. T.. Kol jie mušėsi ant gatvės, jis buvo porą kartų nukritęs ant žemės. Jis nuo V. T. gynėsi ir sudavė jam smūgius. Jam V. T. sudavė gal 4 smūgius į galvą ir veidą. Tuo metu su juo buvęs draugas J. D. norėjo juos išskirti, bet T. Š. neleido, sakė, patys išsiaiškins. Po konflikto jie išsiskyrė. Kadangi jam iš nosies bėgo kraujas, jie užėjo pas J. D., kur jis nusiprausė. Grįžus namo, koks jis buvo, matė brolis, bet jis jam nieko nepasakojo, buvo šoke. Rytojaus dieną jam paaky buvo mėlynė, buvo sutinęs. Gal tą, gal kitą dieną į namus pas juos buvo atvažiavęs V. T. su mama, bandė tartis, kad kažkiek sumokėtų pinigų, nes jam reikės daryti nosies operaciją. Tada lyg tai 3000 litų paprašė, kad nesikreiptų į policiją. V. T. siūlė 1000 litų, jie nesutiko. Paskui po nosies operacijos paaiškėjo, kad reikės dar vienos, o tokia operacija daug kainuoja. Jis prašo tenkinti jo civilinį ieškinį ir priteisti ieškinyje nurodytas sumas. Po traumos tėvai jo gydymui išleido pinigų vaistams, kelionėms į Šiaulius. Jis patyrė daug nepatogumų, teko gydytis, praleisti pamokas, jam ir dabar yra sunku kvėpuoti pro nosį. Jam dar ateityje bus reikalinga atlikti plastinę nosies operaciją, kuri gali kainuoti apie 5000-8000 litų.

Parodymų patikrinimo vietoje metu ikiteisminio tyrimo metu P. M. patvirtino savo duotus parodymus, kurioje vietoje jis buvo V. T. sumuštas (23 b. l.).

Liudytojas J. D. teismui paaiškino, kad su P. M. yra draugai, o V. T. pažįsta tik iš matymo. Jis su nukentėjusiuoju tą dieną buvo pas jį. Buvo blaivūs, kai vakare išėjo į degalinę. Einant sutiko V. T. ir T. Š., prašė jų cigaretės. Kaip jis suprato, V. T. su T. Š. buvo išgėrę. Išgirdęs P. M. vardą P., V. T. ėmė juoktis, P. M. jo paklausė, ar iš jo vardo juokiasi. Prasidėjo konfliktas ir V. T. sudavė P. M., jie pradėjo tarpusavyje muštis. P. M. daugiau gynėsi nei puolė, gal porą kartų buvo parklupęs ant žemės. Jis norėjo išskirti besimušančius, tačiau šalia buvęs V. T. draugas T. Š. pasakė jam nesikišti, kad patys išsiaiškins. Viskas įvyko labai greitai, po keleto smūgių P. M. ir V. T. išsiskyrė. P. M. iš nosies bėgo kraujas, jie sugrįžo pas jį į namus, kur P. M. nusiplovė kraują, po ko jį palydėjo iki tvenkinio. Jis taip ir nesuprato, dėl ko tarp P. M. ir V. T. kilo konfliktas, neatrodė taip baisiai, todėl policijai ir neskambino. V. T. P. M. sudavė daug smūgių, gal 10-15, smūgiavo į galvą. Vėliau sužinojo, kad P. M. gydėsi ligoninėje, kad jam darė nosies operaciją. Nei su V. T., nei su T. Š. niekada nėra konfliktavęs.

Liudytoja R. M. teismui paaiškino, kad nukentėjusysis yra jos sūnus, o kaltinamąjį žino nuo tada, kai buvo atvykęs pas juos su savo mama tartis. Tą vakarą P. išėjo pas draugą. Ji nuėjo miegoti apie 12 val., kai netrukus atėjo vyresnysis sūnus ir pasakė, kad P. yra sumuštas. Tą vakarą su ja sūnus nieko nekalbėjo. Ryte ji matė, kad P. veidas sutinęs, striukė suplėšyta. Pirmadienio ryte ji matė, kad veidas dar ištinęs, yra mėlynė, todėl leido miegoti, į mokyklą jis nėjo. Kai atsileido sutinimas, ji pamatė, kad kreiva nosis. Tada darbe pažįstamos ėmė teirautis, kas toks tas T., sūnus buvo rodęs iš jo gautą žinutę. Nuėjus pas gydytoją, iš karto pasakė, kad lūžusi nosis, reikės operuoti Šiauliuose. Ji buvo mokykloje, bendravo su klasės auklėtoja, socialine pedagoge. Jos skambino T. mamai, ji pažadėjo pas juos vakare atvažiuoti. Vakare atvažiavo V. T. su savo mama. V. T. kažką kalbėjo, kad durnas buvau, nors pats šaipėsi. Susitarė, kad pasikalbės po operacijos. Šiauliuose atlikus operaciją, kurios metu tik ištiesino nosį, pasakė, kad reikės plastinės operacijos. Ji peržiūrėjo internete, kokios kainos maždaug yra, kad apie 4000 litų. Kai kitą kartą atvažiavo V. T. tėvai, tokią sumą ir nurodė, tačiau jie pasakė, kad tokių pinigų neturi. Kadangi nepavyko susitarti, iš pradžių ji galvojo, kad nieko baisaus nėra, tik mėlynė, be to, ji konsultavosi su policijos tyrėja, jai patarė rašyti pareiškimą, todėl taip po keleto dienų ir kreipėsi dėl sūnaus sužalojimo. Iš pradžių ji viską norėjo geranoriškai išsiaiškinti, joks čia ne pasipinigavimas. Sūnui reikalinga plastinė operacija, nes sunkiai prakvėpuoja, o ligonių kasos tokių operacijų neapmoka.

Liudytojas T. Š. teismui paaiškino, kad jie su V. T. yra draugai, o P. M. atsimena iš mokyklos laikų. Jis su V. T. iš draugės namų ėjo į degalinę, kai susitiko P. M., kuris buvo su draugu. Jie paprašė jų cigaretės, bet jie neturėjo. Tada P. M. kibo jiems į atlapus, bandė suduoti V. T., bet jis juos išskyrė, tuo viskas ir baigėsi. V. T. P. M. nesudavė. Konfliktas kaip jis suprato įvyko dėl to, kad jie neturėjo cigarečių, o P. M. ir jo draugas buvo užgėrę, gal dėl to tuoj ir pradėjo kibti prie jų.

Liudytoja L. D. teismui paaiškino, kad ji (duomenys neskelbtini) dirba socialine darbuotoja, jai žinomi ir kaltinamasis, ir nukentėjusysis. Apie buvusį tarp šių vaikinų konfliktą jai pranešė kita mokytoja. Į mokyklą buvo atėjusi P. M. mama, kalbėjosi su klasės auklėtoja. Buvo skambinta V. T. mamai, abi mamos sutarė susitikti. Kitą dieną M. ją informavo, kad sūnui yra lūžusi nosis, kad jie važiuos operacijai į Šiaulius, minėjo, kad pas juos buvo T. mama ir jis pats. Sausio 9 d. ji pas save pasikvietė V. T., klausinėjo apie muštynes, liepė parašyti paaiškinimą. V. T. pripažino, kad buvę muštynės su P. M., tačiau paaiškinimą rašyti jis atsisakė. Kadangi konfliktas vyko už mokyklos ribų, ji neturėjo teisės ir griežtai reikalauti, kad būtų viskas paaiškinta. Ji su P. M. apie konfliktą nekalbėjo, nes jis ilgai gydėsi, nelankė pamokų. Su V. T. yra buvę problemų dėl mokymosi, pamokų lankymo, dėl netinkamo elgesio su pedagogais.

Liudytoja J. T. teismui paaiškino, kad ji yra kaltinamojo mama. Ji konkrečiai datų neprisimena, bet tai buvo praeitų metų pradžioje, jai paskambino iš mokyklos socialinė darbuotoja ir pasakė, kad sūnus V. sumušė kitą berniuką, kad reikia ateiti į mokyklą. Ji pedagogei pasakė, kad pati nueis pas sumušto berniuko mamą ir išsiaiškins. Po pedagogės skambučio ji klausė sūnaus, ar tai jis sumušė P., sūnus sakė, kad jo nemušė. Ji neprisimena, ar pas M. nuvyko viena, ar su sūnumi. Ji matė sumuštą P., matėsi ant veido sužalojimai. M. mama sakė, kad tai V. sumušė jos sūnų. Ji atsakė, kad jei V. bus kaltas, mėgins tartis. Paskui jai skambino tardytoja ir pasakė, kad nukentėjusiojo mamai reikia nunešti 3000 litų, kad nebūtų bylos. Jie tokių pinigų neturėjo, be to, sūnus sakė, kad P. nemušęs, o ji sūnumi pasitiki. Nuėjus kitą kartą pas nukentėjusiojo mamą, ji pasakė, kad P. yra sulaužyta nosis ir operacijai reikės 5000 litų. Ji kalbėjo su sūnum, jos nuomone, sūnus negalėjo sumušti P., savo nuomonės neturi kuom pagrįsti. Ji nesupranta, kodėl P. M. apkaltino būtent jos sūnų. Anksčiau su šia šeima ji nebuvo pažįstama, jokių tarpusavio santykių neturėjo, tuo labiau – konfliktų. Nukentėjusiojo mamos prašomos sumos ji neturėjo, todėl jie ir kreipėsi į policiją.

Specialisto išvadoje Nr. G 283/14(04) nurodoma, kad P. M. nustatyta: nosies kaulų lūžis. Tikėtina, kad sužalojimas padarytas tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. P. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes nuo nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (25 b. l.).

Atlikta akistata tarp nukentėjusiojo P. M. ir liudytojo T. Š. prieštaravimų tarp jų parodymų nepanaikino (16 b. l.).

Atlikta akistata tarp liudytojo J. D. ir liudytojo T. Š. prieštaravimų tarp jų parodymų nepanaikino (42 b. l.).

2014-03-21 daiktu dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusysis pateikė atspausdintą lapą iš internetinės svetainės „Facebook“ (47-48 b. l.).

(duomenys neskelbtini) fakulteto išduotoje V. T. charakterizuojamas teigiamai (142 b. l.).

(duomenys neskelbtini) P. M. charakterizuojamas patenkinamai (144 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008, Nr. 2K-159/2009 ir kt.). Visais atvejais BK 284 straipsnio 1 daliai taikyti būtina nustatyti kaltininko veiksmais sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar kaltininko veiksmai buvo atlikti pašalinių asmenų akivaizdoje ir kokia buvo aplinkinių reakcija į juos, ar jie pasijuto nesaugiai, ar tarp jų buvo lengviau pažeidžiamų asmenų (nepilnamečių, nėščių moterų, pagyvenusių žmonių, ligotų žmonių ir t. t.), kurioje vietoje ir kokiu metu buvo atlikti neteisėti veiksmai, kiek jie truko, ar kaltininko veiksmai buvo demonstratyviai agresyvūs ir pan. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-412/2009, Nr.2K-563/2009, Nr. 2K-513/2010, Nr. 2K-135/2011, Nr. 2K-416/2013,Nr. 2K-491/2013 ir kt.). Teismų praktikoje fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje neretai pripažįstamas pakankamu pagrindu visuomenės rimties sutrikdymui konstatuoti (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-229/2011, Nr. 2K-410/2011, Nr.2K-318/2012, Nr. 2K-719/2013, Nr. 2K-444/2013 ir kt.). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, Nr.2K-159/2009, Nr.2K-136/2010, Nr.2K-447/2012, Nr.2K-437/2013 ir kt.). Pažymėtina, kad BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti ir tai reiškia, kad joje aprašytos veikos konstatavimui šie subjektyvieji požymiai reikšmės neturi (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2007, Nr. 2K-249/2009, Nr. 2K-414/2010, Nr. 2K-450/2010, Nr.2K-386/2013 ir kt.). Taigi BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013 ir kt.).

Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti laikomi bet kokie duomenys, jei jie gauti įstatymų nustatyta tvarka.

Įrodymus teismai privalo vertinti laikydamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, Nr. 2K-84/2013, Nr.2K-445/2013 ir kt.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, kad įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais gali būti grindžiamos teismo išvados dėl kaltinamojo kaltumo, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-597/2005, 2K-589/2006, 2K-455/2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju 2014-01-02 apie 00 val. (duomenys neskelbtini), buvo suduotas ne mažiau keturių smūgių P. M. į veidą, galvą. Taigi, viešoje vietoje P. M. atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas.

Teismas kaltinamojo V. T. parodymus, kuriais jis neigia savo kaltę, vertina kaip siekį išvengti atsakomybės ar palengvinti savo teisinę padėtį, kaip kaltinamojo gynybos būdą, todėl tokius parodymus vertina kritiškai. Nors V. T. kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino, tačiau jo kaltė yra pilnai įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

V. T. neigia trenkęs P. M., o nukentėjusysis teigia, kad jam sudavė būtent V. T., ką patvirtino liudytojas J. D.. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo bei minėto liudytojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pats nukentėjusysis ir liudytojas J. D. dėl kokių nors priežasčių siekia melagingai apkalbėti V. T.. Kaip teigė pats kaltinamasis, nukentėjusysis ir liudytojas J. D., jie anksčiau nėra bendravę ar turėję kokių nors konfliktų. V. T. kaltės neigimas laikytinas kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti bausmės. Be to, liudytoja R. M. parodė, kad aiškinantis įvykio aplinkybes ir siekiant geranoriškai išspręsti konfliktą, pirmą kartą į namus buvo atvykusi kaltinamojo mama ir pats kaltinamasis, kuris tąkart paminėjo, kad „durnas buvau“, kas leidžia daryti išvadą, kad V. T. dėl savo netinkamo elgesio apgailestavo. Pats V. T. teigė visai nebuvęs po įvykio pas nukentėjusįjį namuose, tačiau liudytojos R. M., nukentėjusiojo P. M. parodymai, iš esmės ir paties kaltinamojo mamos – liudytojos J. T. parodymai patvirtina, kad kaltinamasis vis dėlto lankėsi pas nukentėjusįjį. Liudytoja L. D. parodė, kad sužinojusi apie konfliktą tarp vaikinų, išsikvietė pas save V. T. ir pas ją atėjęs V. T. pripažino, kad buvusios muštynės su P. M., nors apie įvykio aplinkybes rašyti paaiškinimą jis atsisakė, kas parodo, kad V. T. dėl savo elgesio nesijautė teisus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. T. nusikalstamą veiką padarė viešoje vietoje – konfliktas įvyko mieste, priešais esančią degalinę, V. T. panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį gatvėje. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje, aplink esant pašalinių asmenų. Tokiu būdu, kaltinamasis savo nederamu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sukeldamas muštynes, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Įvertinus paminėtus įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo kaltė dėl viešosios tvarkos sutrikdymo ir nesunkaus P. M. sveikatos sutrikdymo yra teisingai kvalifikuota ir pilnai įrodyta. Akivaizdu, kad viešosios tvarkos sutrikdymą kaltinamasis padarė dėl chuliganiškų paskatų, nes iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad tokiam nusikalstamam poelgiui nebuvo jokių objektyvių priežasčių.

Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė, tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Tačiau, jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis. Teismo vertinimu, V. T. veikė neapibrėžta tyčia, t. y. suprato, jog suduodamas smūgį į veido sritį, kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai, numatė, kad gali kilti bet kokio pavojingumo nukentėjusiojo sveikatai padariniai, tačiau jų nekonkretizavo, o tai reiškia, kad jis apie bet kokio laipsnio atsiradusius padarinius, negalvojo. Dėl šios priežasties kaltininkas atsako už faktiškai atsiradusius padarinius. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2014-02-20 specialisto išvadoje nurodoma, kad P. M. nustatyti sveikatos sutrikdymai truko daugiau nei 10 dienų, t. y. sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (25 b. l.). Teismas konstatuoja, kad byloje esančių ir teismo posėdyje ištirtų duomenų visuma pagrindžia, kad V. T., suduodamas nukentėjusiajam P. M. į veidą, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą, todėl V. T. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nusikaltimo sudėtis įrodyta. Taigi, V. T. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsa­komybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė dėl chuliganiškų paskatų.

Skirdamas bausmę V. T., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), šios nusikalstamos veikos yra baigtos. V. T. anksčiau neteistas (50 b. l.), administracine tvarka baustas (51 b. l.), psichikos sveikatos centro įskaitoje ir narkologinio kabineto įskaitoje neįrašytas (54 b. l.), mokosi, mokymosi įstaigos charakterizuojamas teigiamai (142 b. l.). Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę atsižvelgia į bausmės paskirtį, kad bausme siekiama ne tik nubausti kaltą asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikaltimų. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad V. T. skirtinos atitinkamo BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu. Paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 748,19 Lt – 216,69 eurų civilinį ieškinį dėl kaltinamojo V. T. neteisėtais ir nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos (27-31 b. l.). Kaip matyti iš pateiktos Šiaulių teritorinės ligonių kasos pažymų (31 b. l.), už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas Šiaulių teritorinė ligonių kasa atlygino gydymo įstaigoms turėtus nuostolius dėl nukentėjusiojo P. M. gydymo išlaidų, todėl įgyja regreso teisę reikalauti iš padariusio žalą asmens žalos atlyginimo, kiek ši yra sumokėjusi. Civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas pateiktais dokumentais, todėl yra pilnai tenkintinas ir Šiaulių teritorinei ligonių kasai iš V. T. priteistina 216,69 eurų.

Nukentėjusysis P. M. byloje pateikė civilinį ieškinį, prašydamas iš V. T. priteisti 266,68 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (88 b. l.). Ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo konkretizuotas, pagrįstas pateiktais turėtų išlaidų kvitais, todėl iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 77,23 eurai turtinės žalos atlyginimo.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Taikant civilinę atsakomybę laikomasi principo, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ar žalą padariusio asmens turtinė padėtis. Nagrinėjamu atveju civilinis ieškovas neturtinę žalą patyrė visų pirma dėl sveikatos sužalojimo, o tai, kad sveikata buvo sužalota tyčinio nusikaltimo išdavoje, padidina civilinio ieškovo patirtą neturinę žalą ir daro patirtos turtinės žalos dydį mažai reikšmingą.

Civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė: taikant civilinę atsakomybę yra siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes. Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis iš nepažįstamo kaltinamojo prašė cigarečių, pats nukentėjusysis negalėjo nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu paaiškinti dėl ko iš esmės kilo tarp jo ir kaltinamojo konfliktas. Tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis vienas kitą pažinojo tik iš matymo, anksčiau nėra tekę bendrauti ar turėti kokių nors konfliktų. Akivaizdu, kad neaišku dėl kokios priežasties kaltinamajam sudavus smūgius į veidą ir galvą, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą bei tam tikrus negatyvius dvasinius išgyvenimus, bet jie nebuvo itin intensyvūs, nukentėjusysis nepatyrė emocinės depresijos, pažeminimo, reputacijos pablogėjimo, jo bendravimo galimybės po įvykio nesumažėjo. Pažymėtina, kad teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais yra labai nevienoda, už nesunkų kūno sužalojimą paprastai nustatomas neturtinės žalos dydis sudaro apie 1000 – 5000 Lt, tačiau teismų praktikoje kartais nustatomas ir didesnis neturtinės žalos dydis netgi iki 20000 Lt, kai nusikaltimo pasekmės būna tokios, kaip potrauminis sindromas, sumažėjęs darbingumas, nustatyta invalidumo grupė ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2008; Nr. 2K-249/2009; Nr. 2K-15/2013; 2K-586/2013; 2K-102/2013; 2K-252/2013 ir kt.). Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais ir kasacinio teismo suformuota praktika analogiškuose bylose, teismas daro išvadą, kad 300 eurų neturtinės žalos kompensacija už V. T. neteisėtais veiksmais sukeltus dvasinius išgyvenimus, praradimus yra teisinga kompensacija.

Nukentėjusiojo gynėjas pateikė teismui 2014-09-05 pinigų priėmimo kvitą Nr. 305887 ir prašo iš kaltinamojo V. T. priteisti 800 litų už nukentėjusiajam P. M. suteiktas teisines paslaugas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 1, 2 dalimis, P. M. kaip nepilnametis ir patyręs žalos dėl padaryto nusikaltimo, turėjo teisę gauti nemokamą antrinę teisinę pagalbą iš valstybės. Kadangi šia teise nukentėjusysis nepasinaudojo, jam turėtos išlaidos už advokato pagalbą nepriteistinos.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 str. - 307 str., teismas

nusprendžia:

V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, mokytis arba dirbti.

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, mokytis arba dirbti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti T. T. subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, mokytis arba dirbti.

Priteisti iš V. T. Šiaulių teritorinei ligonių kasai 216,69 EUR (du šimtus šešiolika eurų 69 ct) turtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš V. T. P. M. 77,23 EUR (septyniasdešimt septynis eurus 23 ct) turtinės ir 300 EUR (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Likusioje dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti teisę P. M. kreiptis civilinio proceso tvarka.

V. T. skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Jokubauskienė