- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-02
- Bylos Nr.
- 2K-566/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alvydas Pikelis (pirm.), Tomas Šeškauskas (pran.), Olegas Fedosiukas
- Nuteistasis
- V. Š., ir I
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Tomo Šeškausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 5, 6 dalis, 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams trims mėnesiams.
Iš V. Š. ir I. S. solidariai priteista 900 Lt turtinės žalos Vadovybės apsaugos departamentui.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir I. S. (I. S.), tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo V. Š. apeliacinis skundas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Š. nuteistas už tai, kad 2008 m. kovo 15 d., apie 11 val., Vilniuje, Žalgirio g. 105, prie parduotuvės „Maksima“, iš anksto sumokėdamas 50 Lt, palenkė I. S. pagrobti iš Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančios saugomos automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini) departamentui priklausantį 9000 Lt vertės automobilį „VW Vento“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, siekdamas padėti pagrobti automobilį, pateikė I. S. planą-schemą, kurioje pažymėjo automobilio stovėjimo vietą, tvoros vietą, per kurią galima nepastebimai patekti į aikštelę, bei judėjimo link automobilio kryptį, paaiškino, kad automobilio raktas paliktas daiktų dėtuvėje, taip pat nurodė vietą, kur po vagystės palikti automobilį – aikštelę Vilniuje, prie Žaliųjų ežerų. Veikdamas pagal V. Š. planą, I. S. 2008 m. kovo 16 d., apie 8 val., pagrobė automobilį ir paliko jį nurodytoje vietoje.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. Š. kasaciniu skundu prašo teismų sprendimus panaikinti ir jį išteisinti. Kasatorius, vadovaudamasis apeliacinio skundo argumentais, nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teismuose buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos jo teisės, netinkamai išnagrinėta byla bei priimti neteisėti teismų sprendimai.
Kasatorius teigia, kad teismai padarė nelogišką ir nepagrįstą išvadą, kad jis sukurstė nepažįstamą I. S. padaryti nusikaltimą. Byloje nepaneigta, kad nusikaltimo padarymo dieną jis su giminaičiais buvo savo sodyboje Skaidiškėse, ir nenustatyta, kad galimas V. Š. trumpas vizitas į darbovietę buvo siekiant kaip nors padėti I. S. įvykdyti vagystę. Teismai nepagrįstai vadovavosi abejonių keliančiais E. R. ir prieštaringais I. S. parodymais. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad (duomenys neskelbtini) departamento rašte nurodyta, jog pagrobto automobilio langai nebuvo tamsinti, o pagal I. S. parodymus – tamsinti. Visuose I. S. duotuose parodymuose nurodytas skirtingas disponavimo pagrobtu automobiliu laikotarpis, skirtinga automobilio rida, tačiau teismai nesiaiškino, ką I. S. darė su tuo automobiliu vagystės dieną nuo 8.00 iki 12.00 (ar 14.00) val., kur ir su kuo jis bendravo, nors tai – itin svarbi aplinkybė. Taip pat teismai neatkreipė dėmesio į tai, kad, anot I. S., jis neturėjo V. Š. kontaktinių duomenų, todėl akivaizdu, kad negalėjo ir susisiekti su V. Š. nusikaltimo darymo metu ar po to, juolab kad jokio ryšio telekomunikacijos priemonėmis neužfiksuota. Ikiteisminio tyrimo metu neišreikalauta I. S. pokalbių išklotinių jo naudojamu mobiliojo ryšio telefonu, o šališkai analizuotos tik V. Š. pokalbių išklotinės. Nors teismai nenustatė, kad I. S. neturi jokio pagrindo apkalbėti V. Š., tačiau tai nereiškia, jog tokio pagrindo nėra. Byloje nustatyta aplinkybė, kad pagrobtas automobilis jo radimo vietoje stovėjo ilgą laiką, liudija, kad jis išvis nebuvo nuvarytas iki Žaliųjų ežerų ir ten paliktas, o po vagystės, juo pasinaudojus, paliktas netoli pagrobimo vietos. Anot kasatoriaus, tai rodo, kad po vagystės automobilis nebuvo V. Š. valdomas, o stovėjo jam nežinomoje vietoje.
Nuteistasis taip pat teigia, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo atliktas neišsamiai, nevisapusiškai ir tendencingai. V. Š. parodymo atpažinti veiksmas buvo atliktas pažeidžiant BPK reikalavimus: pirmiausia I. S. buvo atvežtas į autoūkio teritoriją, kur tuo metu dirbo ir jį matė V. Š., o po to atliktas parodymo atpažinti veiksmas. Be to, I. S. parodymų patikrinimo vietoje ((duomenys neskelbtini) departamento autoūkio teritorijoje) protokole nurodytas laikas neatitinka faktinio tyrimo veiksmo atlikimo laiko. Pažymima ir tai, kad autoūkio kadrų skyriuje I. S. buvo parodyta V. Š. nuotrauka, kitą dieną surengtas asmens parodymas atpažinti, o tai prieštarauja BPK 192 straipsnio 5 dalies nuostatoms.
Apeliacinės instancijos teismas visiškai neanalizavo poligrafo panaudojimo tiriant bylą, nors tyrimo veiksmai, panaudojant poligrafą, taip pat buvo atlikti neteisėtai, pažeidžiant BPK 20, 44 straipsnio 8 dalį, 51 straipsnį, 178, 179, 188, 189 straipsnius. Pagal Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, 3 dalies 3 punktą V. Š. nepriskirtinas prie poligrafu tirtinų asmenų, BPK 179 straipsnis nenumato poligrafo panaudojimo, atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, todėl toks veiksmas prieštarauja BPK 20 straipsnio nuostatoms ir tokio veiksmo rezultatai byloje išvis negalėjo būti vertinami. Be to, poligrafo operatorius neturėjo teisės atlikti įtariamojo apklausos; byloje nėra duomenų, ar panaudotas poligrafas buvo sertifikuotas. V. Š. ir jo gynėjui nebuvo pranešta apie tokio veiksmo atlikimą, tyrimas poligrafu buvo atliekamas nedalyvaujant gynėjui, nors advokato dalyvavimas įtariamojo apklausoje būtinas, taip pažeidžiant teisę į gynybą.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstai netenkino nuteistojo prašymo atlikti byloje papildomą įrodymų tyrimą. Teismas argumentavo, kad toks tyrimas jau buvo atliktas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pirmą kartą, tačiau teismas nepaisė, kad tą tyrimą atliko Lietuvos Auščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartimi pripažinta neteisėtos sudėties apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Be to, atliktas įrodymų tyrimas teisme buvo neišsamus, nes nebuvo apklaustas svarbus liudytojas M. J., kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad I. S. vartoja narkotikus.
Skunde pažymima, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 22 d. nutartimi tik panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl 9000 Lt priteisimo iš V. Š. ir I. S. solidariai, nes automobilis buvo surastas ir grąžintas (duomenys neskelbtini)departamentui. Tačiau tas pats teismas, priimdamas 2010 m. gegužės 18 d. nutartį, šios nuosprendžio dalies nepakeitė ir paliko ją galioti, nors nutartyje nurodyta, kad pagrobto automobilio grąžinimas nėra ta aplinkybė, dėl kurios turėtų būti atnaujintas įrodymų tyrimas teisme. Teismas iš esmės pakartojo pirmosios instancijos teismo motyvus ir vertinimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai buvo šališki, nagrinėdami bylą pažeidė BPK 1, 2, 44 straipsnius, V. Š. kaltę grindė vien prieštaringais narkomano I. S. parodymais, byloje esančių prieštaravimų nevertino V. Š. naudai bei nepagrįstai jį nuteisė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nuteistojo V. Š. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė prašo kasacinį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 18 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Prokurorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo paduoto apeliacinio skundo ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį. Kasaciniame skunde pagrįstai nurodyta, kad apygardos teismas neišnagrinėjo pagrobto automobilio grąžinimo fakto bei nepasisakė dėl pirmosios instancijos teismo priteistos 9000 Lt turtinės žalos atlyginimo. Neišnagrinėjus apeliacinio skundo, negalima pasisakyti dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų dėl V. Š. kasaciniame skunde nurodytų pažeidimų bei kitų skundo argumentų.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. Š. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BPK normų, reglamentuojančių bylų procesą apeliacinės instancijos teisme, taikymo
1. Apeliaciniu skundu ginčijamas nuteistojo V. Š. bendrininkavimas padarant automobilio vagystę ir nurodomi prieštaravimai dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryto įrodymų vertinimo. Vilniaus apygardos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, išsamiais teisiniais argumentais nepasisakė nei dėl vieno iš apeliaciniame skunde nurodytų motyvų, susijusių su apkaltinamojo nuosprendžio įrodymų vertinimu. Dėl apeliaciniame skunde ginčijamo psichofiziologinio tyrimo specialisto išvados rezultatų vertinimo teismas jokių argumentų neišdėstė. Pagrobto automobilio grąžinimo faktas nutartyje neįvertintas bei nepasisakyta dėl pirmosios instancijos teismo priteistos 9000 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Pagal BPK 332 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo reikalavimų ar esminių argumentų, apeliacinis skundas laikomas neišnagrinėtu.
2. 2009 m. sausio 27 d. Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka pradėjus nagrinėti baudžiamąją bylą pagal V. Š. paduotą apeliacinį skundą, prokurorei pavesta organizuoti atlikti naujus BPK numatytus proceso veiksmus. Pagal prokurorės pavedimą surinkti bylos duomenys sudaro visą 3 tomą ir 4 tomo 1-24; 34-41 lapus. Iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka šie duomenys neištirti ir neįvertinti.
Tuo atveju, kai nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo padaryta išvada, kad apeliacinis skundas gali būti išnagrinėtas atliekant įrodymų tyrimą, tačiau priimant sprendimą į įrodymų tyrimo rezultatus niekaip nereaguojama, pažeidžiama iš BPK 320 straipsnio 3 dalies kylanti pareiga išsamiai išnagrinėti apeliacinį skundą (kasacinės nutartys Nr. 2K-655/2006, 2K-354/2008).
3. Nuteistasis V. Š. ir jo gynėjas apeliacinės instancijos teisme prašė atlikti įrodymų tyrimą - apklausti pirmosios instancijos teisme neapklaustus asmenis M. J. bei M. M.. atlikti kitus įrodymų tyrimo veiksmus. Teismas, atmesdamas prašymą, jokių argumentų, kodėl prašymas atmetamas, nenurodė.
Pagal BPK 324 straipsnio 2 dalies nuostatas atvykusiems į apeliacinės instancijos teismo posėdį asmenims pareiškus prašymus, teismas juos privalo išspręsti priimdamas motyvuotą nutartį.
Darytina bendra išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 2 dalies, 332 straipsnio 3 dalies nuostatas, neišsamiai išnagrinėjo nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą. Nutartyje nurodytus BPK pažeidimus kolegija pripažįsta esminiais BPK pažeidimais, kurie suvaržė įstatymų garantuotas V. Š. teises ir sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas privalo atsižvelgti į nustatytus šioje nutartyje baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus bei iš naujo patikrinti nuteistojo V. Š. apeliacinio skundo argumentus.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.