- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-12
- Bylos Nr.
- 2A-9-154/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02447-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laisvė Aleknavičienė, Danutė Burbulienė, Danutė Matiukienė
- Atsakovas
- Z. P.
- Ieškovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- L. K.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laisvės Aleknavičienės, Danutės Burbulienės, Danutės Matiukienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Z. P. ir trečiojo asmens atsakovės pusėje L. K. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-72-636/2012, iškeltoje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Z. P. bei trečiajam asmeniui L. K. dėl atsakovės turto pagerinimo išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės Z. P. 25 213,06 Lt dydžio nepagrįstu praturtėjimu padarytų nuostolių atlyginimą bei visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 1993 m. gegužės 29 d. susituokė su L. K. (ikisantuokinė pavardė - „P.“) bei po šios santuokos sudarymo iš karto pradėjo gyventi L. K. tėvų name, esančiame (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas -(duomenys neskelbtini)). L. K. tėvai liko gyventi viename namo gale, o ieškovui su žmona buvo duotas kitas namo galas su vienu kambariu ir virtuve, tik įėjimas buvo bendras. Mirus L. K. tėvui, namą bei kitus ūkinius pastatus 2006 metais paveldėjusi L. K. motina - atsakovė Z. P., pradėjo ieškovą ir jo žmoną raginti toje namo dalyje, kurioje jie gyveno, įsirengti antrą aukštą ir prisistatyti priestatą ir kartu su ja suremontuoti visą namą. Ieškovo šeima su šiuo pasiūlymu sutiko. 2006 m. – 2011 m. ieškovas su L. K. tą namo dalį, kurioje gyveno, perstatė iš esmės: buvo iškasti ir išlieti papildomi pamatai namo priestatui bei namo apmūrijimui plytomis; iš blokelių buvo pastatytas namo priestatas; namas buvo apšiltintas akmens vata ir apmūrytas; buvo pakeistas stogas; sudėti stoglangiai; pastatytame priestate sudėti plastikiniai langai, durys; ieškovo šeimos gyvenamoje namo dalyje buvo naujai išvedžiota elektra; buvo likę tik pabaigti iki galo įrengti namo vidų. Už visus šiuos darbus bei medžiagas ieškovas su žmona L. K. mokėjo savo santuokinėmis lėšomis, dalį pinigų ieškovas skolinosi iš savo darbdavio, be to, 12 000 Lt pagal 2008-08-01 kredito sutartį buvo pasiskolinta iš tuometinio AB „Hansabanko“. Visi namo dalies, kurioje gyveno ieškovo šeima, rekonstrukcijos darbai bei medžiagos ieškovo šeimai kainavo 50 426,12 Lt. Tačiau 2011 m. birželio 16 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu ieškovo A. K. ir trečiojo asmens L. K. santuoka bendru pareiškimu buvo nutraukta, o nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio ieškovas A. K. atsakovės Z. P. name nebegyvena. Klausimas dėl kompensavimo ieškovui priklausančios dalies išlaidų, santuokos metu investuotų į Z. P. priklausančio namo pagerinimą, santuokos nutraukimo byloje nebuvo spręstas. Atsakovė Z. P. geruoju atlyginti ieškovo patirtas išlaidas atsisakė.
A. Z. P. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Nurodė, jog didžioji dalis visų remonto darbų buvo atliekama už jos asmenines lėšas, nes ieškovo šeimos turtinė padėtis niekuomet nebuvo labai gera. Atsakovė taip pat skyrė savo asmenines lėšas ieškovo paimtai paskolai padengti. Ieškovo teismui su ieškiniu pateikti mokėjimo dokumentai tik liudija apie tai, kad iš UAB „Senukų prekybos centro“ buvo pirktos statybinės medžiagos, tačiau neįrodo, kad už tas medžiagas ieškovas sumokėjo iš savo asmeninių lėšų. Kiti remonto darbai, apie kuriuos ieškovas nurodo savo ieškinyje, buvo atliekami ne iš jo lėšų. Ieškovui su šeima gyvenant atsakovei nuosavybės teise priklausančiame name, atsakovė visada iš savo lėšų mokėjo už kartu sunaudotą elektros energiją, nes atskirų elektros skaitiklių nebuvo įrengta, o jų šeima buvo kur kas didesnė už atsakovės.
Bylą nagrinėjant teisme, atsakovė Z. P. nurodė, kad po jos vyro ir trečiojo asmens L. K. tėvo mirties ji kaip tėvo palikimą L. K. perdavė 20 000 litų, kurie ir buvo panaudoti namo remontui. Be to, Z. P. ir L. K. nurodė, kad 2011 m. birželio 16 d. L. K. nutraukiant santuoką su A. K., Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, buvo įvertinta A. K. dalis, įdėta į Z. P. turto pagerinimą, nes jam atiteko 3 žemės sklypai, kurie nors ir buvo įvertinti 11 000 Lt, tačiau jų vertė iš tiesų buvo ženkliai didesnė, nes A. K., 2011-08-09 šiuos sklypus pardavęs A. Š., gavo 28 000 litų. Tai ir buvo piniginė kompensacija A. K. už atsakovės turto pagerinimą. Be to, atsakovas Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašė, kad kreditorinių reikalavimų, įsipareigojimų, skolų santuokos nutraukimo metu šalys neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės Z. P. ieškovui A. K. 17 099,79 Lt gyvenamojo namo pagerinimo išlaidų, 2547,36 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo A. K. atsakovei Z. P. 1126,30 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės Z. P. 44 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų Valstybei.
Teismas nurodė, kad tarp A. K. ir L. K. bei namo savininkės Z. P. buvo susiformavę panaudos teisiniai santykiai, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovės gyvenamasis namas buvo pagerintas, atlikus jo remontą bei pastačius priestatą, kad gyvenamojo namo vertė po minėtų darbų padidėjo. Todėl aplinkybę, jog neatlygintinai naudotas daiktas buvo pagerintas ir prie jo pagerinimo prisidėjo visi byloje dalyvaujantys asmenys, tame tarpe ir ieškovas A. K. (panaudos gavėjas), teismas pripažino nustatyta.
Atsiliepimas
Teismas pažymėjo, kad atsakovė Z. P. tiek savo atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu patvirtino pritariusi ieškovo A. K. bei trečiojo asmens L. K. sprendimui daryti gyvenamojo namo pagerinimus (statyti priestatą, remontuoti namą) (t. 1, b. l. 127), todėl teismas pripažino, kad pagerinimai buvo atlikti turint panaudos davėjos Z. P. leidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustatė, kad į atsakovės gyvenamojo namo pagerinimą (priestato statybą) buvo investuotos ieškovo A. K. ir trečiojo asmens L. K. bendros lėšos, t. y. jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri pagal įstatymo prezumpciją sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis (LR CK 3.117 str. 1 d., 3.87 str. 1 d.). Teismas nurodė, kad byloje yra inžinierės statybininkės B. K. lokalinė sąmata, kurioje ji nurodė, jog priestato, esančio (duomenys neskelbtini), statyba 2009 m. kovo mėnesio kainomis kainavo 35 899,57 Lt (t. 1, b. l. 135-139, t. 2, b. l. 29-33). Pažymėjo, kad trečiasis asmuo L. K. byloje nurodė panašią sumą, t.y. 36 060,00 Lt. Teismas nesirėmė
ieškovo pateikta V. S. sudaryta lokaline sąmata kaip įrodymu, patvirtinančiu į priestatą investuotų lėšų sumą, kurioje nurodyta, jog atsakovės gyvenamojo namo rekonstrukcija pagal 2012 m. kovo mėnesio kainas kainavo 58 585,78 Lt, kadangi sąmatą sudaręs asmuo vertino viso namo rekonstrukcijos kaštus bei rėmėsi ne statybos darbų vykdymo metu galiojusiomis medžiagų ir darbų kainomis, be to, nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių šio asmens kompetentingumą atlikti tokio pobūdžio vertinimus. Todėl teismas vadovavosi inžinierės statybininkės B. K. skaičiavimais ir konstatavo, jog priestato statyba kainavo 35 899,57 Lt. Teismas pažymėjo, kad nors trečiasis asmuo L. K. savo pateiktoje sąmatoje nurodė, jog K. į priestato statybą investavo 32 610,00 Lt, o likusius 3 450,00 Lt investavo atsakovė Z. P., bylos įrodymai tik iš dalies patvirtina šią trečiojo asmens nurodytą aplinkybę, nes iš byloje esančių banko sąskaitos išrašų matyti, jog atsakovė Z. P. ieškovui A. K. per kelis kartus pervedė tik 1700,00 Lt paskolai padengti (t. 1, b. l. 27-34). Kitų objektyvių įrodymų, pagrindžiančių minėtą trečiojo asmens aplinkybę, byloje nėra. Todėl teismas pripažino, jog ieškovo ir trečiojo asmens į ginčo priestato statybą investuotų bendrų lėšų suma yra 34 199,57 Lt, iš kurių ieškovo A. K. dalis yra 17 099,79 Lt.
Teismas nurodė, kad atsakovės Z. P. argumentai, kad jį mokėjo už elektrą bei finansiškai rėmė ieškovo ir trečiojo asmens šeimą, nelaikytini įrodymais, patvirtinančiais atsakovės investicijas į ginčo priestato statybą. Reikalavimo taikyti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą atsakovė teisme nepareiškė, tinkamai įforminto priešieškinio nepateikė, todėl šių atsakovės teiginių toliau neanalizavo. Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog ieškovas, pardavęs nekilnojamąjį turtą, atitekusį jam padalijus santuokos metu įgytą turtą, gavo 24 000,00 Lt, pati savaime nepatvirtina šalių susitarimo tokiu būdu atlyginti ieškovui jo išlaidų priestato statybai dalį, 2011-06-16 teismo sprendimu patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos taip pat nesudaro pagrindo tokiai išvadai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė Z. P. ir trečiasis asmuo L. K. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimą, dalyje dėl 17 099,79 Lt gyvenamojo namo pagerinimo išlaidų priteisimo ieškovui iš atsakovės ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1. Tenkindamas ieškinio reikalavimą iš dalies, teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliančių ir liudytojo parodymais yra įrodyta, jog iš atsakovės vienos lėšų buvo sumokėta 6 000 Lt liudytojui E. R. už namo ir priestato stogo dengimą, o ieškovas tepateikė teismui vienintelius du kvitus apie namo ir priestato stogo dangos, profilių ir vinių įsigijimą už 10 376,12 Lt, iš kurių 6000 Lt davė atsakovė, nes ieškovas su trečiuoju asmeniu ir nepilnamečiais vaikais stokojo lėšų net pragyvenimui, jau nekalbant apie atsakovės gyvenamojo namo priestato statybos finansavimą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė ieškovui padėjo grąžinti net paskolą. Taip pat ieškovas teisme neneigė, kad atsakovė pati tvarkėsi dėl namo stogo, todėl kompensacija bent jau turėjo būti žymiai sumažinta.
Žemesnės instancijos teismas
2. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1233-721/2011 patvirtintoje Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje ieškovas visiškai nebuvo užsiminęs, kad su atsakove yra neišspręstas klausimas dėl priestato statybos išlaidų kompensavimo.
3. Nutraukdama santuoką bendru sutuoktinių sutikimu L. K. su ieškovu pasirašė 2011-06-11 teismo sprendimu patvirtintą Santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria pasidalino su ieškovu santuokoje bendrai įgytą turtą, atsižvelgiant į ieškovo indėlį į atsakovės priestato statybą. Tokiu būdu ieškovui atiteko trys 3,93 ha bendro ploto žemės sklypai, kuriuos šalys įvertino 11 000 Lt, nors tikroji jų rinkos vertė buvo 28 000 Lt, kadangi būtent už tokią pinigų sumą ieškovas pardavė šiuos žemės sklypus kitam asmeniui, praėjus vos 24 dienoms po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo. Trečiajam asmeniui L. K. liko lengvasis automobilis ir penki galvijai, kurių bendra vertė tik 11 000 Lt. Todėl mano, kad ieškovas gavo 17000 Lt daugiau bendro turto, kas beveik atitinka teismo sprendime apskaičiuotą kompensaciją, jeigu būtų buvusios atimtos atsakovės išlaidos stogo dengimui. Šioje sutartyje ieškovas ir trečiasis asmuo nurodė, kad kitų joje nepaminėtų kreditorinių reikalavimų neturi, ir kad visi pateikti duomenys yra teisingi. Apie teisme iškeltą santuokos nutraukimo bylą atsakovė nebuvo informuota.
4. Pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvuotai konstatavo, kad aplinkybė, jog ieškovas, pardavęs nekilnojamąjį turtą, atitekusį jam teismui padalijus santuokos metu įgytą turtą, gavo 24 000 Lt (turėjo būti 28 000 Lt), pati savaime nepatvirtina šalių susitarimo tokiu būdu atlyginti ieškovui jo išlaidų priestato statybai dalį. Teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos taip pat nesudaro pagrindo tokiai išvadai. Apeliantės teigia, kad tuo buvo ne tik netinkamai pritaikyta CPK 182 str. 2 p. nuostata, bet ir nesilaikyta CPK 185 str. nustatytų įrodymų įvertinimo taisyklių bei CPK 270 str. 4 dalies 3 punkto reikalavimo motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma nurodyti argumentus, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, todėl toks teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes juo iš esmės buvo neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.).
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad byla išnagrinėta išsamiai įvertinus visus byloje surinktus įrodymus; pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir teisingas, nes sprendimo išvados atitinka byloje surinktus įrodymus ir priimtas nepažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normų reikalavimų; sprendimo motyvai aiškūs, todėl teisėjų kolegija sutinka su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimo motyvais bei išvadomis ir neturi pagrindo jų kartoti iš naujo.
Teisėjų kolegija pasisako tik dėl konkrečių apeliacinio skundo argumentų.
Apeliantės atsakovė Z. P. ir trečiasis asmuo atsakovės pusėje L. K. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad apeliančių ir liudytojo parodymais yra įrodyta, jog iš atsakovės vienos lėšų buvo sumokėta 6 000 Lt liudytojui E. R. už namo ir priestato stogo dengimą, o ieškovas tepateikė teismui vienintelius du kvitus apie namo ir priestato stogo dangos, profilių ir vinių įsigijimą už 10 376,12 Lt, iš kurių 6000 Lt jam davė atsakovė.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, vadovaudamasis LR CPK 185 str., turi vertinti įrodymų visumą, ir pirmosios instancijos teismas šių nuostatų nepažeidė.
2012-03-20 teismo posėdyje (t.1, b. l. 124-132), ieškovas A. K. nurodė, kad stogo danga kainavo 10 000 Lt, 1000 Lt sumokėjo už plėvelę, 6000 Lt už darbą; kad dangą jis pirko visam stogui uždengti, atsakovė Z. P. (uošvė) pirko plėvelę ir sumokėjo darbininkams už darbą, „sumos gavosi panašios“. Atsakovė Z. P. nurodė, kad visus pinigus stogo dangai davė ji, tik žentas nupirko ir parvežė, todėl pas jį liko čekis. Taip pat atsakovė sumokėjusi 6000 Lt už stogą darbininkams. 2012-06-18 teismo posėdyje apklaustas liudytojas E. R. nurodė, kad A. K. prašymu, daliai namo pakeitė stogo dangą ir daliai namo uždengė naują stogą, dirbo apie savaitę ir už visą šį darbą gavo 6000 Lt. Pinigai vakarienės metu, kurioje dalyvavo ieškovo ir atsakovės šeimos nariai, jau buvo suskaičiuoti ir padėti ant stalo, todėl kieno buvo šie pinigai nežino (t. 2, b. l. 19-20). Iš minėtų įrodymų galima daryti išvadą, kad už viso namo stogo uždengimą 6000 Lt sumokėjo atsakovė Z. P., tačiau ieškovo A. K. pateikti kvitai ir prekių gabenimo važtaraštis (t.1, b. l. 15,16) patvirtina, jog 2008-08-12 už stogo dangą 9950 Lt. ir profilius bei šiferines vinis 426,12 Lt (iš viso – 10376,12 Lt) sumokėjo A. K., nes jo vardu 2008-08-12 yra išrašytas minėtų prekių gabenimo važtaraštis. Įrodymų, kad už šias prekes būtų sumokėjusi atsakovė Z. P., byloje nėra. Ieškovas A. K. byloje nurodė, kad stogo dangos įsigijimui jis gavo 12 000 Lt banko kreditą. Byloje esanti 2008-08-01 Vartojimo kredito sutartis Nr. 08-085634-CV patvirtina, kad A. K. „namo remontui“ išduotas 12 000 Lt vartojimo kreditas, kuris realiai galėjo būti panaudotas minėtų medžiagų pirkimui, nes medžiagos pirktos netrukus po kredito gavimo (t.1, b. l. 14). Kaip matyti iš ginčijamo teismo sprendimo, atsakovės Z. P. sumokėti pinigai šio kredito dengimui, yra išminusuoti (t. 2, b. l. 63).
Be to, 2012-03-20 teismo posėdyje (t.1, b. l. 124-132) atsakovė Z. P. nurodė, kad plytos buvo jos; blokelius priestatui pirkosi dukra su žentu iš savo pinigų; už elektros instaliaciją mokėjo „jie“; plastiką namui apkalti pirko ji, bet dukra davė pinigus; ji (atsakovė) nemokėjo už pamatų išliejimą, plastikinius langus, stoglangius, lauko duris; nemokėjo mūrininkams, nepirko akmens vatos, todėl nežino, kiek turėtų žentui (ieškovui) mokėti ir ar iš viso turėtų mokėti.
Byloje apklaustas liudytojas A. K., kuris su kitais darbininkais A. Ž. ir P. U., padarė pamatų klojinius, mūrijo priestato blokelius, darė perdengimą, apmūrijo priestato sienas plytomis, padarė priestato medines stogo konstrukcijas, apšiltino namą vata, apkalė „plastiku“, t.y. visi dirbo apie tris mėnesius su pertraukomis, ir už visus atliktus darbus jam sumokėjo A. K., pinigų iš Z. P. nėra gavęs. Liudytojas A. Ž. teisme patvirtino, kad ilgą laiką dirbo prie A. K. namo, už darbus atsiskaitydavo ir medžiagas pristatydavo A. K. (t. 1, b. l. 129,130). L. V. V. patvirtino, kad atliko skardinimo darbus, už kuriuos jam iš viso buvo sumokėta 1000 litų, kad Z. P. ir A. K. jam sumokėjo atskirai, kiekvienas už „savo dalį“(t.1, b. l. 130). Trečiasis asmuo L. K. nurodė, kad ieškinyje nurodyti darbai tikrai buvo atlikti, bet kiek jie kainavo,- nežino.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje neesant pateiktų konkrečių įrodymų, kuri iš ginčo šalių kada ir kiek sumokėjo už atskirus statybos darbus ir medžiagas, bei esant įrodymų, kad viena ginčo šalis apmokėdavo už viso statybos objekto medžiagas arba darbus, atskirai vertinti ir „išminusuoti“ senos stogo dangos pakeitimo ir naujo stogo uždengimo darbų apmokėjimo išlaidas (6000 Lt), kaip vienos atsakovės patirtas išlaidas, nėra pagrindo, todėl nėra pagrindo mažinti ieškovui iš atsakovės priteistos kompensacijos.
Apeliantės Z. P. ir L. K. skunde nurodė, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas neatsižvelgė:
pirma, kad 2011 m. birželio 11 d. sprendimu patvirtintoje Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje ieškovas visiškai nebuvo užsiminęs, jog su atsakove yra neišspręstas klausimas dėl priestato statybos išlaidų kompensavimo; nurodė, kad kitų kreditorinių reikalavimų neturi, ir kad visi pateikti duomenys yra teisingi; apie teisme iškeltą santuokos nutraukimo bylą atsakovė nebuvo informuota, todėl ieškovas A. K. pasielgė nesąžiningai;
antra, kad pagal 2011-06-11 teismo sprendimu patvirtintą Santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, trečiasis asmuo L. K., pasidalindama su ieškovu santuokoje bendrai įgytą turtą, įvertino ieškovo indėlį į atsakovės Z. P. priestato statybą, nes ieškovui atiteko trys žemės sklypai, kuriuos jie įvertino 11 000 Lt, nors tikroji jų rinkos vertė buvo 28 000 Lt; kadangi L. K. liko lengvasis automobilis ir penki galvijai, kurių bendra vertė tik 11 000 Lt, todėl ieškovas bendro turto gavo 17 000 Lt daugiau ir tai beveik atitinka ginčijamame teismo sprendime apskaičiuotą kompensaciją.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad minėti apeliančių argumentai yra nepagrįsti, nes Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje sutuoktiniai A. K. ir L. K. sprendė dėl savo ir savo vaikų teisinių santykių, dėl jų santuokoje įgyto turto nustatymo ir padalinimo. A. Z. P. jokių kreditorinių reikalavimų nei A. K., nei L. K. santuokos nutraukimo byloje nebuvo pareiškusi, todėl kaip kreditorė santuokos nutraukimo byloje ji nedalyvavo, todėl Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje ji pagrįstai nebuvo nurodyta. Pirmosios instancijos teismas savo 2012-12-05 sprendime pagrįstai nurodė, kad Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nebuvo nurodyta, kad sutuoktiniai ne tik dalinasi santuokoje įgytą turtą, bet ir išsprendžia skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims, šiuo atveju Z. P., todėl pagrįstai konstatavo, kad aplinkybė, jog ieškovas, pardavęs nekilnojamąjį turtą, atitekusį jam pasidalijus santuokoje įgytą turtą, gavo didesnę sumą, pati savaime nepatvirtina šalių susitarimo tokiu būdu kompensuoti ieškovui A. K. jo patirtas išlaidas Z. P. priklausančio namo rekonstrukcijai ir priestato statybai.
Įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus bei teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl Z. P. ir L. K. apeliacinio skundo argumentai pripažintini nesudarančiais pagrindo naikinti ar pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1p.).
Dėl apeliacinėje instancijoje šalių patirtų išlaidų.
A. Z. P. ir L. K. apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos joms neatlyginamos.
Ieškovas A. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė, byloje nėra duomenų apie jo turėtas išlaidas apeliacinėje instancijoje.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.