Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui A. K. bei jo atstovui advokatui V. J., atsakovei Z. P. bei jos atstovui advokatui V. P., trečiajam asmeniui L. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Z. P. bei trečiajam asmeniui L. K. dėl nepagrįstu praturtėjimu padarytų nuostolių kompensavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2011-06-16 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu ieškovo A. K. ir trečiojo asmens L. K. santuoka buvo nutraukta bei patvirtinta jų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (t. 1, b. l. 6-8); atsakovei įregistruotos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, esantį Kapų g. 66, Tirkšlių mstl., Mažeikių r. (t. 1, b. l. 10-13); ieškovas 2008-08-01 sudarė vartojimo kredito sutartį su AB Swedbank, pagal kurią jam buvo suteiktas 12000,00 Lt dydžio vartojimo kreditas namo remontui iki 2013-07-12 (t. 1, b. l. 14); 2008-08-12 buvo pirktos šios prekės: 500 vnt. lakštų 5B 875x920 rud neasb, 2 vnt. profilių W-6X3000 tinko išlyg, 958 vnt. vinių šifer D4X110 rud (t. 1, b. l. 15-16); per laikotarpį nuo 2009-07-11 iki 2010-10-10 atsakovė ieškovui pervedė 1700,00 Lt paskolai padengti (t. 1, b. l. 27-34); atsakovė 2007, 2008, 2009 metais mokėjo už suvartotą elektros energiją (t. 1, b. l. 35-39); atsakovė 2003-2010 metais turėjo pajamų iš individualios veiklos (t. 1, b. l. 59-87); ieškovas 2006-2010 metais turėjo pajamų iš individualios veiklos (t. 1, b. l. 104-112); inžinierės-statybininkės B. K. vertinimu, priestato adresu Kapų g. 66, Tirkšliai, Mažeikių r., statyba 2009 m. kovo mėnesio kainomis kainavo 35899,57 Lt (t. 1, b. l. 135-139, t. 2, b. l. 29-33); trečiojo asmens L. K. vertinimu, priestato statyba kainavo 36060,00 Lt, iš kurių Kundrotų lėšos – 32610,00 Lt, atsakovės lėšos – 3450,00 Lt (t. 2, b. l. 27-28); V. S. vertinimu, atsakovės gyvenamojo namo rekonstrukcija pagal 2012 m. kovo mėnesio kainas kainavo 58585,78 Lt (t. 2, b. l. 1-14).

Šalių ginčui išspręsti būtina teisingai kvalifikuoti tarp byloje dalyvaujančių asmenų susiklosčiusius teisinius santykius.

Atsakovės vertinimu, ieškovas ir tretysis asmuo L. K. jos name gyveno „nuomininkų teisėmis“. Pagal LR CK 6.477 str. 1 d. pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (LR CK 6.576 str.). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas ir tretysis asmuo gyvendami atsakovės name mokėjo atsakovei nuompinigius bei buvo sudarę su ja rašytinę ar žodinę nuomos sutartį. Todėl nėra jokio pagrindo šalių santykius kvalifikuoti kaip nuomos teisinius santykius.

LR CK 6.629 str. 1 d. numato, kad neatlygintino naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų matyti, jog jų tarpusavio santykiai gyvenant atsakovei priklausančiame gyvenamajame name ir juo neatlygintinai naudojantis atitiko būtent panaudos teisinius santykius.

Ieškovas savo reikalavimą priteisti jam 25213,06 Lt dydžio nepagrįstu praturtėjimu padarytų nuostolių atlyginimą grindė LR CK 6.242 str. 1 d. norma, numatančia, jog be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas gali būti taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais būdais arba jos apginamos ne visiškai (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012). Savo lėšomis panaudos davėjo turtą pagerinusio panaudos gavėjo teises šiuo atveju gina LR CK 6.501 str. 1 d. norma, kuri taikytina ir panaudos teisiniams santykiams (LR CK 6.629 straipsnio 2 dalis). Todėl LR CK 6.242 str. 1 d. norma šalių ginčui išspręsti netaikytina.

Pagal LR CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita.

Pagal įstatymo nustatytą teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių.

Byloje nėra ginčo dėl to ar atsakovės gyvenamasis namas buvo pagerintas atlikus jo remontą bei pastačius priestatą. Bylos duomenys akivaizdžiai rodo, jog ginčo gyvenamojo namo vertė po minėtų darbų padidėjo. Todėl aplinkybė, jog neatlygintinai naudotas daiktas buvo pagerintas ir prie jo pagerinimo prisidėjo visi byloje dalyvaujantys asmenys, tame tarpe ir ieškovas (panaudos gavėjas), laikytina nustatyta.

Kita sąlyga, suteikianti teisę į išlaidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimą, – tokių pagerinimų atlikimas turint nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą. Leidimo atlikti nuomojamo (naudojamo) daikto pagerinimus davimas savo esme yra sandoris, nes šiuo veiksmu siekiama tam tikrų teisinių padarinių. Įstatymas šiam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali būti sudarytas bet kuria įstatymo įtvirtinta forma (LR CK 1.71 straipsnis).

Atsakovė tiek savo atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu patvirtino pritariusi ieškovo bei trečiojo asmens sprendimui daryti gyvenamojo namo pagerinimus (statyti priestatą, remontuoti namą) (t. 1, b. l. 127). Todėl teismas laiko nustatyta aplinkybę, jog gyvenamojo namo pagerinimai buvo atlikti turint panaudos davėjos leidimą.

Šalys nesutaria dėl to, kokia dalimi ieškovas prisidėjo prie gyvenamojo namo pagerinimo išlaidų.

Atsakovė paaiškino, jog už pamatų išliejimą, plastikinius langus, stoglangį, lauko duris, akmens vatą bei mūrininko darbą ji nemokėjo (t. 1, b. l. 127). Tiek tretysis asmuo, tiek ieškovas tvirtino, jog priestato statybai buvo panaudoti ieškovo ir trečiojo asmens bendri pinigai (t. 1, b. l. 1-3, 128, t. 2, b. l. 28). Kad už gyvenamojo namo remonto darbus mokėjo atsakovė, o už priestato statybos darbus – ieškovas, patvirtino ir liudytojas A. Ž. (t. 1, b. l. 130). Byloje yra ieškovo ir AB Swedbank sudaryta vartojimo kredito sutartis, kuria ieškovui buvo suteiktas 12000,00 Lt dydžio vartojimo kreditas namo remontui (t. 1, b. l. 14). Liudytojas A. K. patvirtino skolinęs ieškovui apie 3000,00 Lt atsiskaitymams su darbininkais (t. 1, b. l. 129). Todėl darytina išvada, jog į atsakovės gyvenamojo namo pagerinimą (priestato statybą) buvo investuotos ieškovo ir trečiojo asmens bendros lėšos, t. y. jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri pagal įstatymo prezumpciją sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis (LR CK 3.117 str. 1 d., 3.87 str. 1 d.).

Nustačius tai, kad ieškovas ir tretysis asmuo į atsakovės gyvenamojo namo pagerinimą investavo bendras lėšas, būtina nustatyti investuotų lėšų sumą. Byloje yra inžinierės-statybininkės B. K. lokalinė sąmata, kurioje ji padarė išvadą, jog priestato adresu Kapų g. 66, Tirkšliai, Mažeikių r., statyba 2009 m. kovo mėnesio kainomis kainavo 35899,57 Lt (t. 1, b. l. 135-139, t. 2, b. l. 29-33). Tretysis asmuo nurodo panašią sumą - 36060,00 Lt. V. S. lokaline sąmata, kurioje jis nurodė, jog atsakovės gyvenamojo namo rekonstrukcija pagal 2012 m. kovo mėnesio kainas kainavo 58585,78 Lt, teismas nesiremia kaip įrodymu, patvirtinančiu į priestatą investuotų lėšų sumą, kadangi sąmatą sudaręs asmuo vertino viso namo rekonstrukcijos kaštus, rėmėsi ne statybos darbų vykdymo metu galiojusiomis medžiagų ir darbų kainomis, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių šio asmens kompetentingumą atlikti tokio pobūdžio vertinimus. Todėl teismas remiasi inžinierės-statybininkės B. K. skaičiavimais ir konstatuoja, jog priestato statyba kainavo 35899,57 Lt.

Nors trečiasis asmuo savo sąmatoje nurodė, jog Kundrotai į priestato statybą investavo 32610,00 Lt, o likusius 3450,00 Lt investavo atsakovė, bylos įrodymai tik iš dalies patvirtina šią trečiojo asmens L. K. nurodytą aplinkybę. Iš byloje esančių banko sąskaitos išrašų matyti, jog atsakovė ieškovui per kelis kartus pervedė 1700,00 Lt paskolai padengti (t. 1, b. l. 27-34). Kitų objektyvių įrodymų, pagrindžiančių trečiojo asmens minėtą aplinkybę, byloje nėra. Todėl laikytina, jog ieškovo ir trečiojo asmens į ginčo priestato statybą investuotų bendrų lėšų suma – 34199,57 Lt, iš kurių ieškovo dalis – 17099,79 Lt.

Atsakovės teiginiai apie tai, kad jį mokėjo už elektrą bei finansiškai rėmė ieškovo ir trečiojo asmens šeimą, nelaikytini įrodymais, patvirtinančiais atsakovės investicijas į ginčo priestato statybą. Reikalavimo taikyti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą atsakovė teisme nepareiškė, tinkamai įforminto priešieškinio nepateikė. Todėl šie atsakovės teiginiai toliau neanalizuojami.

Aplinkybės, sudarančios pakankamą pagrindą konstatuoti, jog įstatymų ar šalių sutarties buvo nustatyta kitokių išlaidų, susijusių su ginčo priestato statyba, atlyginimo taisyklių, byloje nenustatytos. Aplinkybė, jog ieškovas, pardavęs nekilnojamąjį turtą, atitekusį jam teismui padalijus santuokos metu įgytą turtą, gavo 24000,00 Lt, pati savaime nepatvirtina šalių susitarimo tokiu būdu atlyginti ieškovui jo išlaidų priestato statybai dalį. Teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos taip pat nesudaro pagrindo tokiai išvadai.

Todėl, remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, ieškinys laikytinas pagrįstu iš dalies ir iš atsakovės ieškovui priteistina 17099,79 Lt dydžio išlaidų, skirtų atsakovės gyvenamajam namui pagerinti, dalis. Tokia išvada dera ir su Lietuvos A. T. precedentu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012).

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 2 d.). Rašytiniais įrodymais pagrįstas ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis (756,00 Lt) bei išlaidos advokato pagalbai apmokėti (3000,00 Lt). Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti (3500,00 Lt). Todėl, patenkinus 67,82 procento dydžio ieškinio materialiųjų reikalavimų dalį (17099,79 ÷ 25213,06 x 100), iš atsakovės ieškovui priteistina 2547,36 Lt, o iš ieškovo atsakovei – 1126,30 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Nagrinėjant bylą teisme taip pat susidarė 44 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis. Iš atsakovės valstybei priteistina 44 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str,93 str.,96 str. )

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso Kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

17099,79 Lt (septyniolika tūkstančių devyniasdešimt devynis litus 79 ct) gyvenamojo namo pagerinimo išlaidų;

2547,36 Lt (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt septynis litus 36 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. K. atsakovei Z. P. 1126,30 Lt (vieną tūkstantį šimtą dvidešimt šešis litus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės Z. P. – keturiasdešimt keturis litus ( 44 lt ) Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų Valstybei.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.