Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo formuojamoje praktikoje dėl vidaus reikalų sistemos specifikos ir joje esančių mokymo įstaigų veiklos pobūdžio mokymosi specialiose mokyklose tarnaujant vidaus reikalų sistemoje laikotarpius paprastai pripažįsta faktiniu vidaus reikalų tarnybos laiku.

5. Pagal Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punktą (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-958 redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d.) asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki 1995 m. sausio 1 d. buvęs faktinis karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose), būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną poįstatyminiu aktu negalima apriboti subjektų, turinčių teisę į pensiją pagal Pensijų įstatymo nuostatas, rato.

14. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. kovo 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

15. Teismas nustatė, kad VSDFV Klaipėdos skyrius 2014 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. PE-SP8-2370 „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo E. Ž.“ pareiškėjui skyrė 917,31 Lt per mėnesį valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją nuo 2014 m. birželio 2 d. iki 2015 m. birželio 30 d. VSDFV Klaipėdos skyrius 2014 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. PE-SP8-2980 „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo E. Ž.“ perskaičiavo pareiškėjo darbo stažą ir iš naujo jam paskyrė 917,50 Lt per mėnesį dydžio netekto darbingumo pensiją nuo 2014 m. birželio 2 d. iki 2015 m. birželio 30 d. Šis VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės štabo Telšių teritorinio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus 2014 m. birželio 26 d. pažymoje Nr. TEIS-55 „Apie karo tarnybos sovietinėje armijoje trukmę“ pateiktą informaciją apie pareiškėjo atliktą karo tarnybą sovietinėje armijoje nuo 1988 m. gegužės 13 d. iki 1990 m. gegužės 22 d. Pareiškėjas 2014 m. liepos 16 d. kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių klausdamas, kodėl jam nustatytas tik 19,5333 m. stažas nors, jo manymu, turėtų būti apie 21 m. Taip pat pareiškėjas klausė, kodėl neįskaičiuotas laikotarpis, kai jis dirbo vidaus reikalų įstaigose. Atsakydamas į pareiškėjo 2014 m. liepos 16 d. prašymą VSDFV Klaipėdos skyrius 2014 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. SIE-745 „Dėl stažo apskaičiavimo“ pareiškėjui pateikė informaciją apie jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, t. y. kokie laikotarpiai buvo įskaityti. Iš minėto rašo turinio teismas darė išvadą, kad į šį stažą nebuvo įskaitytas laikotarpis nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1991 m. liepos 1 d., kai pareiškėjas mokėsi Lietuvos policijos akademijos dieniniame skyriuje.

Žemesnės instancijos teismas

17. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka neskundė VSDFV Klaipėdos skyriaus 2015 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. PE-SP10-2709, kuriuo jam buvo paskirta 266,60 Eur per mėnesį netekto darbingumo pensija nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d., minėtas VSDFV Klaipėdos skyriaus 2015 m. birželio 17 d. sprendimas Nr. PE-SP10-2709 nėra skundžiamas ir šioje byloje, tačiau pareiškėjas, vadovaudamasis Nuostatų 86 punktu, nepraranda teisės reikalauti, kad ateityje jam būtų perskaičiuota netekto darbingumo pensija ir apskaičiuojant šią pensiją, būtų įtrauktas mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikotarpis.

18. Teismas nesutiko su Fondo valdybos argumentais, kad VSDFV Klaipėdos skyrius skundžiamu sprendimu tik pateikė paaiškinimus pareiškėjui ir nesprendė dėl jo reikalavimo pagrįstumo, nes skundžiamo VSDFV Klaipėdos skyrius sprendimo turinys patvirtino, jog jame nurodomi teisės aktai bei pateikiami argumentai, dėl kurių pareiškėjo prašymas į stažą įskaityti mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikotarpį atmetamas. Teismo vertinimu, abiejuose ginčijamuose sprendimuose nurodyta šių administracinių aktų apskundimo tvarka, todėl darė išvadą, kad minėtais administraciniais aktais pareiškėjo prašymas dėl mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikotarpio įskaitymo į stažą buvo nagrinėjamas iš esmės ir motyvuotai atmetamas, o skundžiami sprendimai nelaikytini informacinio pobūdžio administraciniais aktais.

19. Teismas nurodė, kad viena iš valstybinių socialinio draudimo pensijų rūšių yra netekto darbingumo pensija (Pensijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dėl kurios dydžio skaičiuojant stažą byloje kyla ginčas. Pagal Pensijų įstatymo 32 straipsnio 5 dalį (2007 m. gegužės 10 d. įstatymo Nr. X-1115 redakcija) valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos priedas už stažo metus apskaičiuojamas taip pat kaip ir valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos priedas už stažo metus (24¹ straipsnis); asmenims, netekusiems 45–55 procentų darbingumo, taip apskaičiuotas priedas mažinamas 50 procentų. Teismas pažymėjo, kad Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje nustatyti iki 1995 m. sausio 1 d. buvę laikotarpiai, kurie prilyginami asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu. Pagal šios dalies 4 punktą minėtiems laikotarpiams priskiriamas mokymosi laikas kvalifikacijos kėlimo kursuose, aspirantūroje, doktorantūroje ir klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje). Pagal šios dalies 5 punktą (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-958 redakcija) minėtiems laikotarpiams priskiriamas faktinis karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose), būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas, taip pat operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių, su kuriais buvo sudarytos rašytinės slapto bendradarbiavimo sutartys, slapto bendradarbiavimo laikotarpiai, kuriais pagal šias sutartis buvo mokamas atlygis, su sąlyga, kad šie asmenys bendradarbiavo ir po 1990 m. kovo 11 d. Pensijų įstatymo 54 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje išvardyti laikotarpiai į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaitomi Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka ir tik tuo atveju, jei už juos asmuo negauna kitos valstybės pensijos.

20. Teismas pažymėjo, kad pagal Nuostatų 19¹ punktą (2011 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. 836 redakcija), Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytu asmenų faktiniu karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiku laikomas laikotarpis nuo asmens paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos iki atleidimo iš tarnybos dienos. Laikotarpiai, kai šie asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais, Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytam faktiniam karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikui neprilyginami. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1089-525/2016 pateiktus išaiškinimus ir Konstitucinio teismo jurisprudenciją, teismas nurodė, jog Nuostatų 19¹ punktu, apribojančiu ratą asmenų, turinčių teisę į pensiją pagal Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytas sąlygas, nagrinėjamoje byloje neturi būti remiamasi.

21. Teismas vertino, ar laikotarpis nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1991 m. liepos 1 d., kuriuo pareiškėjas buvo Lietuvos policijos akademijos dieninio skyriaus I kurso klausytoju, Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte vartojamos sąvokos „faktinis vidaus reikalų tarnybos laikas“ prasme gali būti traktuojamas kaip pareiškėjo faktinio vidaus reikalų tarnybos laiko dalis. Teismas pažymėjo, kad Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas faktinis tarnybos laikas kiekvieno individualaus ginčo atveju yra vertinamoji aplinkybė, kuri turi būti nustatinėjama atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, o dėl vidaus reikalų sistemos specifikos ir joje esančių mokymo įstaigų veiklos pobūdžio administracinių teismų praktika mokymosi specialiose mokyklose tarnaujant vidaus reikalų sistemoje laikotarpius paprastai pripažįstama faktiniu vidaus reikalų tarnybos laiku.

22. Teismas apžvelgė Nuostatų 23 punkte išvardintus dokumentus, kuriais gali būti įrodomi Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardinti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai, ir pažymėjo, kad minėtoje įstatymo normoje numatytas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamas laikotarpis gali būti įrodinėjamas remiantis ir kitais dokumentais, o Nuostatai numato dokumentų, kuriais gali būti įrodinėjami valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai, įvairovę.

23. Iš byloje pateikto Tarnybos lapo teismas nustatė, kad Lietuvos policijos akademijos viršininko 1990 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 8 pareiškėjui buvo suteiktas milicijos eilinio laipsnis ir nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. jis buvo priimtas į Lietuvos policijos akademiją dieninio skyriaus I kurso klausytoju. Lietuvos policijos akademijos rektoriaus 1991 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 79 pareiškėjui suteikta policininko kvalifikacija ir jis buvo nukreiptas dirbti į vidaus reikalų tarnybą. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės vado 2007 m. birželio 5 d. įsakyme Nr. TE-120 „Dėl E. Ž. atleidimo iš vidaus tarnybos“ bei 2010 m. rugsėjo 1 d. rašte Nr. 21/23-15-2156 „Dėl tarnybos lapo kopijos“ išduotame tarnybos lape pažymėta, kad 2007 m. birželio 6 d. pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažas yra 14 metų 9 mėnesiai ir 26 dienos, t. y. pareiškėjui į stažą yra įskaitytas ir mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikas nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1991 m. liepos 1 d. Pareiškėjo darbo knygelės duomenimis, pareiškėjas 1991 m. liepos 1 d. buvo priimtas į Klaipėdos vyriausiąjį policijos komisariatą, kuriame dirbo iki 1993 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento Viešosios policijos valstybinių įstaigų ir kitų svarbių objektų apsaugos rinktinės 1991 m. rugsėjo 19 d. įsakymas Nr. 63a/s patvirtina, kad pareiškėjas 1991 m. liepos 1 d. buvo priimtas į policininko pareigas.

Žemesnės instancijos teismas

25. Iš pateiktų duomenų teismas darė išvadą, kad pareiškėjas anksčiau nei 1991 m. liepos 1 d. nebuvo priimtas į policininko pareigas. Byloje nebuvo duomenų apie tai, kad pareiškėjas nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1991 m. liepos 1 d. dirbo policininku, gavo kokias nors išmokas už atliekamą tarnybą ar kitas išmokas, nuo kurių buvo skaičiuojamos privalomos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad pareiškėjui jo mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikotarpiu nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1991 m. liepos 1 d. nebuvo mokamos kitos išmokos, išskyrus studento stipendiją. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjas į policininko pareigas ir į vidaus reikalų tarnybą buvo priimtas tik baigęs Lietuvos policijos akademiją. Vadinasi, toks laikotarpis negali būti pripažintas faktiniu vidaus reikalų tarnybos laiku. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nustatant paskyrimo į tarnybą momentą, tarnyba vidaus reikalų sistemoje yra siejama tik su paskyrimu į atitinkamas pareigas. Policijos mokyklų klausytojai policijos pareigūno statusą įgydavo tik po to, kai jie buvo paskirti į atitinkamas pareigas. Kadangi, nagrinėjamu atveju, pareiškėjas į vidaus tarnybą buvo priimtas tik nuo 1991 m. liepos 1 d., todėl teismas darė išvadą, kad ginčo laikotarpis pagrįstai neįskaitytas į pareiškėjo stažą.

26. Dėl pareiškėjo skunde nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1089-525/2016, 2015 m. sausio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-6/2015, 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1322/2014, 2012 m. liepos 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1352/2012) teismas pažymėjo, kad jose buvo sprendžiamas klausimas dėl atsisakymo įskaičiuoti į tarnybos laiką mokymąsi aukštojoje ar specialiojoje mokykloje esant iš esmės skirtingoms faktinėms aplinkybėms. Minėtose bylose buvo nustatyta, jog asmenys (tose bylose pareiškėjai), kurie mokėsi specialioje ar aukštojoje mokykloje, jau buvo paskirti į atitinkamas pareigas ir mokymosi laikotarpiu turėjo pareigūnų statusą, be kita ko, jie gaudavo atlyginimą, buvo suteikiamos eilinės kasmetines atostogos kaip pareigūnui, vykdavo mokytis į mokymosi įstaigą pagal nukreipimą ir kt.

27. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. KT14-N8/2015, teismas pažymėjo, kad pareiškėjui netekto darbingumo pensija skirta vadovaujantis Pensijų įstatymu bei Nuostatais, tačiau ne Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu. Vadinasi, mokymosi laikotarpis, kuris į stažą gali būti įskaitomas skiriant pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, nebūtinai bus įskaitytas skiriant netekto darbingumo pensiją pagal Pensijų įstatymą bei Nuostatus. Atsižvelgiant į tai, kad valstybinio socialinio draudimo pensijos draudimo stažo apskaičiavimui ir pensijų skyrimui Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas netaikomas, skiriant netekto darbingumo pensiją nėra pagrindo įskaityti pareiškėjo mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikotarpį. Teismas sprendė, jog atsakovas teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui skaičiavo netekto darbingumo pensiją vadovaudamasis Pensijų įstatymu ir Nuostatais.

28. Teismas konstatavo, kad skundžiamas VSDFV Klaipėdos skyriaus 2016 m. spalio 27 d. sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 ir 2 dalies bendruosius reikalavimus, keliamus administraciniam aktui, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Dėl nurodytų motyvų taip pat nėra teisinio pagrindo panaikinti Fondo valdybos 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo bei įpareigoti atsakovą iš naujo apskaičiuoti (perskaičiuoti) valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijai gauti, įskaitant į šį stažą pareiškėjo mokymosi Lietuvos policijos akademijos dieniniame skyriuje laikotarpį nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1991 m. liepos 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

32. Pirmosios instancijos teismas tik pasisakė, kad šios dvi pensijos skiriamos skirtingais įstatymais, o tai tarsi reiškia, kad mokymosi laikotarpis, kuris į stažą gali būti įskaitomas skiriant pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, nebūtinai bus įskaitytas skiriant netekto darbingumo pensiją pagal Pensijų įstatymą ir Nuostatus. Nurodydamas, kad Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. KT14-N8/2015 Pensijų įstatymo ir Nuostatų atitiktis Konstitucijai nebuvo tirta, o valstybinio socialinio draudimo stažo apskaičiavimui ir pensijų skyrimui Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas netaikomas, teismas konstatavo, kad skiriant netekto darbingumo pensiją nėra pagrindo įskaityti pareiškėjo mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikotarpį. Tačiau liko neaišku, kodėl viešojo administravimo subjektai skirtingai sprendžia analogišką klausimą dėl stažo įskaitymo. Būtinybė tirti Pensijų įstatymo ir Nuostatų atitiktį Konstitucijai pirmosios instancijos teismui nekilo, gal ji iškils apeliacinės instancijos teismui.

33. Nors pareiškėjas pradėjo tarnybą Policijos departamento viešosios policijos valstybinių ir kitų svarbių objektų apsaugos rinktinėje policininko pareigose baigęs Lietuvos policijos akademiją, tačiau siuntimą mokytis gavo iš kitos tarnybos – tuometinės Vilniaus miesto Transporto policijos (Lietuvos transporto vidaus reikalų valdybos). Šį siuntimą pareiškėjas teismui pateikė bylą nagrinėjant antrą kartą. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad nepradėjus mokytis, t. y. 1990 m. rugpjūčio 13 d., pareiškėjui buvo suteiktas milicijos eilinio laipsnis, mokydamasis naudojosi socialinėms garantijomis ir lengvatomis, suteikiamos policijos (tuomet milicijos) pareigūnams, jis supažindintas su mokslo ir darbo sąlygomis vidaus reikalų organuose. Visa tai, pareiškėjo teigimu, pakankamas pagrindas mokymąsi aukštojoje mokykloje pripažinti faktiniu vidaus reikalų tarnybos laiku ir įskaityti jį į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą netekto darbingumo pensijai gauti. Pirmosios instancijos teismas visus pareiškėjo pateiktus įrodymus vertino netinkamai.

34. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kad pareiškėjo mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikotarpis negali būti pripažintas faktiniu vidaus reikalų tarnybos laiku, yra neteisėtas, šio laikotarpio į stažą netekto darbingumo pensijai gauti nepagrįstai neįtraukė ir atsakovas.

Žemesnės instancijos teismas

42. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo mokymosi laikotarpis, kai jis nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1991 m. liepos 1 d. buvo Lietuvos policijos akademijos dieninio skyriaus klausytojas, pagrįstai neįtrauktas į stažą valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijai gauti, nes byloje esantys duomenys (įrašai Tarnybos lape, darbo knygelėje) nepatvirtino, kad iki 1991 m. liepos 1 d. pareiškėjas buvo priimtas į tarnybą vidaus reikalų sistemoje ir faktiškai ėjo policininko pareigas. Pareiškėjas su šia išvada apeliaciniame skunde nesutinka ir nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, o minėtas laikotarpis buvo įskaitytas į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, t. y. tas pats laikotarpis traktuojamas skirtingai. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas į šį klausimą neatsakė.