Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2020-10-22 · Administracinė byla Nr. eI2-5429-342/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-22
Bylos Nr.
eI2-5429-342/2020
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-02711-2019-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Aušrelė Mažrimienė (pirm.), Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
A. G.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-5429-342/2020Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02711-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 7.3.1; 41; 55.1.1; 55.1.3
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 22 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą ir patikslintą skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įpareigojimo į stažą valstybinio socialinio pensijų draudimui įskaityti mokymosi laikotarpį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A.G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir jo patikslinimu, prašydamas įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Fondo valdyba) Klaipėdos skyrių į jo stažą valstybinio socialinio pensijų draudimui įskaityti mokymosi Kauno aukštesniojoje policijos mokykloje laikotarpį nuo 1992-09-01 iki 1993-07-01.

Pareiškėjas nurodo, kad 2019-07-16 prašymu kreipėsi į Fondo valdybos Klaipėdos skyrių, prašydamas paskaičiuoti, kada jis yra įgijęs 30 metų valstybinio socialinio draudimo stažą socialinio draudimo senatvės pensijai gauti. Fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2019-09-05 sprendimu nurodė, kad 2019-01-01 jo įgytas stažas yra 30,0136 m., t. y. 30 m. ir 5 d. ir kad į faktinį vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitytas laikotarpis nuo 1992-09-01 iki 1993-07-01, kai jis buvo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno aukštesniosios policijos mokyklos klausytojas. Mano, jog turi būti pritaikytos Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 2 priedo nuostatos, kuriose įtvirtina, jog asmens stažui taip pat prilyginami iki šio įstatymo įsigaliojimo buvę laikotarpiai, kuriais asmuo pagal galiojusius įstatymus buvo draustas pagrindinei pensijos daliai, jei tuo metu mokėjo šiam asmeniui nustatytą pensijų socialinio draudimo įmoką. Nurodo, jog Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 papunktyje įtvirtinta, kad asmens stažui prilyginami iki 1994-12-31 buvę šie laikotarpiai: faktinis karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikas. Pažymi, jog iki 2017-12-31 galiojusioje Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto redakcijoje buvo įtvirtinta, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginamas iki 1995-01-01 buvęs faktinės karinės, pasienio ar vidaus reikalų tarnybos laikas.

Nurodo, jog jis Fondo valdybos Klaipėdos skyriui buvo pateikęs Vidaus reikalų ministerijos išduotą 2017-05-12. pažymą apie draudžiamąsias pajamas valstybinio socialinio draudimo pensijai skirti, kurioje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 1992-09-01 iki 1993-06-30 jam buvo mokamas apmokestinamas darbo užmokestis, todėl buvo mokamos ir įmokos pensijų socialiniam draudimui. Teigia, jog nuo 1992-09-01 iki 1993-07-01 buvo komandiruotas į Kauno aukštesniąją policijos mokyklą mokytis, mokymosi trukmė buvo ilgesnė nei kitų asmenų, mokymosi metu dėvėjo uniformą, palaikė viešąją tvarką Kauno mieste, budėjo naktimis, vykdė vadovybės reikalavimus. Tvirtina, kad jis nepertraukiamai dirbo policijoje nuo 1992-04-30 iki 1999-07-16 ir tai yra įrodyta jo tarnybos lapu, įrašais Darbo knygelėje ir Socialinio draudimo pažymėjime, kitais rašytiniais įrodymais. Teigia, kad iš tarnybos lapo, iš įrašų Darbo knygelėje ir Socialinio draudimo pažymėjimo matyti, kad jis tarnybą vidaus reikalų sistemoje pradėjo 1992-04-30 Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato savivaldybės policijos 1-os nuovados budėtojų dalies policininku-stažuotoju ir nepertraukiamai policijos įstaigoje atestuotose pareigose tarnavo iki 1999-07-16, kai iš tarnybos buvo atleistas pačiam prašant.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimais su skundu ir patikslintu skundu nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus.

Atsakovas argumentuoja, jog stažą sudaro laikas, per kurį asmenys patys moka arba už juos yra mokamos ar turi būti mokamos įstatymo nustatytos valstybinio socialinio draudimo pensijų įmokos. Vidaus reikalų ministerijos, policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pradėti drausti ir už juos buvo (turėjo būti) mokamos privalomos valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo 1995-01-01 įsigaliojus 1994-07-18 Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymui (redakcija, galiojusi iki 2005-06-30), kurio 2 straipsnio 2 punktas nustatė, kad „valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami vidaus reikalų ministerijos, policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai”. Atkreipia dėmesį į tai, kad socialinio draudimo pažymėjimas SD Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukus darbo knygelės pildymą, pareiškėjui buvo išduotas 1995-01-01.

Nurodo, kad atsižvelgiant į Pensijų įstatymo nuostatas, o taip pat į šį įstatymą įgyvendinančių teisės aktų nuostatas, stažas nustatomas remiantis me vien pažymomis, patvirtinančiomis tarnybą, bet ir tuo, ar asmuo tuo periodu buvo draudžiamas, ar kokios nors įmokos dėl to buvo mokamos. Pažymi, kad Fondo valdybos Klaipėdos skyriuje 2019-08-30 gautoje Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Administravimo departamento Informacijos ir dokumentų valdymo skyriaus 2019-08-30 raštu Nr. ID-4338 „Dėl A. G. duomenų pateikimo” pateiktoje pareiškėjo asmens piniginio aprūpinimo kortelės skaitmeninėje kopijoje nurodyta, kad 1992 m. rugsėjo – gruodžio mėn., 1993 m. sausio – birželio mėn. iš jam mokamos kompensacijos/piniginio aprūpinimo buvo išskaitomas pajamų mokestis ir mokestis už maistą. Privalomos socialinio draudimo įmokos nebuvo ir neturėjo būti išskaitomos.

Pažymi ir tai, kad nuo 2018-01-01 įsigaliojusios redakcijos Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1994-12-31, kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius (šio įstatymo 50 straipsnis), nurodyti šio įstatymo 2 priede, kurio 2.5 punkte nustatyta, kad į faktinį karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo asmuo buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantų, klausytoju, t. y. tiek pensijos skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, įsigaliojusiuose nuo 2018-01-01, tiek galiojusiuose iki 2017-12-31, nenustatyta, kad į stažą įskaitomi laikotarpiai, kuriais asmuo buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantu, klausytoju.

Nurodo, jog Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatyta, kad asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų sistemoje, tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti yra prilyginamas mokymosi aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo ir karo bei analogiškose kitų užsienio valstybių mokyklose laikas. Į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu tarp mokslo baigimo ir stojimo į tarnybą nepraėję trys mėnesiai.

Atkreipia dėmesį į teismų praktiką. Apibendrina, jog atmestini, kaip nepagrįsti, pareiškėjo teiginiai. Mano, kad vertinant išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą stažą įskaityti 1992-09-01 – 1993-07-01 laikotarpį, kai jis buvo Kauno aukštesniosios policijos mokyklos klausytojas.

Pareiškėjo reikalavimas dėl mokymosi laikotarpio įskaitymo į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą atmestinas.

Administracinės bylos ginčo dalykas yra pareiškėjo mokymosi Kauno aukštesniojoje policijos mokykloje laikotarpio nuo 1992-09-01 iki 1993-07-01 įskaitymas į pareiškėjo stažą valstybinio socialinio pensijų draudimui.

Šalies argumentai

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas A. G. skundu prašo panaikinti Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2019-0905 sprendimą Nr. (10.11E)DV_S-35238; Fondo valdybos 2019-10-07 sprendimą Nr. (6.5E) I-7135; įpareigoti Fondo valdybos Klaipėdos skyrių į jo stažą valstybinio socialinio pensijų draudimui įskaityti mokymosi Kauno aukštesniojoje policijos mokykloje laikotarpį nuo 1992-09-01 iki 1993-07-01. Regionų apygardos administracinio teismo 2020-04-08 nutartimi ši administracinė byla nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punktu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020-05-27 nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020-04-08 nutarties dalį, kuria nutraukta administracinės bylos dalis pagal pareiškėjo reikalavimą Fondo valdybos Klaipėdos skyriui įpareigoti į pareiškėjo stažą valstybinio socialinio pensijų draudimui įskaityti mokymosi Kauno aukštesniojoje policijos mokykloje laikotarpį nuo 1992-09-01 iki 1993-07-01, panaikino ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o likusią Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020-04-08 nutarties dalį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija iš administracinės bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjas 2019-07-16 prašymu kreipėsi į Fondo valdybos Klaipėdos skyrių, prašydamas pateikti informaciją, kada jis yra įgijęs 30 metų stažą senatvės pensijai gauti. Fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2019-09-05 sprendimu pareiškėją informavo, kad 2019-01-01 jo įgytas stažas yra 30.0136 m., t. y. 30 m. ir 5 d. ir kad į faktinį vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų mokyklų kursantais, klausytojais (Pensijų įstatymo 2.5 punktas), todėl neįskaitytas laikotarpis nuo 1992-09-01 iki 1993-07-01, kai jis buvo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno aukštesniosios policijos mokyklos klausytojas. Pareiškėjas Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimą apskundė Fondo valdybai, kuri skyriaus sprendimo (rašto) nepakeitė.

Pareiškėjas skunde ir jo patikslinime nurodo, jog vykdo individualią veiklą, todėl jam iki 2017-12-30 įgijus 30 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą gali būti taikoma lengvatinė privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo tvarka ir sąlygos. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog į jo stažą turi būti įskaitytas mokymosi Kauno aukštesniojoje policijos mokykloje laikotarpis nuo 1992-09-01 iki 1993-07-01. Atsakovas su tokiu pareiškėjo reikalavimu nesutinka.

Socialinio draudimo pensijos iki 2017-12-31 asmenims, įgijusiems teisę gauti socialinio draudimo pensijas, buvo skiriamos ir mokamos vadovaujantis iki 2017-12-31 galiojusia Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo redakcija ir iki 2017-12-31 galiojusiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Nuo 2018-01-01 Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas išdėstytas nauja redakcija ir jo pavadinimas pakeistas į Socialinio draudimo pensijų įstatymą (toliau – ir Pensijų įstatymas). Nuo 2018-01-01 Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai neteko galios ir įsigaliojo Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-12-27 įsakymu Nr. A1-670 patvirtinti Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai).

Motyvuojamoji dalis

Pensijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog šis įstatymas taikomas asmenims, atitinkantiems šio įstatymo nustatytus pensijų socialinio draudimo stažo reikalavimus atitinkamos rūšies socialinio draudimo pensijai skirti ir sukakusiems šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių, pripažintiems nedarbingais arba iš dalies darbingais, o tokiems asmenims mirus, – jų sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams). Šis įstatymas nustato iki 1994-12-31 paskirtų pensijų mokėjimo tvarką, iki pasibaigs jų mokėjimo terminas ar bus paskirta pensija pagal šį įstatymą, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo tvarką (Pensijų įstatymo 1 straipsnio 3 dalis).

Pensijų įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta, kad pensijų socialinio draudimo stažas (toliau – ir stažas) – laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, ir šio įstatymo nurodyti pensijų socialinio draudimo stažui prilyginti laikotarpiai.

Asmens stažui prilyginami iki 1994-12-31 buvę laikotarpiai, skiriant pensiją pagal Pensijų įstatymo nuostatas ir tikslinant iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės pensijų dydžius, nurodyti Pensijų įstatymo 2 priede. Asmens stažui taip pat prilyginami iki 1994-12-31 buvę šie laikotarpiai: asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, valstybinio socialinio draudimo laikotarpiai, socialinio draudimo ligos (laikinojo nedarbingumo), motinystės (nėštumo, gimdymo) ir vaiko priežiūros pašalpų gavimo laikas; asmenų, savanoriškai apsidraudusių valstybiniu savanoriškuoju pensijų draudimu valstybinio socialinio draudimo įstaigose, draudimo įmokų mokėjimo laikas; faktinis karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų ir liaudies gynėjų būriuose ir batalionuose), būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas, taip pat operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių, su kuriais buvo sudarytos rašytinės slapto bendradarbiavimo sutartys, slapto bendradarbiavimo laikotarpiai, kuriais pagal šias sutartis buvo mokamas atlygis (išskyrus bendradarbiavimą su institucijomis, kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu yra pripažintos 1939 – 1990 metų okupacijų represinėmis struktūromis ir tarnybomis), su sąlyga, kad šie asmenys ir po 1990-03-11 tęsė bendradarbiavimą su Lietuvos respublikos operatyvinės veiklos (kriminalinės žvalgybos) subjektais (remiantis tai patvirtinančiais pastarųjų subjektų (jų teisių ir pareigų perėmėjų) dokumentais ar jų pateiktais duomenimis); perėjusių tarnauti Lietuvos Respublikai SSRS valstybės saugumo pareigūnų tarnybos laikotarpiai; ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių – karių savanorių faktinis laikas, išbūtas laisvės kovotojų struktūrose, jei šis laikas neįskaitytas kitaip; būtinosios karo tarnybos Lietuvos kariuomenėje, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos daliniuose ir Valstybės sienos apsaugos tarnyboje laikas. Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 papunktyje nurodyta, kad į faktinį karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo šie asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais.

Nuostatų 6.4 punkte įtvirtinta, kad sprendimas dėl atitinkamos rūšies pensijos ar kompensacijos skyrimo ir (ar) mokėjimo priimamas, asmens pensijų socialinio draudimo stažui prilyginamus laikotarpius, nurodytus Pensijų įstatymo 2 priede, patvirtinančiais dokumentais: darbo knygelėmis, jei įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir pan.) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu, įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu (Nuostatų 6.4.1. papunktis); darbo stažo pažymomis, darbdavių (jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių tokios veiklos licenciją) išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu bei antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti, arba jų saugomų dokumentų nuorašais ir išrašais (Nuostatų 6.4.2. papunktis); sistemos, kurioje asmuo dirbo, aukštesniųjų įstaigų, taip pat likviduotos institucijos, įstaigos ar įmonės funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra, – savininko teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų (jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių tokios veiklos licenciją) pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu bei antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti, arba jų saugomų dokumentų nuorašais ir išrašais (Nuostatų 6.4.3. papunktis); valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, arba šiose įstaigose ar archyvuose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais (Nuostatų 6.4.4. papunktis); kariniais liudijimais (bilietais) arba Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos išduotais karinės tarnybos trukmės pažymėjimais (Nuostatų 6.4.5. papunktis); atsiskaitomosiomis knygelėmis ir profesinių sąjungų narių bilietais, jeigu nėra kitų dokumentų, įskaitant į stažą laiką, jei šiuose dokumentuose yra žymos apie darbo užmokesčio išmokėjimą ar nario mokesčio, atsižvelgiant į darbo užmokestį, sumokėjimą (Nuostatų 6.4.6. papunktis); valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis apie darbo sutarties įregistravimą arba profesinės sąjungos nario bilietu, jei asmuo iki 1991-06-01 dirbo pas pavienį samdytoją (Nuostatų 6.4.7 papunktis); kūrybinių sąjungų valdybų, sekretoriatų nutarimais (Nuostatų 6.4.8. papunktis); Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo arba Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduotais pažymėjimais, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotais nuo okupacijų nukentėjusio asmens – politinio kalinio ar tremtinio – teisinio statuso pažymėjimais ar Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotais pažymėjimais apie ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių – karių savanorių – laisvės kovotojų struktūrose išbūtą faktinį laiką (Nuostatų 6.4.9. papunktis); tradicinių Lietuvoje bažnyčių ir religinių organizacijų pažymomis apie dvasininkų tarnybos laiką (Nuostatų 6.4.10. papunktis); buvusių kolūkių, kurių žemė buvo perduota tarybiniams ūkiams ir kitoms įmonėms bei organizacijoms, darbo stažo nustatymo komisijų sprendimų išrašais (nuostatų 6.4.11. papunktis); Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) išduotomis pažymomis (iki 2005-07-01 – Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos išduotais pažymėjimais), įrodančiomis buvimo I grupės invalidu laiką, arba Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – gydytojų konsultacinė komisija) pažymėjimais, įrodančiais buvimo vaiku invalidu laiką (Nuostatų 6.4.12. papunktis); Fondo administravimo įstaigoje esančiais dokumentais, įrodančiais invalidumo pensijų mokėjimo laiką (Nuostatų 6.4.13. papunktis).

Ginčo šalys nagrinėjamoje administracinėje byloje iš esmės nesutaria dėl to, ar laikotarpis nuo 1992-09-01 iki 1993-07-01, kuriuo pareiškėjas buvo Lietuvos Respublikos vidaus ministerijos Kauno aukštesniosios policijos mokyklos klausytoju, gali būti įskaitomas į pareiškėjo stažą valstybinio socialinio pensijų draudimui gauti.

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje tvirtina, jog statutiniu uniformuotu policijos pareigūnu tapo nuo 1992-04-30, kai 1992-04-30 Klaipėdos vyriausiojo policijos komisaro įsakymu Nr. 55 t/e buvo paskirtas Klaipėdos miesto Pirmojo policijos komisariato savivaldybės policijos Pirmos nuovados budėtojų dalies policininku – stažuotoju. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 1992-09-01 iki 1993-07-01 buvo nukreiptas (komandiruotas) mokytis į Vidaus reikalų ministerijos aukštesniąją policijos mokyklą, kurioje, būdamas klausytoju iš policijos pareigūnų tarpo dėvėjo uniformą, palaikė viešąją tvarką Kauno mieste, budėjo naktimis. Pareiškėjas pažymi, kad nepertraukiamai dirbo policijoje nuo 1992-04-30 iki 1999-07-16, kas yra įrodyta tarnybos lapu, įrašais Darbo knygelėje ir Socialinio draudimo pažymėjime ir kitais aptartais rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina, jog tarnybos vidaus reikalų sistemoje laikotarpis nebuvo nutrūkęs ar dalinamas į dalis, kurios nelaikytinos faktine tarnyba, visas laikotarpis įskaitytas į ištarnautą laiką. Pareiškėju tvirtina, kad jam buvo mokama ne stipendija, o pareiginis atlyginimas, iš kurio buvo atskaitomi privalomi mokesčiai valstybei. Atsakovas su tuo nesutikdamas teigia, kad stažas nustatomas remiantis ne vien pažymomis, patvirtinančiomis tarnybą, bet ir tuo, ar asmuo tuo periodu buvo draudžiamas, ar kokios nors įmokos dėl to buvo mokamos. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Administravimo departamento Informacijos ir dokumentų valdymo skyriaus 2019-08-30 rašto Nr. ID-4338 „Dėl A. G. duomenų pateikimo” pateiktoje A. G. asmens piniginio aprūpinimo kortelės skaitmeninėje kopijoje nurodyta, kad 1992 m. rugsėjo – gruodžio mėn., 1993 m. sausio – birželio mėn. iš jam mokamos kompensacijos/piniginio aprūpinimo buvo išskaitomas pajamų mokestis ir mokestis už maistą, o privalomos socialinio draudimo įmokos nebuvo ir neturėjo būti išskaitomos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant faktinį tarnybos laiką, nurodyta, kad toks laikas kiekvieno individualaus ginčo atveju yra vertinamoji aplinkybė, kuri turi būti nustatinėjama atsižvelgiant į pateiktus įrodymus (žr., pvz., LVAT 2014-09-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1322/2014, 2016-10-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1089-525/2016 ir kt.).

Iš byloje pateikto pareiškėjo tarnybos lapo matyti, kad jis 1992-04-30 įsakymu Nr. 55 t/e buvo priimtas Klaipėdos miesto Pirmojo policijos komisariato savivaldybės policijos Pirmos nuovados (budėtojų dalies) policininku – stažuotoju, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno aukštesniosios policijos mokyklos 1992-08-31 įsakymu 106 t/e 1992-09-01 priimtas šios mokyklos klausytoju, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno aukštesniosios policijos mokyklos 1993-07-01 įsakyme Nr. 119 t/e nurodyta, kad pareiškėjas 1993-07-01 baigė bazinį profesinį parengimą, 1993-07-07 įsakymu Nr. 85 t/e pareiškėjas 1993-07-02 paskirtas Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Pirmojo policijos komisariato Pirmos nuovados budėtojų dalies policininku, 1999-07-15 įsakymu Nr. 150 t/e pareiškėjas 1999-07-15 atleistas pagal iš vidaus tarnybos. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui socialinio draudimo pažymėjimas SD Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas 1995-01-01. Pareiškėjo tarnybos lape nurodyta, kad 1999-07-15 dienai vidaus reikalų sistemoje pareiškėjo ištarnautus metus sudaro 9 m. 4 mėn. 3 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Administravimo departamento Informacijos ir dokumentų valdymo skyriaus 2019-08-30 raštu Nr. ID-4338 „Dėl A.G. duomenų pateikimo” pateiktoje pareiškėjo asmens piniginio aprūpinimo kortelės skaitmeninėje kopijoje nurodyta, kad 1992 m. rugsėjo – gruodžio mėn., 1993 m. sausio – birželio mėn. iš pareiškėjui mokamos kompensacijos/piniginio aprūpinimo buvo išskaitomas pajamų mokestis ir mokestis už maistą.

Vidaus reikalų ministerijos, policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pradėti drausti ir už juos buvo (turėjo būti) mokamos privalomos valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo 1995-01-01 įsigaliojus 1994-07-18 Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymui. Aptariamo įstatymo 2 straipsnio 2 punktas nustatė, kad valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami vidaus reikalų ministerijos, policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punktas nustato, kad asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų sistemoje, tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti yra prilyginamas mokymosi aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo ir karo bei analogiškose kitų užsienio valstybių mokyklose laikas. Į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu tarp mokslo baigimo ir stojimo į tarnybą nepraėję trys mėnesiai.

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog vidaus tarnybos stažas ir valstybinio socialinio draudimo stažas nėra tapačios sąvokos, apimančios vienodus faktinės tarnybos ir jai prilygintus laikotarpius. Tai, kad vidaus reikalų sistemos institucija, atleidžianti iš tarnybos pareigūną, vykdo Vidaus tarnybos statuto reikalavimus ir juo vadovaujantis apskaičiuoja vidaus tarnybos stažą, kuris susidarė ilgesnis nei valstybinio socialinio draudimo stažas, yra situacija, nulemta skirtingo teisinio reguliavimo, taip pat ypatingo vidaus sistemos pareigūnų statuso, kurie dėl savo tarnybos specifikos, atsakomybės, apribojimų užsiimti kita veikla turi teisę į palankesnes socialines garantijas nei kiti asmenys (žr., pvz., LVAT 2019-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-756/2019). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog specifinė vidaus reikalų sistemos pareigūnų tarnybos stažo apskaičiavimo tvarka, nuo kurios priklauso ir tarnybos laikas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, netaikoma skiriant socialinio draudimo pensiją (žr., pvz., LVAT 2012-10-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2971/2012; 2019-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-756/2019 ir kt.).

Apibendrinus nurodytas teisės aktų nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sutiktina su atsakovu, jog tai, kad mokymosi laikotarpių mokyklose laikas yra įskaitomas į stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, nėra pagrindas šiuos laikotarpius įskaityti į stažą socialinio draudimo pensijai skirti, kadangi socialinio draudimo pensijų stažas apskaičiuojamas ir pensijos skiriamos pagal Pensijų įstatymą bei Nuostatus.

Anksčiau buvo minėta, jog Pensijų įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta, jog stažas yra laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, ir šio įstatymo nurodyti pensijų socialinio draudimo stažui prilyginti laikotarpiai. Vadovaujantis Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 punktu, faktinį karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo asmuo buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantų, klausytoju. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatytą faktą, jog asmeniui mokymosi laikotarpiu buvo mokamas atlyginimas, priedai bei atitinkama suma nuo viso atlyginimo į valstybės biudžetą, laiko esminiu konstatuojant jo mokymosi aukštojoje mokykloje laikotarpio atitiktį faktiniam tarnavimui vidaus reikalų sistemoje ir šį laikotarpį traktuojant sudedamąja to asmens valstybinio socialinio draudimo stažo laikotarpio dalimi (žr., pvz., 2010-12-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1643/2010, 2019-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-756/2019 ir kt.).

Iš anksčiau nurodytų į bylą pateiktų įrodymų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1992-09-01 iki 1993-07-01, kai buvo Lietuvos Respublikos vidaus ministerijos Kauno aukštesniosios policijos mokyklos klausytoju, gavo kokias nors išmokas už atliekamą tarnybą ar kitas išmokas, nuo kurių buvo skaičiuojamos ir išskaitomos privalomos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Dėl nurodytų priežasčių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjo skundas ir jo patikslinimas dėl pareiškėjo mokymosi Kauno aukštesniojoje policijos mokykloje laikotarpio nuo 1992-09-01 iki 1993-07-01 įskaitymo į pareiškėjo stažą valstybinio socialinio pensijų draudimui atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. G. skundą ir patikslintą skundą dėl mokymosi laikotarpio įskaitymo į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasEglė KiaurakytėAušrelė Mažrimienė