Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2S-346-1051/2026

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-04-08
Bylos Nr.: e2S-346-1051/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-01487-2026-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Irma Valiuškienė
Atsakovas: I. S.
Ieškovas: E. L.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-346-1051/2026Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01487-2026-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.1.18.2.13; 3.3.1.11; 3.3.1.14; 3.3.2.5; 3.3.2.6.2; 3.3.2.7; 3.4.1.1 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. balandžio 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Valiuškienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo I. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, atsakovas I. S., institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė E. L. prašymu prašė: iki ieškinio padavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną I. S. bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, nurodant, kad I. S. bendrauja su dukra G. L.-S., gim. (duomenys neskelbtini), tris kartus per savaitę, kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 17.00 iki 18.00 val. (po vieną valandą) VšĮ Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centre „Veda Vidus“ (Klaipėda, Smilčių g. 5,) dalyvaujant šio centro psichologui; arba bendravimą laikinai sustabdyti, kol bus pašalintos vaiko baimės, priežastys arba iki kol bus priimtas naujas teismo sprendimas dėl bendravimo tvarkos keitimo; arba išaiškinti, kaip vykdyti šiuo metu vis dar galiojantį teismo sprendimą, kuris antstolės pripažintas neįmanomu vykdyti, yra prieštaraujantis vaiko geriausiems interesams ir keliantis rimtą psichologinę žalą.

2. Nurodė, kad galiojanti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 2 d. sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka faktiškai negali būti vykdoma, o jo priverstinis vykdymas pažeistų vaiko geriausius interesus, egzistuoja reali grėsmė vaiko emocinei ir psichologinei gerovei. Vaikas bijo tėvo, patiria stresą, verkia ir atsisako bendrauti nuo 2025 m. rugpjūčio 17 d. Pažymėjo, kad vaiko tėvas rėkdamas dėl uodo įkandimo 2025 m. rugpjūčio 17 d. sukėlė vaikui stresą. Tuo metu savo sugyventinei jis sakė, jog vaikui galimai įbrėžė šuo, o kviesdamas policijos pareigūnus, nurodė, jog vaiką sumušė mama, dėl to buvo pradėtas ieškovės atžvilgiu ikiteisminis tyrimas, kuris buvo vėliau nutrauktas. Tai parodo tėvo polinkį konfliktuoti ir pastovų bandymą kaltinti, apšmeižti, sukompromituoti vaiko mamą, situacijas pateikti priešingai realybei. Dėl šios situacijos nuo minėtos dienos vaiko emocinė būsena iš esmės pasikeitė, todėl galiojanti teismo nustatyta bendravimo tvarka nebeatitinka vaiko interesų. Tęsiant bendravimo tvarkos vykdymą esamomis sąlygomis vaikas patirtų nepataisomą žalą. Ieškovė siekia, kad tėvo ir vaiko bendravimas būtų atkurtas vaikui saugiu būdu, specialistams prižiūrint, nepažeidžiant vaiko psichologinės gerovės. Ieškinio pateikimas objektyviai vėluoja dėl ieškovės advokatės laikino nedarbingumo, todėl iki ieškinio padavimo teismui būtina nustatyti laikiną dukros ir tėvo bendravimo tvarką.

Atsiliepimas

3. Atsakovas I. S. atsiliepime į ieškovės prašymą prašė atmesti atsakovės E. L. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad atsakovė laikinųjų apsaugos priemonių institutu naudojasi sistemiškai ir pakartotinai, teikdama analogiško pobūdžio prašymus ir civilinėse bylose Nr. e2-3853-995/2026 ir Nr. e2-4028-676/2026 jos prašymai buvo atmesti teismo nutartimis, konstatavus, kad įstatyme nustatytos sąlygos tokioms priemonėms taikyti nėra pagrįstos. Nepaisant to, 2026 m. vasario 11 d. ieškovė pateikė dar vieną analogišką prašymą. Tokia procesinė elgsena rodo nuoseklų bandymą per laikinųjų apsaugos priemonių institutą iš esmės pakeisti ar neutralizuoti galiojantį teismo sprendimą, nepateikiant naujų, objektyvių ir esminių faktinių duomenų. Galiojantis 2025 m. balandžio 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-201-1067/2025 yra aiškus, vykdytinas. Atsakovė siekia pakeisti galiojančią tvarką, nors niekada nuosekliai nebuvo vykdoma nustatyta bendravimo tvarka. Siekiama sumažinti bendravimo apimtį iki vienos valandos, arba laikinai sustabdyti bendravimą. Pažymėjo, kad atsakovo bendravimas su vaiku nevyksta nuo 2025 m. rugpjūčio 14 d. dėl motinos kaltės nuo pat civilinių ginčų pradžios. Ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas ir neatitinka nei šio instituto paskirties. Ieškovė siekia galiojantį teismo sprendimą iš esmės pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būdu, nors nėra padavusi ieškinio ir nenurodo jokių naujų, objektyvių aplinkybių, atsiradusių po teismo sprendimo priėmimo. Prašymas grindžiamas išimtinai subjektyviais pareiškėjos teiginiais apie vaiko emocinę būklę, nepateikiant jokių medicininių ar specialistų išvadų, kurios patvirtintų priežastinį ryšį tarp vaiko savijautos ir atsakovo bendravimo su vaiku. Atsakovas niekada neatsisakė savo dukters, nenutraukė pastangų dėl bendravimo. Teigė, kad net ir tuo laikotarpiu, kai jo bendravimai su vaiku vyko kontroliuojamoje aplinkoje ir buvo stebimi specialistų, vos vaikui grįžus į motinos aplinką, ieškovė grįždavo prie ankstesnio elgesio modelio – manipuliacijų, bauginimo, vaiko nuteikinėjimo prieš tėvą ir savavališko bendravimo ribojimo. Nurodo, kad galiojanti tvarka numato kokybišką ir vaiko interesus atitinkantį bendravimą. Ieškovės prašoma taikyti laikinojo bendravimo tvarka – trumpalaikis bendravimas centre tris kartus per savaitę tik po vieną valandą, tik darbo dienomis (pirmadieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais nuo 16.00 iki 17.00 val.) negali užtikrinti stabilaus tėvo ir dukters ryšio atkūrimo, o tokios priemonės faktiškai tik legalizuotų jau egzistuojantį bendravimo ribojimą. Be to, pareiškėja sąmoningai siūlo tik darbo dienas, nors pati nedirba ir puikiai žino, kad atsakovas yra dirba. Tokios sąlygos faktiškai reikštų pareigą nuolat prašytis išeiti iš darbo ar dirbtinai keisti darbo grafiką tris kartus per savaitę, kas realiomis darbo rinkos sąlygomis yra neįmanoma ir akivaizdžiai neproporcinga bei pažeidžia atsakovo teises. Pažymi, jog „Dienvidžio“ centro paslaugos yra teikiamos ir savaitgaliais, tačiau tokių laikų pareiškėja nesiūlo nors savaitgaliai objektyviai būtų palankesni realiam bendravimui ir ryšio atkūrimui.

4. Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius), atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, pateikė 2026 m. vasario 18 d. išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės prašoma laikina bendravimo tvarka neprieštarauja geriausiems vaiko interesams. Skyriaus manymu, laikinosios apsaugos priemonės reikalingos ne tam, kad apriboti atsakovo ir mažametės bendravimą, o užtikrinti bent sklandų, nuoseklų ir reguliarų bendravimą su vaiku, atsižvelgiant į tai, kad šiai dienai jau 6 mėnesiai nevyksta tėvo ir dukros susitikimai, bendravimas. Pažymėjo, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės atitinka nepilnametės G. L.-S. interesus, nes bendravimo tvarkoje atsiranda tarpininkas ir būtų užtikrinama, jog vaiko perdavime/pasiėmime nedalyvautų nei vienas iš tėvų ir taip nebūtų traumuojamas vaikas dėl nuolatinių tėvų konfliktų vaiko akivaizdoje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 19 d. nutartimi teismas pareiškėjos E. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino; taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo byloje priėmimo nustatė, kad I. S. bendrauja su dukra G. L.-S., gimusia (duomenys neskelbtini), tris kartus per savaitę, kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 17.00 iki 18.00 val. (po vieną valandą) VšĮ Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centre „Veda Vidus“ (Smilčių g. 5, Klaipėda), dalyvaujant šio centro psichologui; įpareigojo pareiškėją E. L. iki 2026 m. kovo 30 d. (imtinai) pareikšti ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, pateikti jos atstovavimo byloje dokumentus.

6. Teismas pažymėjo, kad ieškovės prašymas nėra analogiškas civilinėse bylose Nr. e2-3853-995/2026 ir Nr. e2-4028-676/2026 teiktiems ieškovės prašymams dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi ankstesniais prašymais iki ieškinio dėl bendravimo tvarkos pakeitimo pateikimo ieškovė prašė teismo nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, nurodant, kad atsakovas bendrauja su dukra tris kartus per savaitę, kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 16.00 iki 17.00 val. (po vieną valandą) Labdaros ir paramos fondas „Dienvidis“ centre (Žilvičių g. 22, Klaipėda), dalyvaujant šio centro socialiniam darbuotojui. Civilinėje byloje Nr. e2-3853-995/2026 jos prašymas iš esmės nespręstas 2026 m. sausio 22 d. nutartimi konstatavus, kad ji nepateikė įrodymų, kad yra pasinaudota privaloma ikiteismine mediacija (dėl bendravimo tvarkos pakeitimo), o civ. byloje Nr. e2-4028-676/2026 toks pats jos prašymas 2026 m. vasario 4 d. nutartimi netenkintas pažymėjus, kad pareiškėja nenurodė, nepaaiškino kodėl pakartotinai vėl teikia prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo, o neteikia jos nurodomo ieškinio dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo. Dėl pareiškėjos prašymo pagrįstumo iš esmės nepasisakyta. Teismas vertino, kad minėti prašymai, atsižvelgiant į naujame pareiškėjos prašyme nurodytus reikalavimus, nėra tapatūs naujiems jos prašymams.

Šalies argumentai

7. Teismas sprendė, kad pareiškėjos nurodytos priežastys dėl ko nėra kartu pateiktas ieškinys dėl bendravimo tvarkos pakeitimo yra svarbios, o tiek pareiškėjos, tiek Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikti įrodymai patvirtina grėsmę nepilnamečio vaiko teisėms ir interesams.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas vertino, kad ieškovės pateikti įrodymai sudaro objektyvų pagrindą preliminariai vertinti, jog dabar nustatyta pakankamai intensyvi atsakovo bendravimo su dukra tvarka, kuri netrukus taps dar intensyvesnė (vaikui netrukus sueis tris metai), nepavykstant vaiko perduoti bendravimui nuo 2025 m. rugpjūčio mėn. vidurio, vaikui nesutinkant eiti pas tėvą, o vaiko tėvams nededant visapusiškų pastangų, kad vaikas nusiramintų, neatitinka vaiko geriausių interesų. Be to, pats vaiko perdavimas niekada nebūna sklandus, vaiko tėvai tarpusavy konfliktuoja, filmuoja vienas kitą, įtraukia į vaiko perdavimą trečiuosius asmenis, kviečia įvairias tarnybas, kas visiškai neatitinka mažamečio vaiko interesų, pažeidžia jo teises, jį gąsdina, traumuoja ir gali turėti nepataisomų neigiamų pasekmių jo psichinei ir socialinei raidai. Teismas akcentavo, kad vaiko perdavimas nuolat kiekvieną savaitę susitinkant itin konfliktiškai tarpusavyje nusiteikusiems mergaitės tėvams, sudaro pagrindą eskaluoti konfliktą, o ne realiai sudaro galimybes vaikui bendrauti su tėvu. Tokių situacijų galėtų būti išvengta, jei vaiko perdavime ir atsakovui bendraujant su vaiku, dalyvautų tarpininkas, kuris turėtų būti psichologas, turintis reikiamų specialių žinių, kad tėvo ir vaiko bendravimas vyktų sklandžiai, ir galėtų pateikti teismui ir kitoms institucijoms atitinkamą išvadą apie bendravimą.

9. Teismas pripažino, kad situacija reikalauja neatidėliotino teismo įsikišimo, nes teismo sprendimas šiuo metu yra neįgyvendinamas tiek dėl ieškovės, tiek dėl Vaiko teisių apsaugos skyriaus nurodomų priežasčių, teismo sprendimo priverstinis vykdymas pažeidžia vaiko geriausius interesus, egzistuoja reali grėsmė vaiko emocinei ir psichologinei gerovei, be to esama tvarka tarp vaiko tėvų eskaluojami ginčai, kuriuos turi spręsti tiek Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, tiek teisėsaugos institucijos, tiek teismai ir kitos institucijos.

10. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas teigia, kad ieškovės siūlomoje laikinojoje bendravimo tvarkoje nurodytomis darbo dienos valandomis, neatitinka jo interesų ir trukdo darbui, tačiau teismui atsakovas nepateikė įrodymų apie jo darbo grafiką dabartinėje darbovietėje ir, kad po darbo (jei dirba kaip ir daugumoje darboviečių iki 17.00 val.) ar į darbo pabaigą neturėtų galimybių bendrauti su vaiku ieškovės siūlomu būdu. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos prašymą kalba apie Labdaros ir paramos fondą „Dienvidis”, o ne ieškovės siūlomą VšĮ Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centrą “Veda Vidus” ir apie būtinybę bendrauti savaitgaliais, tačiau neįvertino šių įstaigų darbo laiko ir nepateikė iš jų įrodymų (sutikimų), kad tokie susitikimai su vaiku per psichologus būtų galimi savaitgaliais ar po šių įstaigų darbo laiko. Teismas įvertino, kad siūlomas bendravimas kiekvieną savaitę (viso tris valandos), siūloma įstaiga yra mieste, kuriame yra vaiko tėvų gyvenamoji vieta (Klaipėda). Vaiko tėvas galėtų rasti galimybių su dukra susitikti ieškovės siūlomomis sąlygomis, kurios yra apgalvotos, racionalios ir yra įgyvendinamos.

11. Teismas atsižvelgęs į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą ir prie jos pridėtus dokumentus, į tarp vaiko tėvų, taip pat atsakovo ir dukros didėjančią įtampą, vaiko baimes būti su tėvu, sprendė, kad geriausiai vaiko interesus atitiktų ieškovės siūlomos laikinos vaiko bendravimo tvarkos nustatymas. Teismas akcentavo, kad šalių teikiami duomenys bei įrodymai patvirtina, jog šalys nesugeba geranoriškai, tarpusavyje bendradarbiaudami vykdyti teismo 2025 m. balandžio 2 d. sprendimu nustatytos tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos. Teismas sprendė, kad dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos neatitikimo nepilnametės šalių dukters interesų, dėl galimo sprendimo neįgyvendinamumo, yra pagrindas pareiškėjos prašymą tenkinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

12. Atskiruoju skundu atsakovas I. S. prašo: panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5859-901/2026, kuria buvo tenkintas pareiškėjos E. L. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; atmesti pareiškėjos E. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kaip nepagrįstą; pripažinti, kad nustatyta laikinoji bendravimo tvarka neatitinka proporcingumo principo, nėra pagrįsta objektyviais duomenimis ir neužtikrina geriausių vaiko interesų; iki šio skundo išnagrinėjimo sustabdyti skundžiamos nutarties vykdymą; nedelsiant sustabdyti visus vykdomuosius veiksmus, susijusius su skundžiamos nutarties vykdymu, įskaitant bet kokius vykdymo veiksmus, atliekamus per pareiškėjos pasirinktą antstolę, iki šio skundo galutinio išnagrinėjimo ir sprendimo įsiteisėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos ne dėl naujai atsiradusios objektyvios grėsmės vaikui, o dėl faktinio teismo sprendimo nevykdymo situacijos, kuri pati savaime negali būti laikoma teisėtu pagrindu riboti kitos šalies bei mažamečio vaiko teises. Pažymi, kad teismui nebuvo pateikta objektyvių, specialistų įvertintų duomenų, patvirtinančių realią ir aktualią grėsmę vaiko psichinei būklei. Ieškovės pozicija iš esmės grindžiama garso įrašais ar kitais neobjektyviais įrodymais, kurie savaime nėra nei tiesioginiai įrodymai, nei objektyviai atspindi vaiko emocinę būklę ar savarankiškai suformuotą nuomonę. Ieškovė vaiką nuteikti prieš tėvą, manipuliuoja vaiku. Motina galimai daro įtaką vaiko išsakytai pozicijai, o teismui pateikiami garso įrašai gali būti ne spontaniškos vaiko savijautos atspindys, bet iš anksto suformuoto turinio atkūrimas. Šie įrašai nebuvo vertinti vaikų psichologijos specialistų, nebuvo atliktas nepriklausomas jų turinio analizavimas, todėl jie negali būti laikomi patikimu pagrindu konstatuoti psichologinę grėsmę vaikui. Pažymi, kad nei antstolė, nei Valstybinė vaiko teisių apsaugos tarnyba neturi kompetencijos savarankiškai vertinti vaiko psichologinės būklės ar traumos buvimo. Antstolės funkcija yra užtikrinti teismo sprendimo vykdymą, o ne vertinti vaiko emocinę ar psichinę būklę bei geriausius vaiko interesus arba net siūlyti ieškovei keisti bendravimo tvarką. Valstybinė vaiko teisių apsaugos tarnyba nepateikė jokių objektyvių duomenų ar specialistų išvadų, patvirtinančių, kad būtent šiuo metu vaikas patiria psichologinę traumą ar kad esama bendravimo tvarka sukelia jam žalą ir kaip tai fiksuota, nes visuose Vaikų teisių apsaugos tarnybos pateiktuose dokumentuose nurodoma, jog vaikas dėl amžiaus specialistų kalbinamas nebuvo.

12.2. Vertina, kad nustatyta laikinoji bendravimo tvarka, kuri dar labiau apriboja tėvo ir vaiko kontaktą bei perkelia bendravimą į naują institucinę aplinką dalyvaujant psichologui, gali turėti papildomą neigiamą psichologinį poveikį vaikui, nes pati bendravimo forma implikuoja problemos ar grėsmės egzistavimą. Teismas neapibrėžė, ar motina dalyvaus tokiuose susitikimuose, kas sukuria realią riziką tolimesniam vaiko emociniam spaudimui prieš ar po bendravimo epizodų. Tokie epizodiniai „ryšio atkūrimo“ modeliai byloje jau buvo taikyti ir ne kartą nepasiteisino būtent dėl motinos elgesio, todėl jų pakartotinis nustatymas, nesant objektyvios grėsmės, negali būti laikomas vaiko interesus apsaugančia priemone.

12.3. Akcentuoja, kad konfliktas tarp šalių kyla dėl ieškovės nuoseklaus teismo sprendimo nevykdymo, kai atsakovas siekia įgyvendinti teismo sprendimą ir išlaikyti stabilų ryšį su vaiku. Teismas neįvertino esminės aplinkybės – nei Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnyba, nei pati pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paaiškinančių, kodėl, esant tariamam bendravimo neįmanomumui, nebuvo skundžiama galiojanti teismo nutartis ar inicijuotas jos pakeitimas įstatymo nustatyta tvarka. Galiojantis teismo sprendimas aiškiai numato net galimybę šalims susitarti dėl bendravimo organizavimo, tačiau ši galimybė pareiškėjos buvo ignoruojama. Teismas neįvertino, kad tokio pobūdžio kontaktinis bendravimas stebimoje, vaikui svetimoje aplinkoje sukelia papildomą įtampą tiek vaikui, tiek tėvui ir negali būti laikomas neutraliu ar savaime vaikui palankiu sprendimu. Be to, šeimos ir vaiko gerovės centre bendravimas buvo vykdomas teismo nustatyta apimtimi (iki 3 val.), kas leido atstatyti ryšį su vaiku, tuo tarpu skundžiama nutartimi nustatyta tik 1 valandos trukmė yra akivaizdžiai nepakankama beveik (duomenys neskelbtini) metų vaikui palaikyti stabilų ryšį su tėvu ar jį atstatyti. Šis trukmės sumažinimas nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis apie galimą grėsmę vaikui, todėl laikytinas neproporcingu ir nepagrįstu ribojimu, neatitinkančiu nei vaiko interesų, nei tėvo teisės į realų, o ne formaliai simbolinį bendravimą, kurio reikalauja ieškovė.

12.4. Mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi antstolės V. D. išvada, jog bendravimo tvarkos vykdymo galimybės faktiškai nėra, ir šią aplinkybę vertino kaip papildomą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymi, kad teismas neįvertino, kad antstolė V. D. vykdomąjį raštą vykdo atsakovo iniciatyva, o ieškovė šiame procese yra skolininkė, privalanti vykdyti teismo nustatytą bendravimo tvarką. Nuo 2025 m. rugpjūčio 14 d. vykdymo procesas faktiškai buvo vilkinamas. Antstolė pripažįsta pažeidimų egzistavimą, tačiau, konstatuoja bendravimo vykdymo neįmanomumą, nors vykdymo procese nebuvo imtasi pakankamų aktyvių priemonių užtikrinti sprendimo realų įgyvendinimą ilgą laikotarpį. Taigi, faktinis nevykdymas negali būti laikomas objektyvia bendravimo neįmanomumo aplinkybe, jei pats vykdymo procesas nebuvo vykdomas pakankamai intensyviai. Teismas neturėjo pagrindo antstolės pozicijos laikyti objektyvia ir pakankama išvada apie bendravimo tvarkos neįgyvendinamumą.

12.5. Pažymi, kad esant neaiškumams dėl atsakovo darbo pobūdžio, teismas galėjo pareikalauti pateikti papildomus duomenis. Nurodo, kad atsakovas yra (duomenys neskelbtini), vykdantis reisus po Lietuvą sunkiasvore transporto priemone. Atsakovo darbo grafikas priklauso nuo komandiruočių reisų, krovinių pakrovimo ir iškrovimo, muitinės procedūrų, uostų darbo, eilių bei kitų objektyvių aplinkybių, kurių negaliu kontroliuoti kiekvieną dieną. Darbo diena gali trukti iki 15 valandų, o darbo pradžia ir pabaiga kasdien skiriasi. Nustatyta laikinoji bendravimo tvarka darbo dienomis specializuotame centre, kuris nedirba savaitgaliais, faktiškai nesuderinama su atsakovo darbo pobūdžiu, nors iki šiol galiojusi teismo nustatyta bendravimo tvarka, orientuota didžiąją savo dalimi į savaitgalius, leido užtikrinti stabilų ryšį su vaiku. Atkreipia dėmesį, kad ankstesniuose savo prašymuose taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė siūlė organizuoti bendravimą centre „Dienvidis“, kuris turi galimybę užtikrinti susitikimus ir savaitgaliais (šeštadienį). Ieškovei yra žinomas atsakovo darbo pobūdis ir tai, jog reali galimybė bendrauti su vaiku egzistuoja savaitgaliais. Tokiu būdu siūloma bendravimo forma objektyviai mažina tėvo galimybes realizuoti savo teisę bendrauti su vaiku. Laikinosios apsaugos priemonės privalo būti proporcingos, tačiau jos negali sukurti situacijos, kai bendravimo su vaiku įgyvendinimas tampa įmanomas tik atsisakius darbo ir praradus pajamas. Pažymi, kad vaikui sukakus trejiems metams, t. y. po (duomenys neskelbtini), pagal galiojančią bendravimo tvarką atsiranda galimybė užtikrinti nuoseklų ir pilnavertį bendravimą savaitgaliais, įskaitant kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio ryto iki sekmadienio vakaro, vaikui negrįžtant pas motiną tarp susitikimų. Tačiau skundžiama nutartimi nustatyta laikinoji tvarka faktiškai sukuria situaciją, kurioje bendravimo įgyvendinimas tampa priklausomas nuo atsakovo galimybės nedirbti darbo dienomis. Vaiko interesai apima ne tik emocinio ryšio palaikymą, bet ir stabilų materialinį išlaikymą, todėl bendravimo modelis, kuris objektyviai nesuderinamas su teisėtu tėvo darbu, tampa ne bendravimo užtikrinimo, o jo ribojimo priemone.

12.6. Atkreipia dėmesį, kad tiek pareiškėjos prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktoje nuomonėje yra pateikiami teiginiai, kurie nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ir grindžiami iš esmės subjektyviais vertinimais bei emociniais pasisakymais. Mano, kad būtų išvengta žalingų pasekmių dėl teismo nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo yra pagrindas stabdyti skundžiamos nutarties vykdymą skubos tvarka.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė E. L. prašo atsakovo I. S. atskirojo skundo ir jame nurodytų reikalavimų netenkinti, pirmos instancijos teismo 2026 m. vasario 19 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi atsikirtimai:

Šalies argumentai

13.1. Ieškovė teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pirmos instancijos teismui pateikė rašytinius įrodymus – 2025 m. spalio 15 d. Nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, 2026 m. sausio 14 d. antstolės V. D. patvarkymą dėl teismo sprendimo vykdymo galimybės Nr. (duomenys neskelbtini), Dėl antstolio užfiksuoto fakto vykdant sprendimą, 2025 m. gruodžio 11 d. vaiko situacijos vertinimo sprendimą bei kitus, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad 2025 m. balandžio 2 d. teismo sprendimu nustatyta dukros ir tėvo bendravimo tvarka yra realiai neįgyvendinama. Pats atsakovas nededa jokių pastangų, kad situacija keistųsi, o priešingai kiekvieną kartą atvykdamas bendrauti su vaiku kelia įtampą ir konfliktines situacijas, tokiu būdu darydamas žalą vaikui. Ieškovės prašoma laikinoji bendravimo tvarka, tarpininkaujant psichologams, padėtų šią situaciją išspręsti, jei atsakovas žiūrėtų atsakingai, o ne tik formaliai į bendravimą su vaiku. Atsakovas prioritetu laiko savo, o ne vaiko interesus. Atsakovas deklaruoja, kad nori bendrauti su dukra, tačiau nieko nedaro, kad bendravimas vyktų realiai, o pareiškėjos veiksmus kritikuoja. Pažymi, kad atsakovas dirba jo tėvui priklausančioje įmonėje, todėl gali planuoti savo darbą užbaigti anksčiau, net ir dirbdamas (duomenys neskelbtini), tuo labiau, kad bendravimas vyksta ne kiekvieną dieną.

13.2. Atkreipia dėmesį, kad prašydama nustatyti laikinąją bendravimo su vaiku tvarką, siekė išvengti konfliktinių situacijų bei apsaugoti vaiko interesą ir sudaryti galimybę vaikui bendrauti su tėvu dalyvaujant psichologui. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi ne asmenine pareiškėjos nuomone, o antstolės ir vaiko teisių apsaugos institucijos pateiktais objektyviais duomenimis.

13.3. Nurodo, kad atsakovas savo atskirajame skunde remiasi iš e.sveikatos atspausdintoje medicininėje išvadoje nurodytu vienu sakiniu, kurį iškreipia ir nurodo netiksliai, tokiu būdu pritaikydamas sau parankioms išvadoms padaryti. Atsakovas nepasisako dėl viso medicininės išvados turinio.

13.4. Mano, kad yra nepagrįstas atsakovo argumentas, kad nustatyta laikinoji bendravimo tvarka dar labiau apriboja tėvo ir vaiko kontaktą bei perkelia bendravimą į naują institucinę aplinką dalyvaujant psichologui, gali turėti papildomą neigiamą psichologinį poveikį vaikui. Nepritaria atsakovo argumentams, kad nustatyta tik vienos valandos trukmė yra nepakankama beveik (duomenys neskelbtini) metų vaikui palaikyti stabilų ryšį su tėvu ar jį atstatyti. Pažymi, kad faktiškai šiuo metu nevyksta jokia bendravimo tvarka, todėl bendravimas su specialistais užtikrintų bent jau vienos valandos per dieną bendravimą, kuris galėtų palaipsniui ilgėti, sukūrus dukros ir tėvo ryšį.

13.5. Teigia, kad antstolė nuo 2025 m. rugpjūčio 14 d. vykdydama teismo sprendimą turėjo pakankamai laiko įvertinti teismo sprendimo įvykdymo galimybes, išsiaiškinti, ar sprendimą galima realiai įgyvendinti, o nustačius objektyviai bendravimo neįmanomumo aplinkybę, rekomenduoti kreiptis specialistų pagalbos. Pažymi, kad atsakovas nesutinka su nustatyta bendravimo tvarka, nurodydamas, kad ji negyvendinama dėl darbo pobūdžio, tačiau teismui nepateikė jokių duomenų ir jokių savo pasiūlymų kaip galėtų bendravimo tvarka vykti ir pats nepateikė duomenų dėl savo darbo. Pareiškėja informuoja, kad ir „Dienvidis“ ir „Vida Vedus“ dirba tik darbo dienomis, tačiau „Vida Vedus“ centre bendravimas vyksta su psichologų pagalba, kuri mūsų situacijoje labai reikalinga.

14. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. kovo 2 d. nutartimi teismas I. S. prašymą dėl 2026 m. vasario 19 d. teismo nutarties vykdymo sustabdymo tenkino. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5859-901/2026 ir jos pagrindu pradėtų vykdymo veiksmų vykdymą iki bus išnagrinėtas I. S. atskirasis skundas dėl šios teismo nutarties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

16. Atsakovas kartu su atskiruoju skundą pateikė naujus įrodymus: ištraukas iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos bei Šeimos ir vaiko gerovės centro išvadų dėl vaiko apgyvendinimo laikotarpių; apie ieškovę gautą iš Teismų informacinės sistemos LITEKO 2026 m. vasario 19 d. išrašą apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; ieškovės 2026 m. vasario 10 d. pateiktą Klaipėdos apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo išaiškinimo; ieškovės Klaipėdos apylinkės teismui pateiktą 2026 m. sausio 20 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio padavimo; Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 4 d. nutartį, kuria pareiškėjos E. L. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo, netenkintas; Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 11 d. nutartį, kuria ieškovės E. L. prašymas dėl sprendimo išaiškinimo atmestas ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio padavimo taikymo atsisakyta priimti; UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą dėl darbo laiko ir specifikos; stacionaro epikrizė, kurios 3.9. punkte nurodyta, kad G. kalba tarsi išmoktomis frazėmis, specifine maniera.

17. Taip pat atsakovas papildomai 2026 m. kovo 16 d. pateikė paaiškinimą ir papildomus dokumentus: siūlymai ir pastangos nuo 2025 metų tiek bendraujant su E. L. tiek su Vaiko teisių apsaugos tarnyba; 2026 m. vasario 4 d. nutartis byloje e2-4028-676/2026; prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių; informaciją apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus; antstolės V. D. el. laiškai atnaujinant vykdomąją bylą; 2026 m. kovo 10 d. nutartis byloje 2S-432-950/2026; Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir ŠVGC išvados, kai vaikui buvo nustatytas apsaugos poreikis; papildomi įrodymai siųsti Klaipėdos apylinkės teismui; 2026 m. vasario 25 d. prašymas Dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos.

18. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus: informacija dėl „Dienvidžio“; informacija dėl „Vida vedus“; Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro 2026 m. kovo 3 d. raštas dėl informacijos pateikimo; duomenys apie ieškovės atstovės nedarbingumo laikotarpį; Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 10 d. nutartis, kuria panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nutartis ir klausimas išspręstas iš esmės – antstolės V. D. prašymas dėl baudos E. L. skyrimo atmestas.

19. Taip pat 2026 m. balandžio 7 d. ieškovė papildomai pateikė 2026 m. balandžio 3 d. pranešimą pavojų patiriančiam asmeniui apie priimtą sprendimą skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, iš kurio matyti, kad atsakovo atžvilgiu išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis dėl pavojų patiriančios asmens E. L.

20. Ieškovė prašo priimti papildomus įrodymus. Nurodo, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė kilo gavus atskirąjį skundą, siekiant pagrįsti atsikirtimus į atskirąjį skundą.

21. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

22. Susipažinęs su atsakovo pateiktais kartu su atskiruoju skundu ir papildomai pateiktais įrodymais, jog dalį minėtų įrodymų atsakovas turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su atsiliepimu į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bei tai, kad teismas turi galimybę iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) gauti duomenis apie teismų priimtus sprendimus, susipažinti su pirmosios instancijos teismo byloje esančiais duomenimis, bei tai, kad pateikti įrodymai neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo, atsakovo kartu su atskiruoju skundu ir papildomai pateiktus įrodymus, išskyrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą dėl darbo laiko ir specifikos, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti.

23. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nors ir atsakovas turėjo galimybę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą dėl darbo laiko ir specifikos gauti teikiant atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau atsižvelgiant, kad ši pažyma yra tiesiogiai susijusi su atsakovo nurodomomis aplinkybėmis dėl darbo laiko specifikos ir jo darbo pobūdžio, bei tai, kad sprendžiama klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais, yra pagrindas priimti ir vertinti atsakovo pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą pažymą dėl darbo laiko ir specifikos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šio įrodymo priėmimas ir vertinimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, juo labiau, kad iškovė kartu su pateiktu atskiruoju skundu turėjo galimybę susipažinti su šiuo įrodymu ir dėl jo reikšmės pasisakyti atsiliepime į atskirąjį skundą.

24. Susipažinęs su ieškovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktais naujais įrodymais, atsižvelgęs, kad šiuo įrodymus ieškovė turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bei tai, kad teismas turi galimybę iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) gauti duomenis apie teismų priimtus sprendimus, bei tai, kad pateikti įrodymai, nors ir yra susiję su sprendžiamu klausimu, tačiau neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo, o įrodymas apie aplinkybę, kad atsakovo atžvilgiu buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis dėl pavojų patiriančios ieškovės, kuris buvo gautas tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, įrodo gilius konfliktinius pačių šalių santykius, bet ne atsakovo negatyvius veiksmus tiesiogiai nukreiptus vaiko atžvilgiu ir neįrodo, kad atsakovas kelia realų pavojų nepilnametei dukrai, be to nėra suėjęs orderio apskundimo terminas, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės pateiktus naujus įrodymus.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

25. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktą išvadą, jog tarp vaiko tėvų, taip pat tarp atsakovo ir dukros didėja įtampa, į vaiko baimes būti su tėvu, jog šalys nesugeba geranoriškai, tarpusavyje bendradarbiaudami vykdyti teismo 2025 m. balandžio 2 d. sprendimu nustatytos tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos, skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad geriausiai vaiko interesus atitiktų ieškovės siūlomos laikinos vaiko bendravimo tvarkos nustatymas.

26. Atsakovas atskiruoju skundu teigia, kad skundžiama nutartimi nustatyta laikinoji bendravimo tvarka neatitinka nei nepilnametės dukters, nei vaiko tėvo interesų, kadangi teismas šia nutartimi sprendė dėl pačios ieškovės nevykdomos teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos ir įteisino ieškovės siekį apriboti tėvo ir dukters bendravimą iki trijų valandų per savaitę, be to neatsižvelgė, kad atsakovas dėl darbo specifikos gali su vaiku bendrauti savaitgaliais ir neturi galimybės bendrauti su dukra darbo dienomis nuo 16 iki 17 val.

27. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).

28. Pagal CK 3.161 straipsnio 3 dalies nuostatas, viena iš vaiko teisių – teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais; tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis).

29. Apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (CK 3.156 straipsnis, 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.175 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, galimas tik esant tam svarių, įtikinamų argumentų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021 35 punktą).

30. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo, sureguliuoti ginčo situaciją ir užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai. Laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra viena iš galimų teismui taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Laikina vieno iš tėvų bendravimo su vaikais tvarka, skirta užtikrinti bendravimą su vaikais iki šalių ginčas bus išnagrinėtas iš esmės (CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, CK 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.170 straipsnio 1 ir 2 dalys). Akcentuotina tai, kad spręsdamas klausimus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, teismas sprendžia dėl laikinų priemonių reikalingumo (apimties) konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalies, CK 3.3 straipsnio, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkto nuostatose įtvirtintą prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

31. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-201-1067/2025 nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra G. L. tvarka: iki G. L. sueis trys metais ((duomenys neskelbtini)): 1) tėvas bendrauja su dukra nedalyvaujant E. L.: kiekvieną ketvirtadienį nuo 18.00 val. iki 21.00 val. (3 valandas); kiekvieną sekmadienį nuo 11.00 val. iki 14.00 val. (3 valandas); kas antrą šeštadienį nuo 11.00 val. iki 14.00 val. (3 valandas); Šv. Velykų pirmą dieną (2025 m. balandžio 20 d.), tėvo dieną (2025 m. birželio 1 d.), I. S. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), Šv. Kalėdų pirmą dieną (2025 m. gruodžio 25 d.), 2026 sausio 1 d., nuo 11.00 val. iki 15.00 val. (4 valandas); I. S. atvyksta pasiimti vaiką G. L. iš jos gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), ir bendravimui pasibaigus grąžina dukrą G. L. įjos gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini); ieškovė E. L. atsakovo I. S. bendravimo laikui vaiką G. L. perduoda, o atsakovas I. S. vaiką G. L. pasiima ir atvirkščiai, atsakovas I. S. pasibaigus jo bendravimo su vaiku laikui vaiką G. L. perduoda, o ieškovė E. L. vaiką G. L. pasiima vaiko gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), kieme; ieškovė E. L. įpareigota užtikrinti, kad dukra G. L., perdavimo bendravimui su atsakovu I. S. laiku, pagal šiuo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, būtų savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). I. S. būdamas su vaiku, įsipareigoja užtikrinti, kad vaikas nustatytu laiku lankytų ugdymo įstaigą bei kitus būrelius bei atliktų užduotus ugdymo įstaigoje namų darbus. Jei nustatytos bendravimo su vaiku dienos ketvirtadieniais ir savaitgaliais sutampa su švenčių, gimtadienių dienomis, pirmenybė teikiama švenčių, gimtadienių dienoms, atsakovui I. S. užtikrinant, jog vaiko mama E. L. praleis su dukra vaiko gimtadienio dieną ((duomenys neskelbtini)), Šv. Velykų antrą dieną (2025 m. balandžio 21 d.), motinos dieną (2025 m. gegužės 4 d.), E. L. gimtadienio dieną ((duomenys neskelbtini).), Kūčias (2025 m. gruodžio 24 d.), Kalėdų antrą dieną (2025 m. gruodžio 26 d.), 2025 m. gruodžio 31 d. Sprendime nurodyta, kad tėvai turi bendradarbiauti vienas kitą informuodami apie negalėjimą vykdyti bendravimo su vaiku tvarkos sąlygų telefonu SMS žinute, nurodant negalėjimo vykdyti bendravimo su vaiku tvarkos priežastis prieš dieną iki numatyto I. S. bendravimo su dukra laiko arba nenumatytais atvejais nedelsiant, paaiškėjus svarbioms aplinkybėms, dėl kurių negalės būti vykdoma nustatyta tvarka. Dėl svarbių priežasčių neįvykę susitikimai (pvz. dėl tėvo, vaiko ligos, dalyvavimo laidotuvėse ir pan.) kompensuojami perkeliant į artimiausią dieną/ savaitgalį. Tėvai nepilnametę dukrą į užsienį išsivežti gali tik su tėvo/ motinos sutikimu, nurodant tikslią išvykimo trukmę bei gyvenamosios vietos adresą. Tėvai gali neribotai bendrauti su nepilnamete dukra jai esant pas kitą iš tėvų, kitam iš tėvų sudarant sąlygas, netrukdant bendrauti, telefonu, interneto pagalba ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis, jeigu tai nekenkia vaiko interesams ir kai vaikas įgis gebėjimų tokiam bendravimui. Apie bet kokius svarbius vaiko gyvenimo pokyčius, vaiko tėvų telefono numerių pasikeitimus, tėvų ir vaiko gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, vaiko sveikatos būklę šalys privalo nedelsiant informuoti kitą iš tėvų telefonu ar SMS žinute. Šalims susitarus, I. S. gali bendrauti su dukra ir kitu laiku, negu numatyta teismo sprendime. Teismo sprendime taip pat numatyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki G. L. sueis septyni metai ((duomenys neskelbtini)): tėvas bendrauja su dukra nedalyvaujant E. L. kiekvieną ketvirtadienį nuo 17.00 val. iki 21.00 val. (4 valandas); kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 11.00 val. iki sekmadienio 19.00 val.; tėvo dieną (pirmą mėnesio sekmadienį) nuo 11.00 val. iki 19.00 val.; I. S. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) nedarbo dieną nuo 11.00 val. iki 19.00 val., darbo dieną nuo 17.00 val. iki 21.00 val.; poriniais metais Šv. Velykų pirmą dieną nuo 11.00 val. iki 19.00 val.; Šv. Kalėdų pirmą dieną (gruodžio 25 d.) nuo 19.00 val. iki Šv. Kalėdų antros dienos (gruodžio 26 d.) 19.00 val.; neporiniais metais Šv. Velykų antrą dieną nuo 11.00 val. iki 19.00 val.; Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) nuo 11.00 val. iki Šv. Kalėdų pirmos dienos (gruodžio 25 d.) 19.00 val.; per Naujuosius metus nuo gruodžio 31 d. 19.00 val. iki sausio 1 d. 19.00 val.; dukters gimtadienio dieną ((duomenys neskelbtini)) nedarbo dieną nuo 11.00 val. iki 19.00 val., darbo dieną nuo 17.00 val. iki 21.00 val.; per vasaros atostogas iki dukrai sueis 5 metai ((duomenys neskelbtini)) nepertraukiamai 7 kalendorines dienas iš eilės nuo 11.00 val. pirmos buvimo su vaiku dienos iki 19.00 val. paskutinės buvimo su vaiku dienos; per vasaros atostogas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nepertraukiamai 14 kalendorinių dienų iš eilės nuo 11.00 val. pirmos buvimo su vaiku dienos iki 19.00 val. paskutinės buvimo su vaiku dienos; nepertraukiamo 7/ 14 dienų vaiko pasiėmimo iš nuolatinės jo gyvenamosios vietos konkretų laiką (dieną) šalys įsipareigoja suderinti tarpusavio susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus, vaiko ir savo atostogų grafikus, tačiau derindami ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki planuojamų atostogų. I. S. atvyksta pasiimti vaiką G. L. nedarbo dienomis iš jos gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini); darbo dienomis iš vaiko ugdymo įstaigos (dukrai nurodytą dieną nenuvykus į ugdymo įstaigą - iš vaiko gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini)) ir bendravimui pasibaigus grąžina dukrą G. L. į jos gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini); ieškovė E. L. atsakovo I. S. bendravimo laikui vaiką G. L. perduoda, o atsakovas I. S. vaiką G. L. pasiima ir atvirkščiai, atsakovas I. S. pasibaigus jo bendravimo su vaiku laikui vaiką G. L. perduoda, o ieškovė E. L. vaiką G. L. pasiima vaiko gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), kieme; ieškovė E. L. įpareigotina nedelsiant informuoti I. S., jeigu darbo dieną dukra G. L. nebus ugdymo įstaigoje ir dukrą reikės pasiimti iš gyvenamosios vietos. I. S. būdamas su vaiku, įsipareigoja užtikrinti, kad vaikas nustatytu laiku lankytų ugdymo įstaigą bei kitus būrelius bei atliktų užduotus ugdymo įstaigoje namų darbus. Jei nustatytos bendravimo su vaiku dienos ketvirtadieniais ir savaitgaliais sutampa su švenčių, gimtadienių dienomis, kasmetinių atostogų grafiku, pirmenybė teikiama švenčių dienoms ir šalių suderintam atostogų laikotarpiui, atsakovui I. S. užtikrinant, jog vaiko mama E. L. praleis su dukra mamos gimtadienio dieną ((duomenys neskelbtini)), motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį); poriniais metais vaiko gimtadienio dieną ((duomenys neskelbtini)), Šv. Velykų antrą dieną, Kūčias, Kalėdų pirmą dieną iki 19.00 val., Naujuosius metus nuo gruodžio 31 d. 19.00 val. iki sausio 1 d. 19.00 val.; neporiniais metais Šv. Velykų pirmą dieną, Kalėdų antrą dieną; taip pat užtikrinant, jog atsakovė bendraus su dukra nepertraukiamai per vasaros atostogas 7 kalendorines dienas iš eilės iki dukrai sueis 5 metai ((duomenys neskelbtini)) ir 14 kalendorinių dienų iš eilės nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Tėvai bendradarbiauja vienas kitą informuodami apie negalėjimą vykdyti bendravimo su vaiku tvarkos sąlygų telefonu SMS žinute, nurodant negalėjimo vykdyti bendravimo su vaiku tvarkos priežastis prieš dieną iki numatyto I. S. bendravimo su dukra laiko arba nenumatytais atvejais nedelsiant, paaiškėjus svarbioms aplinkybėms, dėl kurių negalės būti vykdoma nustatyta tvarka. Dėl svarbių priežasčių neįvykę susitikimai (pvz. dėl tėvo, vaiko ligos, dalyvavimo laidotuvėse ir pan.) kompensuojami perkeliant į artimiausią dieną/ savaitgalį. Tėvai nepilnametę dukrą į užsienį išsivežti gali tik su tėvo/motinos sutikimu, nurodant tikslią išvykimo trukmę bei gyvenamosios vietos adresą. Tėvai gali neribotai bendrauti su nepilnamete dukra jai esant pas kitą iš tėvų, kitam iš tėvų sudarant sąlygas, netrukdant bendrauti, telefonu, interneto pagalba ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis, jeigu tai nekenkia vaiko interesams ir kai vaikas įgis gebėjimų tokiam bendravimui. Apie bet kokius svarbius vaiko gyvenimo pokyčius, vaiko tėvų telefono numerių pasikeitimus, tėvų ir vaiko gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, vaiko sveikatos būklę šalys privalo nedelsiant informuoti kitą iš tėvų telefonu ar SMS žinute. Šalims susitarus, I. S. gali bendrauti su dukra ir kitu laiku, negu numatyta teismo sprendime. Nuo (duomenys neskelbtini) iki G. L. pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) sprendime nustatyta dar intensyvesnė I. S. bendravimo su dukra tvarka.

32. Taigi, pagal įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka iki šalių dukrai sueis treji metai numato tėvo ir dukros bendravimą apimantį per savaitę šešias valandas, o kas antrą savaitę dar ilgiau – devynias valandas, pagal nustatytą tvarką bendravimas vyksta vieną darbo dieną ir savaitgalio dieną, o kas antrą savaitę vyksta vieną darbo dieną ir abi savaitgalio dienas, be to numatytas tėvo ir dukros bendravimas švenčių dienomis. Šalių dukrai sulaukus trejų metų, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) numatytas dar intensyvesnis dukters ir tėvo bendravimas.

33. Kaip matyti iš ieškovės prašymo dėl laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo, ieškovės siekia pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 2 d. sprendimu nustatytą tėvo ir dukters bendravimo tvarką, iš esmės sutrumpinant tėvo ir dukters bendravimo laiką iki trijų valandų per savaitę ir tik darbo dienomis nuo 17 iki 18 val. bei prižiūrint psichologui ir nustatant konkrečią bendravimo vietą VšĮ Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centre “Veda Vidus”.

34. Tiek iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados bei kartu su išvada pateiktų dokumentų, taip pat iš byloje esačių antstolės V. D., vykdančios Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 2 d. sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą, priimto 2026 m. sausio 14 d. patvarkymo ir 2026 m. sausio 14 d. antstolio užfiksuoto fakto vykdant teismo sprendimą matyti, kad šalys tarpusavyje nuolat konfliktuoja ir nuolat pykstasi, kai pagal nustatytą tvarką atsakovas siekia bendrauti su dukra. Vaiko, kuris skundžiamos nutarties priėmimo metu dar nebuvo (duomenys neskelbtini) metų, nenorui bendrauti su tėvu didelę įtaką daro pati ieškovė (vaiko motina), su kuria vaikas nuolat gyvena. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kurie įrodytų, jog vykdant įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, būtų daroma žala vaikui. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta tėvo su vaiku bendravimo tvarka nebuvo vykdoma iš esmės dėl pačios ieškovės valios ir abiejų vaiko tėvų nuolatinių konfliktų, o ne dėl to, kad nustatyta bendravimo tvarka neatitiktų vaiko interesų. Kaip matyti iš ieškovės prašymo turinio, iš esmės ieškovės netenkina nustatyta atsakovo ir dukters bendravimo tvarka, todėl nesant objektyvių duomenų, kad nustatyta bendravimo tvarka pažeistų vaiko teises ir tėvų teisėtus interesus, dėl teismo sprendimu nustatytos nuolatinės tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos pakeitimo turėtų būti sprendžiama bylą nagrinėjant iš esmės, o ne taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą.

35. Nagrinėjamu atveju, skundžiama nutartimi nustatyta laikinoji bendravimo tvarka apimanti tėvo ir vaiko bendravimą tik darbo dienomis, neatsižvelgiant į tai, kad atsakovas dirba ir jis dėl darbo pobūdžio negalėtų per savaitę tris darbo dienas nuo 17 iki 18 val. atvykti į nurodytą centrą bendrauti su dukrą. Iš atsakovo kartus su atskiruoju skundu pateiktos pažymos iš darbovietės nustatyta, kad atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir dėl darbo pobūdžio jo darbo diena su pertraukomis gali trukti iki 15 valandų, ir priklauso nuo logistikos užsakymų, muitinės, uosto darbo užimtumo ir pan. Akivaizdu, kad atsakovas dėl darbo specifikos neturi galimybės keisti darbo laiko ar jo derinti prie skundžiama nutartimi nustatyto laikinojoje bendravimo tvarkoje laiko. Ieškovės prašymą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgė į šią atsakovo nurodytą aplinkybę, bei neįvertino atsakovo nurodytos aplinkybės, jog jis galėtų su dukra bendrauti savaitgalį, ir teismas tik formaliai pasisakė, kad atsakovas nepateikė iš darbovietės darbo grafiko bei duomenų iš socialines ir psichologines paslaugas teikiančių centrų, kad atsakovo ir vaiko bendravimas dalyvaujant psichologui galėtų vykti savaitgalį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui nustačius laikiną bendravimo tvarką, neatsižvelgus į atsakovo darbo laiką ir specifiką, atsakovas neturėtų galimybės nuolat pagal nustatytą laikinąją tvarką bendrauti su dukra ir nustatyta laikinoji bendravimo tvarka nebūtų tinkamai įgyvendinama, o tai neatitiktų nei nepilnamečio vaiko, nei jo tėvo (atsakovo) interesų.

36. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaip pagrįstai nurodo atskirajame skunde atsakovas, nustatyta laikinoji bendravimo tvarka, kuri sumažina vaiko ir tėvo bendravimo apimtį nuo trijų valandų iki vienos valandos, nėra pakankama tėvo ir vaiko ryšio atstatymui, kuris, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, yra nutrūkęs dėl nuolatinių šalių konfliktų, kurie iš esmės yra susiję su atsakovo noru bendrauti su dukra.

37. Esamoje situacijoje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. kovo 2 d. nutartimi teismas yra patenkinęs I. S. prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė skundžiamos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 19 d. nutarties ir jos pagrindu pradėtų vykdymo veiksmų vykdymą iki bus išnagrinėtas šioje byloje atsakovo atskirasis skundas. Byloje nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismui sustabdžius skundžiamos nutarties vykdymą būtų daroma žala šalių nepilnametės dukters interesams.

38. Atsižvelgiant į šioje nutartyje aptartas aplinkybes, byloje esančius duomenis, į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. kovo 2 d. nutartimi teismas sustabdė skundžiamos nutarties ir jos pagrindu pradėtų vykdymo veiksmų vykdymą iki bus išnagrinėtas šioje byloje atsakovo atskirasis skundas, ir nėra duomenų, kad sustabdžius skundžiamos nutarties vykdymą būtų daroma žala vaikui, bei įvertinus tai, kad skundžiama nutartimi nustatyta laikinoji bendravimo tvarka nepagrįstai riboja tėvo ir vaiko bendravimo laiką, be to nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos atsakovas neturėtų galimybės įgyvendinti, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja yra pagrindas naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis nėra ginčą išspręsti iš esmės, o nagrinėjamu atveju jos turi laikinai sureguliuoti specifinę ginčo situaciją. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti asmeninius neturtinius vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo interesus. Teismas daro išvadą, kad atsižvelgiant į byloje esančių duomenų visumą, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatyta laikinoji atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka pažeidžia nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo interesus, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir išsprendžiamas klausimas iš esmės – atsisakytina tenkinti ieškovės E. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo.

40. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia šalių dėmesį, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, todėl, esant pasikeitusioms aplinkybėms ar naujai paaiškėjusioms aplinkybėms, šalys turi teisę teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 148 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

41. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, spręsdamas dėl laikinosios bendravimo tvarkos, neatsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės E. L. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovės E. L. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Irma Valiuškienė