Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto M. G. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nutarimo, kuriuo M. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 50 str. ir jam paskirta administracinė nuobauda 500 litų dydžio bauda , ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. nubaustas už tai, kad jis 2011m. vasario 26 d. 16.40 val. iš LT UAB „Maxima“ priklausančio prekybos centro Maxima x-424, esančios (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., vagystės būdu pagrobė prekių už 8,75 Lt. Už tokį administracinį teisės pažeidimą atsakomybė yra numatyta LR ATPK 50 str.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu M. G. pripažintas kaltu dėl ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimų padarymo. ATPK 50 straipsnyje įtvirtinta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo 300 iki 700 litų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog M. G. pripažino pažeidimą, o jo kaltę patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Tačiau apeliacinis teismas pažymi, kad M. G. nuosekliai aiškina, jog nepadarė administracinio teisės pažeidimo, kad dėl išsiblaškymo kalbantis su kitu draugu telefonu pamiršo, jog įsidėjo cigaretes į kišenę, praėjus pro kasas norėjo eiti užsimokėti už cigaretes, kai draugas Gedas jam priminė apie jas (12 b. l. ), t.y. jis neigia padaręs pažeidimą tyčia. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad svetimo turto pagrobimas gali būti padarytas tik tyčia, tad šio subjektyviojo administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento konstatavimas yra būtinas siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 50 str. Iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas apelianto kaltės formos netyrė ir nevertino, o byloje nėra pakankamai duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, jog M. G. veika pasireiškė, kaip tyčinis svetimo turto pagrobimas. Apygardos teismas teigia, jog pirmosios instancijos teismo metu nebuvo apklausti tiesiogiai įvykį matę liudytojai.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju iš M. G. administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentų nematyti, jog apie bylos nagrinėjimą, išskyrus patį M. G. būtų buvę pranešta kitiems asmenims, kurie būtų galėję teismui pateikti svarbių įrodymų byloje. Teismas nešaukė į bylą liudytojais UAB „Maximos“ apsaugos darbuotojo V. P., M. G. draugo buvusio kartu su juo parduotuvėje G. K., kurių duomenys buvo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir kurie būtų galėję paliudyti apie M. G. 2011 m. vasario 26 d. smulkaus svetimo turto pagrobimo aplinkybes. Byloje nėra duomenų, kad apie teismo posėdį būtų buvę pranešta institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą (ATPK 280 str. 3 p.). Pažymėtina, kad kiekvienoje administracinio teisės pažeidimo byloje administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti užtikrinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalyje numatyta teisė užduoti klausimus kaltinimo liudytojams.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1 -1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus.

Teismas konstatuoja, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Mažeikių rajono apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai. Dėl to nagrinėjant bylą apeliacine tvarka iš esmės nėra galimybių patikrinti apelianto M. G. argumentų bei motyvų pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, privalo papildomai ištirti bylos aplinkybes, šaukti į teismą liudytojus ir vertinti įrodymų visumą.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikintinas ir administracinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismas nepasisako dėl kitų M. G. skundo argumentų, nes, pasisakydamas dėl jų, apeliacinis teismas gali pažeisti bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo nepriklausomumą.

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Pagal ATPK 35 straipsnio 3 dalį šis terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip vieneriems metams, kai administracinės atsakomybės klausimo negalima spręsti dėl svarbių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad administracinis teisės pažeidimas galimai padarytas 2011 m. vasario 26 d., ir įvertindamas, kad taikytinos atsakomybės klausimas per įstatymo numatytą šešių mėnesių terminą nebus išspręstas dėl objektyvių priežasčių, terminą pratęsia iki 2012 m. vasario 26 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti šiame teisme.

Pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą iki 2012 m. vasario 26 d.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.