- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-27
- Bylos Nr.
- AN2-132-574/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-08464-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės D. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nutarties, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutarimas dėl A. S. (A. S.) paskirtos baudos išieškojimo buvo grąžintas antstoliui vykdymui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų procesinių sprendimų esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutarimu A. S. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 44 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 50 eurų bauda.
2. Antstolė D. M. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriame buvo siūloma nutarimą priėmusiai institucijai spręsti klausimą dėl nutarimo vykdymo nutraukimo, suėjus senaties terminui.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 8 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutarimą dėl A. S. paskirtos 50 eurų dydžio baudos išieškojimo grąžino antstoliui vykdyti. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad pagal ATPK (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d.) 308 straipsnio 1 dalį nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino geruoju įvykdyti nutarimą pabaigos. Nurodė, kad ATPK 314 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, apylinkės teismo nutarimu arba kito organo (pareigūno), priėmusio nutarimą skirti baudą, nutarimu ir pažeidėjo sutikimu bauda gali būti pakeista nemokamais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už 6 eurus baudos. Nemokami viešieji darbai skiriami tik darbingiems asmenims. Antstolis keisti baudos viešaisiais darbais neprašė, nepateikė teismui duomenų, kad pažeidėjas yra darbingas, kad yra gautas jo sutikimas baudą keisti viešaisiais darbais, kuriuos jis sutinka atlikti. Teismas konstatavo, kad teikimo nagrinėjimo teisme metu dar nėra suėjęs administracinės nuobaudos vykdymo 5 metų terminas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutarimas Nr. A.2.1.-9147-716/2015 grąžintinas tolesniam vykdymui.
II. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskirajame skunde antstolė D. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartį ir nutraukti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutarimo vykdymą, suėjus vykdymo senaties terminui.
5. Atskirajame skunde nurodoma, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. ANK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojusios ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos. Iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, tai yra tuomet, konkretus nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas dar nebuvo nustatytas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. sausio 22 d. konsultacijoje 26.1-K „Dėl nutarimo skirti baudą vykdymo senaties termino“ pasisakė, kad nutarimas skirti baudą perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312-316 straipsniais. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Konsultacijoje nurodoma, kad analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Antstolės D. M. atskirasis skundas tenkintinas.
6. Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.
7. Nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojusioje ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013 m. liepos 19 d. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatyme Nr. XII-601 nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Taigi, ATPK 308 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2015 m. liepos 1 d., nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties termino nenumatė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl baudos vykdymo senaties terminų yra pasisakęs, kad turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dviejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą - baudą - vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), taip pat, ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirta nuobaudą - sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Taigi, jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teises pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-182/2010).
8. Nutarimas dėl 50 Eur baudos paskyrimo A. S. buvo priimtas 2015 m. birželio 25 d., kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas. Antstolė, 2018 m. gruodžio 27 d. patvarkymu Nr. S-18-12-15153, vykdomąją bylą užbaigusi su išieškojimo negalimumo aktu (b.l. 28), pasiūlė nutarimą priėmusiam teismui spręsti klausimą dėl nutarimo Nr. A.2.1.-9147-716/2015 vykdymo nutraukimo, suėjus senaties terminui. Taigi, nuo nutarimo skirti pažeidėjui baudą praėjo daugiau nei 3 metai. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis galėtų būti daroma išvada, jog po baudos paskyrimo pažeidėjas vengė sumokėti teismo nutarimu jam skirtą baudą, slapstėsi ar kitaip trukdė įvykdyti nutarimą ir dėl šio nutarimo skirti jam baudą vykdymo senaties eiga būtų sustojusi. Antstolė tiek išieškojimo negalimumo akte (b. l. 28), tiek atskirajame skunde nurodė, jog A. S. neturi lėšų kredito įstaigose ar registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, VSDFV duomenimis šiuo metu niekur nedirba. Antstolės pateiktais duomenimis teismas neturi pagrindo nesiremti. Kadangi per 2 metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda iš pažeidėjo nebuvo išieškota, todėl darytina išvada, kad vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas suėjus priverstinio vykdymo senaties terminui.
9. Įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis naikintina, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutarimo vykdymas, suėjus vykdymo senaties terminui, nutrauktinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartį ir nutraukti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutarimo (administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A.2.1.-9147-716/2015), kuriuo A. S. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 44 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 50 eurų dydžio bauda, vykdymą, suėjus vykdymo senaties terminui.
Nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.