Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės 2011 m. vasario 25 d teismo sprendimo civilinėje byloje dėl teismo sprendimu nustatytos atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovui A. V. ir atsakovo A. V. priešieškinį ieškovei S. P. (byloje institucija, išvadai duoti, dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2011 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-06-16 sprendimu patvirtintą tėvo A. V. bendravimo su vaiku M. V. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką ir nustatė tokią tvarką: 1. A. V. turi teisę praleisti su sūnumi kas antrą savaitgalį, paimdamas vaiką penktadieniais 16 val. iš namų ir grąžindamas jį į namus sekmadieniais 19 val.; 2. Tą savaitę, kai nepraleidžia su sūnumi savaitgalio, A. V. turi teisę trečiadienį praleisti su sūnumi, paimdamas jį ne vėliau kaip 16 val. iš ugdymo įstaigos ar namų ir grąžindamas į namus iki 20 val. M. V. vasaros mokyklinių atostogų metu atsakovas turi teisę praleisti su sūnumi dvi darbo dienas kiekvieną savaitę nepertraukiamai ar po vieną dieną, iš anksto suderinęs šias dienas, taip pat vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką ir vietą su vaiko motina. 3. Atsakovas turi teisę praleisti su sūnumi pusę M. V. rudens, žiemos ir pavasario mokyklinių atostogų nepertraukiamai ar dalimis, šalių iš anksto suderintu laiku. 4. Abu tėvai turi teisę praleisti su sūnumi nepertraukiamai po 14 d. per metus kasmetinių atostogų; 5. M. V. Šv. Velykas lyginiais metais praleidžia su motina S. P., nelyginiais – su tėvu A. V. M. V. Šv. Kalėdas lyginiais metais praleidžia su tėvu A. V., nelyginiais – su motina S. P.. Tais metais, kai vaikas praleidžia Šv. Kalėdas su vienu iš tėvų, Naujųjų Metų šventės išvakares ir sausio 1 d. jis praleidžia su kitu iš tėvų; 6. A. V. gimimo dieną, Tėvo dieną, M. V. brolio M. V. gimimo dieną vaikas praleidžia kartu su tėvu; 7. S. P., M. V. seserų R. Č., M. G., patėvio V. G. gimimo dienas, Motinos dieną M. V. praleidžia kartu su motina S. P.; 8. Tėvas turi teisę nuolat bendrauti su sūnumi bet kuriomis vaikui priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis; pakeitė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-06-16 sprendimu priteisto išlaikymo vaikui dydį ir M. V. išlaikyti iš A. V. priteisė 600 Lt kasmėnesines periodines išmokas, mokamas

nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės, nustatė, kad sūnui išlaikyti skirtas lėšas uzufrukto teisėmis tvarko S. P.. Teismas nustatė, jog Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-06-16 sprendimu buvo nutraukta ieškovės S. P. ir A. V. santuoka, kad tuo pačiu sprendimu buvo patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2 str. reguliavo šalių nepilnamečio vaiko M. V. auklėjimo ir išlaikymo sąlygas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys akivaizdžiai negali susitarti dėl bendravimo su jų nepilnamečiu vaiku, vadovaudamasis CK 3.170 str. 4 d., padarė išvadą, jog teismas turi pareigą nustatyti skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo tvarką. Teismas, remdamasis tuo, kad šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo patvirtinta tuo metu, kai jų nepilnametis vaikas M. V. buvo ikimokyklinio amžiaus, nelankė papildomų užsiėmimų, sprendė, jog vaiko dienos režimas ir atitinkamai bendravimo su juo sąlygos iš esmės pasikeitė. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko bei abiejų jo tėvų interesus, taip pat į tai, kad ieškovės prašoma nustatyti tėvo bendravimo su vaiku darbo dienomis, savaitgaliais bei atostogų metu tvarka prieštarautų maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principui, kadangi nepagrįstai varžytų vaiko ir tėvo bendravimo galimybes, kad atsakovo priešieškiniu prašoma nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka neatitiktų aštuonerių metų vaiko intereso aiškiai žinoti, kur yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta – namai, turėti aiškų režimą, kad patenkinus atsakovo priešieškinį visiškai, galėtų kilti grėsmė vaiko interesui tinkamai vystytis, mokytis bei visaverčiai ilsėtis, kad tarp šalių dėl šio klausimo yra kilęs gilus konfliktas, todėl nustatoma tvarka turėtų būti kuo konkretesnė, nustatė bendravimo su vaiku tvarką. Teismas atmetė ieškovės prašymą įpareigoti atsakovą neįtraukti kitų moteriškos lyties asmenų, nesusijusių su juo santuokos, šeimos ar giminystės ryšiais į bendravimą su M., bei užtikrinti, kad sūnus laikytųsi motinos namuose nustatytų režimo taisyklių, kadangi teismas nenustatė, jog tėvo bendravimas su sūnumi kenktų vaiko interesams, o ieškovė minėtais prašymais reikalauja nustatyti ne bendravimo su vaiku tvarką, tačiau bendravimo su vaiku būdą, kuris prieštarauja CK 3.175 str. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaikas pradėjo lankyti mokyklą, prailginto mokymo grupę, krepšinio treniruotes, kad konkreti priteista vaikui išlaikyti suma geriau atitinka vaiko interesus reguliariai gauti jam reikalingą išlaikymą nei šalių susitarimas papildomas išlaidas apskaičiuoti ir pasidalyti kas mėnesį, vadovaudamasis CK 3.192 str., priteistą suma nepilnamečiam vaikui išlaikyti padidino iki 600 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pakeitė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-06-16 sprendimu nustatytą atsakovo A. V. teiktino išlaikymo nepilnamečiam sūnui M. V. dydį. Įvertinus byloje šalių nurodytus argumentus, pateiktus įrodymus, susijusius su atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos pakeitimu, darytina išvada, kad atsakovo apeliacinio skundo reikalavimas dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos tvarkos pakeitimo tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-06-16 sprendimu buvo nutraukta 2002-02-02 sudaryta ieškovės S. P. (buvusi V.) ir atsakovo A. V. santuoka ir patvirtinta tarp šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šia sutartimi šalys susitarė dėl nepilnamečio vaiko M. V., gimusio (duomenys neskelbtini), auklėjimo ir išlaikymo (sutarties 2 str.). Šalys patvirtino, kad po santuokos nutraukimo jų vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su motina, susitarė dėl tokios atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos: atsakovas A. V. iš anksto, ne vėliau kaip prieš 24 val., įspėjęs ieškovę S. P., gali 2 kartus per savaitę darbo dienomis paimti sūnų iš darželio, mokyklos ar jo gyvenamosios vietos. Darbo dienomis sūnus gali būti paimamas laiku, suderintu su jų poilsio ir ugdymo grafiku, ir grąžinamas į jų gyvenamąją vietą iki 21 val.; atsakovas informavęs ne vėliau kaip prieš savaitę 2 kartus per mėnesį ir ne dažniau kaip kas antrą savaitgalį gali paimti sūnų, jeigu tokios dienos ar savaitgaliai sutampa su švenčių ar gimtadienių dienomis, kurias sūnus pagal rotacijos principu nustatytą grafiką turi praleisti su mama, atsakovas sūnaus iš jo gyvenamosios vietos paimti negali, savaitgaliais sūnus gali būti paimamas nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 21 val.; atsakovas turi teisę su sūnum praleisti pusę savo atostogų 1 kartą per metus, kurios truktų ištisai iki 14 dienų, apie numatomas atostogas jis turi informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš 30 dienų, šalys negali planuoti atostogų švenčių dienomis, kurias sūnus pagal rotacijos principu nustatytą grafiką turi praleisti su kita šalimi; tais atvejais, kai ieškovė bus išvažiavusi į komandiruotę ar dėl kitų priežasčių nenakvos namie, sūnus bus paliekamas su atsakovu, apie tokius atvejus atsakovas turi būti perspėjamas prieš dvi dienas; šventes su M. V. ieškovė ir atsakovas turi teisę leisti vadovaudamiesi sutartu principu, apie tai, kad numatytą švenčių dieną atsakovas leis su sūnumi, jis privalo informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš 5 dienas: Šv. Kalėdos ir jų išvakarės, bet kurių metų sausio 1 diena ir išvakarės, Šv. Velykos, M. V., jo sesers R. Č. bei ieškovės gimtadieniai - visada gyvenamojo su mama, atsakovo gimtadieniai – visada su tėvu; Motinos diena – visada su mama; Tėvo diena – visada su tėvu; bendravimas su sūnum abiejų tėvų turi būti derinamas su sūnaus ugdymo grafiku, poilsio režimu, ligos atveju, paimti sūnaus iš jo gyvenamosios vietos atsakovas negali, nepaisant to, kad pagal nustatytą bendravimo tvarką jam numatytos bendravimo su sūnum dienos; nukrypti nuo šioje sutartyje nustatyto grafiko galima abiejų tėvų susitarimu, šalys susitaria, kad dėl vaiko bendravimo su bet kuriuo iš tėvų bus atsižvelgiama į jo valią ir norus; sūnaus atsisakymas vykti su tėvu jo bendravimo pagal šią sutartį laiku nebus laikomas netinkamu ieškovės įsipareigojimo nesudaryti kliūčių tėvui bendrauti su sūnumi vykdymu; visi tarp šalių iškilę nesutarimai dėl vaiko auklėjimo, bendravimo su juo, rūpinimosi jo sveikata ir švietimu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, turi būti sprendžiami tarpusavio susitarimu, neišsprendus iškilusių nesutarimų tarpusavio susitarimu, ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Šalys taip pat sutartimi susitarė, kad atsakovas vaikui išlaikyti mokės po 525 Lt bei papildomai ieškovei perves pusę sumos, kurią ieškovė per praėjusį mėnesį išleido M. V. vaistams, vitaminams bei kitoms sveikatos palaikymo išlaidoms; vadovėliams, mokyklos renginiams, kitoms mokykloje reikalingoms mokymosi priemonėms, prailgintos dienos grupės kaštams; iš anksto sutarus ir suderinus, tiek pobūdį, tiek ir kainą – vasaros stovyklos, būrelių kaštams. Tais atvejais, kai šalys nesutaria, šiame punkte paminėtas išlaidas apmoka šalis inicijavusi M. V. lankymąsi tam tikrame laisvalaikio būrelyje ar vasaros stovykloje; iki M. V. sukaks 10 (dešimt) metų sutarties šalys sutaria dėl auklės vaikui samdymo mokslų metų laikotarpiu, kad pabūtų su vaiku po pamokų, auklės kaštus šalys suderina iš anksto.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškiniu prašė pakeisti minėtu teismo sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką ir išlaikymo dydį tuo pagrindu, kad vaikas pradėjo lankyti mokyklą ir dėl to pasikeitė jo pareigos ir poreikiai, ieškovei sudarius santuoką su kitu vyru, prasiplėtė vaiko šeimos narių ir giminaičių ratas, gimus seseriai M., pasikeitė M. galimybė bendrauti su vaikais iki 36 mėnesių, kurių infekciniai susirgimai gali būti pavojingi kūdikiui, atsakovas piktnaudžiauja teisėmis, kurios buvo numatytos teismo patvirtintoje sutartyje, atsisako mokėti nefiksuoto dydžio piniginę sumą. Atsakovas byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, nes nustatyta jo bendravimo su vaiku tvarka per atostogas neatitinka maksimalios skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos principo, turi būti nustatyta jo bendravimo su vaiku tvarka šventinėmis dienomis taip, kad atitiktų šalių ir vaiko interesus praleisti šventines dienas su abiem tėvais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, pakeitė teismo sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, padidino priteisto išlaikymo dydį iki 600 Lt, panaikindamas šalių susitarimo sąlygas dėl papildomų mokėjimų. Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria padidintas išlaikymo dydis ir panaikintas susitarimas dėl papildomų sąlygų, bei ginčija iš dalies sprendimo dalį, kuria nustatyta jo bendravimo su vaiku tvarka.

Dėl priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo

CK 3.201 str. 1 d. numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šį įstatymą pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; ir kt.). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu. Nagrinėjant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius ir į tėvų turtinę padėtį, taikomas CK 3.192 str. CK 3.192 str. 2 d. nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t. y. nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Ši įstatymo norma nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. CK 3.192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ar jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d. – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad po to, kai buvo nutraukta šalių santuoka ir susitarta dėl atsakovo vaikui teiktino išlaikymo dydžio, šalių nepilnametis vaikas pradėjo lankyti mokyklą, prailginto mokymo grupę, krepšinio treniruotes ir dėl to atsirado papildomos vaiko ugdymo išlaidos. Vaikui augant didėja jo poreikiai ir atitinkami yra reikalingas didesnis išlaikymas. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-154/2011). Atsakovas byloje neteikė įrodymų, kad jo turtinė padėtis yra tokia, dėl kurios jis negali skirti vaikui teismo nustatyto išlaikymo (600 Lt). Atsakovas apeliaciniu skundu kritikuoja ieškovės nurodytas aplinkybes, kad iš viso tam, jog būtų patenkinti vaiko poreikiai, reikalinga 1200-1400 Lt suma, tačiau pats konkrečiai nenurodo aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kad tam, jog būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, švariam ir tvarkingam būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, yra reikalingos žymiai mažesnės išlaidos, t. y. konkrečiai nenurodo, kiek turi būti skiriama pinigų kiekvienam nurodytam poreikiui. Šalių sutartyje nustatyta sąlyga dėl papildomų išlaidų tvirtina, kad šalys, susitardamos dėl atsakovo teiktino išlaikymo vaikui dydžio, neapsiribojo 525 Lt suma, t. y. dar, kai vaikas nelankė mokyklos ir buvo mažesnis, atsakovas prisiėmė įsipareigojimus apmokėti papildomas išlaidas, kurios pagal CK 3.192 str. 2 d. yra priskirtinos prie išlaidų, pagal kurias yra apskaičiuojamas teiktinas išlaikymo dydis. Byloje surinkti įrodymai tvirtina, kad tarp vaiko tėvų yra susidariusi konfliktinė situacija ir dėl teismo sprendimu nustatyto nekonkretaus išlaikymo dydžio kyla ginčai, todėl darytina išvada, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė konkretų išlaikymo, kurį turi teikti atsakovas vaikui, dydį. Be to, CK 3.196 str. 1 d. numato išlaikymo priteisimą periodinėmis išmokomis, konkrečiu turtu ar tam tikro turto priteisimu vaikui. Periodinės išmokos turi būti nustatytos konkrečios, kad nebūtų apsunkintas sprendimo vykdymas, kad būtų išvengta tarp išieškotojo ir skolininko ginčų, kad antstolis galėtų įvykdyti sprendimą priverstine tvarka, jei sprendimas nebus vykdomas geruoju.

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nepripažinti pagrįstais atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-06-16 sprendimu nustatytą atsakovo nepilnamečiam vaikui teiktiną išlaikymo dydį ir tvarką.

Dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Pirmosios instancijos teismas nustatė tokią atsakovo su vaiku M. V. bendravimo tvarką:

Atsakovas turi teisę praleisti su sūnumi kas antrą savaitgalį, paimdamas vaiką penktadieniais 16 val. iš namų ir grąžindamas jį į namus sekmadieniais 19 val. Tą savaitę, kai nepraleidžia su sūnumi savaitgalio, atsakovas turi teisę trečiadienį praleisti su sūnumi, paimdamas jį ne vėliau kaip 16 val. iš ugdymo įstaigos ar namų ir grąžindamas į namus iki 20 val. M. V. vasaros mokyklinių atostogų metu atsakovas turi teisę praleisti su sūnumi dvi darbo dienas kiekvieną savaitę nepertraukiamai ar po vieną dieną, iš anksto suderinęs šias dienas, taip pat vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką ir vietą su vaiko motina. Atsakovas turi teisę praleisti su sūnumi pusę M. V. rudens, žiemos ir pavasario mokyklinių atostogų nepertraukiamai ar dalimis, šalių iš anksto suderintu laiku. Abu tėvai turi teisę praleisti su sūnumi nepertraukiamai po 14 dienų per metus kasmetinių atostogų. M. V. Šv. Velykas lyginiais metais praleidžia su motina S. P., nelyginiais – su tėvu. M. V. Šv. Kalėdas lyginiais metais praleidžia su tėvu, nelyginiais – su motina. Tais metais, kai vaikas praleidžia Šv. Kalėdas su vienu iš tėvų, Naujųjų Metų šventės išvakares ir sausio 1 dieną jis praleidžia su kitu iš tėvų. Atsakovo gimimo dieną, Tėvo dieną, M. V. brolio M. V. gimimo dieną vaikas praleidžia kartu su tėvu. Ieškovės, M. V. seserų R. Č., M. G., patėvio V. G. gimimo dienas, Motinos dieną M. V. praleidžia kartu su motina. Tėvas turi teisę nuolat bendrauti su sūnumi bet kuriomis vaikui priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis.

Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija šios tvarkos 2, 3 ir 5 p. ir prašo dėl šių punktų priimti naują sprendimą:

Atsakovas iš anksto, ne vėliau kaip prieš 24 val., įspėjęs ieškovę gali 2 kartus per savaitę darbo dienomis paimti sūnų iš mokyklos ar jo gyvenamosios vietos. Darbo dienomis sūnus gali būti paimamas laiku, suderintu su jo poilsio ir ugdymo grafiku, ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą iki 20 val. 30 min. Atsakovas turi teisę praleisti su sūnumi pusę M. V. mokyklinių atostogų nepertraukiamai ar dalimis iš anksto įspėjęs ieškovę ne vėliau nei prieš 14 dienų. Vasaros mokyklinės atostogos su vienu iš tėvų negali būti leidžiamos ilgesniais laikotarpiais nei 14 dienų. M. V. Šv. Velykas lyginiais metais praleidžia su motina, nelyginiais - su tėvu. M. V. Šv. Kalėdų laikotarpį nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 26 d. 17 val. lyginiais metais praleidžia su tėvu, nelyginiais - su motina. Tais metais, kai vaikas praleidžia Šv. Kalėdų laikotarpį su vienu iš tėvų, Naujųjų Metų išvakares ir sausio 1 d. jis praleidžia su kitu iš tėvų.

Įvertinus atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su jo pageidavimu bendrauti su sūnumi kiekvieną savaitę darbo dienomis, į tai, kad pirmosios instancijos teismas nėra nustatęs, jog atsakovas negalėtų maksimaliai dalyvauti vaiko auklėjime, ieškovė apeliacinės instancijos teismui nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovo bendravimas su vaiku turi būti ribojamas, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo nenustatė, jog atsakovas gali bendrauti su vaiku kiekvieną savaitę. Kaip jau buvo minėta, šalys konfliktuoja, negali susitarti dėl laiko, kai atsakovas turi bendrauti su vaiku, tiek vaikas, tiek ieškovė turi žinoti tikslią dieną ir laiką, kai atsakovas bendrauja su vaiku, todėl atsakovo prašymas nustatyti, kad jis iš anksto, ne vėliau kaip prieš 24 val., įspėjęs ieškovę, gali 2 kartus per savaitę darbo dienomis paimti sūnų iš mokyklos ar jo gyvenamosios vietos, sūnus gali būti paimamas laiku, suderintu su jo poilsio ir ugdymo grafiku, ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą iki 20 val. 30 min., tenkintinas iš dalies. Šis ieškovo prašymas yra nekonkretus, tokio prašymo tenkinimas tik dar labiau paaštrintų tarp šalių susiklosčiusią konfliktinę situaciją, o dėl tarp šalių kylančių konfliktų yra pažeidžiami vaiko interesai. Nustačius tokią tvarką, ieškovė negalės planuoti savo darbo, laisvalaikio ir kt., bus trikdomas vaiko dienos režimas. Ieškovė turi tikslai žinoti, kada vaikas bus parvežamas namo, kad ji galėtų jį pasitikti. Taip pat netenkintinas atsakovo prašymas nustatyti, kad jis dvi dienas kiekvieną savaitę turi teisę bendrauti su vaiku, nes pagal bylos duomenis vaikas po pamokų lanko įvairius užsiėmimus, jam būtina laikytis dienos režimo, vaikas taip pat turi turėti pakankamai laiko bendrauti ir su ieškove. Atsižvelgiant į tai, kad yra nustatyta, jog kas antrą penktadienį atsakovas bendrauja su vaiku, atsakovas nėra pateikęs konkrečių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kurią savaitės dieną vaikas lanko ar ateityje lankys būrelius ar bus užsiėmęs kita veikla, ir kad nebūtų pažeisti vaiko interesai, pirmosios instancijos teismo nustatytos tvarkos 2 p. pakeistinas, nurodant, kad atsakovas turi teisę kiekvienos savaitės trečiadienį praleisti su sūnumi, paimdamas jį ne vėliau kaip 16 val. iš ugdymo įstaigos, o iš namų 16 val. (jei vaikas yra namuose), ir grąžindamas į namus 20 val. Nenustatytinas vaiko grąžinimas 20 val. 30 min., nes tai yra per vėlu, vaikui reikia laikytis dienos režimo, laiku eiti miegoti. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad atsakovas turi teisę praleisti su sūnumi pusę vaiko rudens, žiemos ir pavasario mokyklinių atostogų nepertraukiamai ar dalimis šalių iš anksto suderintu laiku, nenustatė galimybės atsakovui praleisti dalies visų vaikui priklausančių atostogų (mokslo metais vaikui yra papildomos atostogos), iš jų ir dalies atostogų vasaros metu, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo galimybės praleisti su vaiku dalį šių atostogų yra pagrįsti. Taip pat atsižvelgiant į tarp šalių susidariusią konfliktinę situaciją, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai prašo pakeisti formuluotę „iš anksto suderintu laiku“ į formuluotę „iš anksto įspėjęs“. Atsakovas nenurodo, kad jis turi iš anksto įspėti ieškovę dėl vasaros atostogų praleidimo, tačiau jis įpareigotinas tai padaryti tam, kad ieškovė taip pat galėtų planuoti vasaros atostogas. Apie vasaros atostogų dalies ar dalių praleidimą atsakovas turi įspėti ieškovę ne vėliau kaip prieš 30 dienų, nes vasaros atostogos yra pakankamai ilgos, atostogas turi planuoti ne tik ieškovė, bet ir kiti jos šeimos nariai. Taip pat pagrįstais pripažintini atsakovo argumentai dėl jo galimybės praleisti su sūnumi ir Kūčių dieną, kai tais metais atsakovas su sūnumi praleidžia Šv. Kalėdas, todėl patikslintinas nustatytos tvarkos 5 p.

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pakeistina sprendimo dalis, kuria nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, t. y. šios tvarkos 2, 3 ir 5 p.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria nustatyta atsakovo A. V. bendravimo su vaiku M. V. tvarka, išdėstyti taip:

A. V. turi teisę praleisti su sūnumi kas antrą savaitgalį, paimdamas vaiką penktadieniais 16 val. iš namų ir grąžindamas jį į namus sekmadieniais 19 val. A. V. turi teisę kiekvienos savaitės trečiadienį praleisti su sūnumi, paimdamas jį ne vėliau kaip 16 val. iš ugdymo įstaigos, o iš namų - 16 val. (jei vaikas yra namuose), ir grąžindamas į namus 20 val. Atsakovas turi teisę praleisti su sūnumi pusę M. V. mokyklinių atostogų nepertraukiamai ar dalimis, iš anksto įspėjęs ieškovę ne vėliau nei prieš 14 dienų (išskyrus vasaros atostogas). Vasaros mokyklinės atostogos su vienu iš tėvų negali būti leidžiamos ilgesniais laikotarpiais nei 14 dienų. Atsakovas apie vasaros atostogų praleidimą turi įspėti ieškovę ne vėliau nei prieš 30 dienų. Abu tėvai turi teisę praleisti su sūnumi nepertraukiamai po 14 dienų per metus kasmetinių atostogų.M. V. Šv. Velykas lyginiais metais praleidžia su motina, nelyginiais - su tėvu. M. V. Šv. Kalėdų laikotarpį nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 26 d. 17 val. lyginiais metais praleidžia su tėvu, nelyginiais - su motina. Tais metais, kai vaikas praleidžia Šv. Kalėdų laikotarpį su vienu iš tėvų, Naujųjų Metų išvakares ir sausio 1 dieną jis praleidžia su kitu iš tėvų.A. V. gimimo dieną, Tėvo dieną, M. V. brolio M. V. gimimo dieną vaikas praleidžia kartu su tėvu. S. P., M. V. seserų R. Č., M. G., patėvio V. G. gimimo dienas, Motinos dieną M. V. praleidžia kartu su motina S. P.Tėvas turi teisę nuolat bendrauti su sūnumi bet kuriomis vaikui priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.