Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės,

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei Dainai Sodienei,

2019 m. vasario 6 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Ž. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. (16.5)I-6825 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. SIE-7727“, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2016 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. SIE-7727 panaikinimo;

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Faktinės bylos aplinkybės

Pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 11 d. prašymu (b. l. 130) vėl kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių klausdamas, kodėl į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą nebuvo įskaitytas 1990 m. rugsėjo 1 d. – 1991 m. liepos 1 d. laikotarpis, kai pareiškėjas mokėsi Lietuvos policijos akademijos dieniniame skyriuje. Atsakydamas į pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 11 d. prašymą VSDFV Klaipėdos skyrius 2014 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. SIE-759 „Dėl stažo“ (b. l. 10, 131) nurodė, jog nėra teisinio pagrindo pareiškėjui į stažą įskaityti mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikotarpį nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1991 m. liepos 1 d., kai pareiškėjas buvo minėtos mokymo įstaigos dieninio skyriaus klausytojas, kadangi vadovaujantis Nuostatų 19¹ punktu, Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytam faktiniam karinės, pasienio ir vidaus tarnybos laikui neprilyginami laikotarpiai, kai asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais.

Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-556-162/2017 pareiškėjo E. Ž. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, jog pareiškėjui netekto darbingumo pensija skirta vadovaujantis Pensijų įstatymu bei Nuostatais, tačiau ne Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu. Teismas darė išvadą, jog mokymosi laikotarpis, kuris į stažą gali būti įskaitomas skiriant pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, nebūtinai bus įskaitytas skiriant netekto darbingumo pensiją pagal Pensijų įstatymą bei Nuostatus. Akcentavo, jog nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas buvo priimtas dirbti policininku tik baigęs Lietuvos policijos akademijoje dienines studijas ir kad mokymosi laikotarpiu negavo jokio atlyginimo ar kitų išmokų, susijusių su tarnyba (išskyrus studento stipendiją). Teismo vertinimu, šios aplinkybės neginčijamai patvirtino, kad pareiškėjas mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikotarpiu nebuvo priimtas į vidaus tarnybą ir joje netarnavo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog nėra pagrindo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) vadovautis pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje teismas mokymosi aukštojoje ar specialiojoje mokykloje pripažįsta faktiniu vidaus reikalų tarnybos laiku.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1656-602/2018 tenkino iš dalies pareiškėjo apeliacinį skundą ir panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimą bei perdavė bylą Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. LVAT nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nustatė, jog Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Personalo skyriaus 2016 m. lapkričio 18 d. rašte Nr. 54D-259 „Dėl mokymosi laiko įskaitymo į stažą“ nurodyta, kad pareiškėjo mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikas nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1991 m. liepos 1 d. įskaitytas į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Šis raštas parengtas po skundžiamo sprendimo I pateikimo pareiškėjui, byloje nėra duomenų, ar šis raštas buvo pateiktas nagrinėjant pareiškėjo skundą Fondo valdyboje ir, ar Fondo valdyba vertino šį faktą. LVAT nutartyje nurodoma, kad teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose taip pat nebuvo nurodoma viešojo administravimo subjektų nuomonė dėl šio rašto, t. y. stažo įskaitymo reikšmės nagrinėjamam klausimui ir teismas tokio vertinimo nepateikė. Teismas nenagrinėjo klausimo, kokiu pagrindu ir kada buvo sprendžiamas minėtas klausimas dėl stažo įskaitymo į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Teismas nevertino, kodėl skirtingų viešojo administravimo subjektų spręstas analogiškas klausimas, kuris nustatomas remiantis tais pačiais kriterijais (suformuluotais teismų praktikoje) yra išnagrinėtas skirtingai, ar tai nepažeidžia konkrečiu atveju pareiškėjo teisių.

LVAT pažymėjo, kad kaip galima būtų spręsti iš bylos šalių procesinių dokumentų pareiškėjo 2016 m. spalio 18 d. prašymas, paduotas VSDFV Klaipėdos skyriui, su reikalavimu įskaityti į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą 1990 m. rugsėjo 1 d. – 1991 m. liepos 1 d. laikotarpį, kai pareiškėjas buvo Lietuvos policijos akademijos dieninio skyriaus klausytojas, buvo grindžiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1089-525/2016 pateiktais išaiškinimais. Skundžiamų sprendimų turinys patvirtina, kad viešojo administravimo subjektai apsiribojo paaiškinimu, kad nutartis nesusijusi su pareiškėjo teisėmis ir pareigomis. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar viešojo administravimo subjektų sprendimai šiuo požiūriu yra teisėti, ar tinkamai buvo išnagrinėtas klausimas, dėl kurio kreipėsi pareiškėjas, ar viešojo administravimo subjektas vadovavosi kriterijais suformuotais teismų praktikoje, ar vertino įrodymus (kokius įrodymus), ar nebuvo pažeistas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas viešojo administravimo subjektui nesivadovaujant teismų praktikoje suformuotomis teisės aiškinimo taisyklėmis. Taip pat pažymėjo, kad byloje nebuvo pareiškėjo minėto prašymo, kurį išnagrinėjus priimti skundžiami aktai. Nurodė, kad suinteresuoto asmens kreipimasis į viešojo administravimo instituciją yra vienas iš svarbių dokumentų, turinčių reikšmės administracinės bylos dalyko nustatymui, o kartu ir bylos išnagrinėjimui. Teismui nagrinėjant klausimą dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų teisėtumo, turi būti pateikti visi dokumentai, kuriais remiantis priimti skundžiami sprendimai, nagrinėjamu atveju tai turėtų būti pensijos byla.

Pažymėtina, kad pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmoje instancijoje, pareiškėjo 2016 m. spalio 18 d. prašymas (b. l. 51, 126) vis dėl to buvo pateiktas kartu su atsakovo 2017 m. sausio 19 d. atsiliepimu (b. l. 30-34) kaip priedas Nr. 12. Nagrinėjant antrą kartą bylą pirmoje instancijoje po minėtos LVAT nutarties, pareiškėjo 2016 m. spalio 18 d. prašymas (b. l. 51, 126), buvo pateiktas dar kartą kartu su atsakovo 2019 m. sausio 24 d. raštu „Dėl teismo nutarties vykdymo“ (reg. Nr. 2937) (b. l. 125). Teismo posėdžio 2019 m. vasario 6 d. metu pateikta ir prie bylos prijungta Klaipėdos VSDFV pareiškėjo pensijos byla Nr. 1764650.

Dėl skundžiamų sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstitucinės justicijos byloje Nr. KT14-N8/2015 tyrė Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies (2007 m. sausio 18 d., 2012 m. spalio 2 d. redakcijos) 6 punkto tiek, kiek pagal jį asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų sistemoje pareigūnais, tarnybos laikui pensijai skirti nėra prilyginamas mokymosi aukštosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų) mokyklose laikas po 1995 m. sausio 1 d., atitiktį Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutarimu „Dėl mokymosi laiko įskaitymo į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti“ šioje byloje pripažinta, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies (2007 m. sausio 18 d. redakcija, Žin., 2007, Nr. 8-314; 2012 m. spalio 2 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 122-6113) 6 punktas tiek, kiek pagal jį asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų sistemoje pareigūnais, tarnybos laikui pensijai skirti nėra prilyginamas mokymosi aukštosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų) mokyklose laikas po 1995 m. sausio 1 d., neprieštarauja (neprieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Nagrinėjamu atveju Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas netaikytinas, kita vertus nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl mokymosi laiko iki 1995 m. sausio 1 d., be to, Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. KT14-N8/2015 šio įstatymo normas pripažino neprieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi šiuo atveju neaktualios nei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatos, nei Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutarimas Nr. KT14-N8/2015.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjui stažas apskaičiuotas bei netekto darbingumo pensija paskirta ir mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, todėl ginčo teisiniams santykiams taikytini būtent šie Nuostatai ir Pensijų įstatymas. Nagrinėjamu atveju taikoma ginčui aktuali Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (2005 m. gegužės 19 d. įstatymas Nr. X-209), todėl toliau tekste minint Pensijų įstatymą, turima omenyje būtent ši redakcija, jeigu nenurodyta kitaip. Ginčui aktuali Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156, redakcija, galiojusi nuo 2005 m. liepos 8 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (2005 m. liepos 1 d. nutarimas Nr. 754), todėl toliau tekste minint Nuostatus, turima omenyje būtent ši redakcija, jeigu nenurodyta kitaip.

Pensijų įstatymo 45 straipsnis (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-87 redakcija) numato, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (ginčui aktuali 2004 m. lapkričio 4 d. įstatymo Nr. IX-2535 redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatyta tvarka. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje (2007 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. X-1396 redakcija) numatyta, jog draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai; Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog <...> skundai dėl sprendimų pensijų <...> skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą, o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas; skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, Fondo valdybos direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sistemiškai aiškindamas nurodytas Pensijų įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas, savo jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, kad ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra expressis verbis (aiškiai) nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-520-789/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-816/2014 ir kt.).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka neskundė VSDFV Klaipėdos skyriaus 2015 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. PE_SP10-2709, kuriuo jam paskirta 266,60 Eur per mėnesį netekto darbingumo pensija nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. Pažymėtina, jog minėtas VSDFV Klaipėdos skyriaus 2015 m. birželio 17 d. sprendimas Nr. PE_SP10-2709 nėra skundžiamas ir šioje byloje. Akcentuotina ir tai, jog pareiškėjas neginčijo ir šioje byloje neginčija išmokėtos netekto darbingumo pensijos nepriemokos laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 17 d., tačiau prašo į jo stažą įskaityti laikotarpį nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1991 m. liepos 1 d., t. y. pareiškėjo reikalavimas yra nukreiptas į ateitį. Vadinasi, nors pareiškėjas yra praleidęs terminą ginčyti sprendimą, kuriuo jam paskirta netekto darbingumo pensija, tačiau jis nepraranda teisės reikalauti, kad ateityje jam būtų perskaičiuota netekto darbingumo pensija ir apskaičiuojant šią pensiją, būtų įtrauktas mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikotarpis. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo manymu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, jis turi teisę teikti prašymą, kad iš naujo būtų įvertintos šios aplinkybėms. Ši pareiškėjo teisė įtvirtinta ir Nuostatų 86 punkte, kuriame nustatyta, jog atsiradus aplinkybėms, dėl kurių pensija didinama (pateikus papildomus dokumentus apie stažą, draudžiamąsias pajamas, turėtas iki pensijos paskyrimo, ir kitus), išskyrus šių Nuostatų 128 ir 129 punktuose numatytus atvejus, naujo dydžio pensija skiriama nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį pensininkas padavė prašymą padidinti pensiją (su visais kitais būtinais dokumentais), pirmosios dienos.

Pažymėtina, jog nors Fondo valdyba ir tvirtina, kad VSDFV Klaipėdos skyrius skundžiamu sprendimu I tik pateikė paaiškinimus pareiškėjui ir nesprendė dėl jo reikalavimo pagrįstumo, tačiau iš skundžiamo sprendimo I turinio matyti, jog jame nurodomi teisės aktai bei pateikiami argumentai, dėl kurių pareiškėjo prašymas į stažą įskaityti mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikotarpį atmetamas kaip nepagrįstas. Be to, tiek VSDFV Klaipėdos skyriaus skundžiamame sprendime I, tiek Fondo valdybos skundžiamame sprendime II nurodyta šių administracinių aktų apskundimo tvarka. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad minėtais administraciniais aktais pareiškėjo prašymas dėl mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikotarpio įskaitymo į stažą buvo nagrinėjamas iš esmės ir motyvuotai atmetamas, todėl šie administraciniai aktai nelaikytini informacinio pobūdžio administraciniais aktais, kaip tvirtina Fondo valdyba. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Fondo valdybos argumentas, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus skundžiamu sprendimu I nebuvo sprendžiama dėl pareiškėjo reikalavimo įskaityti į jo stažą mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikotarpį, laikytinas nepagrįstu.

Pensijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje (2016 m. rugsėjo 21 d. įstatymo Nr. XII-2626 redakcija) numatyta, jog šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodyti asmenys turi teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją, jeigu jie atitinka šio įstatymo nustatytus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimus atitinkamos rūšies valstybinei socialinio draudimo pensijai skirti ir yra sukakę šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių ar pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, o tokiems asmenims mirus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka asmenis pripažinus mirusiais ar nežinia kur esančiais), – jų sutuoktiniai ir vaikai (įvaikiai). Viena iš valstybinių socialinio draudimo pensijų rūšių yra netekto darbingumo pensija (Pensijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dėl kurios dydžio skaičiuojant stažą byloje kyla ginčas. Pensijų įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje (2007 m. gegužės 10 d. įstatymo Nr. X-1115 redakcija) numatyta, kad valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos priedas už stažo metus apskaičiuojamas taip pat kaip ir valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos priedas už stažo metus (24¹ straipsnis); asmenims, netekusiems 45–55 procentų darbingumo, taip apskaičiuotas priedas mažinamas 50 procentų.

Pensijų įstatymo 42¹ straipsnio (2007 m. gegužės 10 d. įstatymo Nr. X-1115 redakcija) 2 dalyje numatyta, kad jeigu senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos gavėjas pateikia papildomus duomenis apie valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilygintus laikotarpius (Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1–9 punktai, 3 ir 4 dalys) ir susidaro pilni valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo metai, priedo už stažo metus dydis apskaičiuojamas iš naujo pagal naujus stažo duomenis nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį pensijos gavėjas pateikė papildomus stažo duomenis, pirmosios dienos. Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje nustatyti iki 1995 m. sausio 1 d. buvę laikotarpiai, kurie prilyginami asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu. Pagal šios dalies 4 punktą minėtiems laikotarpiams priskiriamas mokymosi laikas kvalifikacijos kėlimo kursuose, aspirantūroje, doktorantūroje ir klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje). Pagal šios dalies 5 punktą (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-958 redakcija) minėtiems laikotarpiams priskiriamas faktinis karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose), būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas, taip pat operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių, su kuriais buvo sudarytos rašytinės slapto bendradarbiavimo sutartys, slapto bendradarbiavimo laikotarpiai, kuriais pagal šias sutartis buvo mokamas atlygis, su sąlyga, kad šie asmenys bendradarbiavo ir po 1990 m. kovo 11 d. Pensijų įstatymo 54 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje išvardyti laikotarpiai į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaitomi Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka ir tik tuo atveju, jei už juos asmuo negauna kitos valstybės pensijos.

Nuostatų 19¹ punkte (2011 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. 836 redakcija) nustatyta, kad Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytu asmenų faktiniu karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiku laikomas laikotarpis nuo asmens paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos iki atleidimo iš tarnybos dienos; laikotarpiai, kai šie asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais, Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytam faktiniam karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikui neprilyginami. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1089-525/2016, pasisakant dėl Nuostatų 19¹ punkto, pastebėta, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, vertindamas įstatymo ir poįstatyminio akto santykį, ne kartą yra konstatavęs, kad poįstatyminiu teisės aktu realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios savo galia konkuruotų su įstatymo normomis. Vyriausybės nutarimu negalima keisti ar sąlygoti įstatymo normų, jų turinio. Kitaip būtų pažeistas konstitucinis įstatymų viršenybės poįstatyminių aktų atžvilgiu principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimas, 1998 m. gegužės 6 d. nutarimas). Pagal Konstituciją pensinio aprūpinimo pagrindai, asmenys, kuriems skiriamos ir mokamos pensijos, pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygos, taip pat pensijų dydžiai nustatomi tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas, 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimas). Poįstatyminiais teisės aktais galima nustatyti tik socialinės apsaugos, socialinės paramos santykius reguliuojančių įstatymų įgyvendinimo tvarką. Poįstatyminiu aktu negalima nustatyti asmens teisės į pensiją atsiradimo sąlygų, taip pat riboti ar išplėsti (palyginti su ta, kuri nustatyta įstatymu) šios teisės apimties (Konstitucinio Teismo 1998 m. gegužės 6 d., 2004 m. kovo 5 d., 2005 m. vasario 7 d., 2007 m. spalio 22 d. nutarimai). Atsižvelgiant į minėtas Konstitucinio Teismo oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, Nuostatų 19¹ punktu, apribojančiu ratą asmenų, turinčių teisę į pensiją pagal Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytas sąlygas, nagrinėjamoje byloje neturi būti remiamasi. Tokios pozicijos laikomasi ir vyraujančioje administracinių teismų praktikoje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-6/2015; 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1322/2014; 2013 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-793/2013; 2012 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1352/2012; 2011 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1038/2011).

Ginčo šalys nesutaria dėl to, ar laikotarpis nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1991 m. liepos 1 d., kuriuo pareiškėjas buvo Lietuvos policijos akademijos dieninio skyriaus I kurso klausytoju, Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte vartojamos sąvokos „faktinis vidaus reikalų tarnybos laikas“ prasme gali būti traktuojamas kaip pareiškėjo faktinio vidaus reikalų tarnybos laiko dalis. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje tvirtina, jog vadovaujantis Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu, Lietuvos policijos akademijoje mokymosi laikotarpis turėjo būti įskaitytas į jo stažą, t. y. mokymosi laikotarpį prilyginant faktiniam tarnybos laikui. Atsakovas su tuo nesutikdamas teigia, kad pareiškėjo mokymosi laikotarpis Lietuvos policijos akademijos dieniniame skyriuje neturi būti prilyginamas faktiniam jo tarnybos laikui, nes iki įstojimo mokytis (į Lietuvos policijos akademiją įstojo 1990 m. rugsėjo 1 d.) pareiškėjas nebuvo priimtas į tarnybą vidaus reikalų sistemoje, jam nebuvo suteiktas joks laipsnis, taip pat nėra duomenų, kad jam buvo mokamos išmokos, nuo kurių buvo skaičiuojamos privalomos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas faktinis tarnybos laikas kiekvieno individualaus ginčo atveju yra vertinamoji aplinkybė, kuri turi būti nustatinėjama atsižvelgiant į pateiktus įrodymus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1322/2014, 2016 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1089-525/2016). Dėl vidaus reikalų sistemos specifikos ir joje esančių mokymo įstaigų veiklos pobūdžio administracinių teismų praktika mokymosi specialiose mokyklose tarnaujant vidaus reikalų sistemoje laikotarpius paprastai pripažįsta faktiniu vidaus reikalų tarnybos laiku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-6/2015; 2016 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1661-552/2016).

Nuostatų 23 punktas numato, kokiais dokumentais gali būti įrodomi Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai. Tokiais dokumentais laikomi, be kita ko, darbo knygelės, įskaitant į stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu ir įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu (23.1 punktas); darbo stažo pažymos, darbdavių (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) išduotos remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti (23.2 punktas); sistemos, kurioje asmuo dirbo, aukštesniųjų įstaigų, taip pat likviduotos institucijos, įstaigos ar įmonės funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra, – steigėjo funkcijų vykdytojų (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymos, išduotos remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti (23.3 punktas); valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymos, patvirtintos vadovo parašu ir antspaudu, arba šiose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų nuorašai ar išrašai (23.4 punktas); kariniai liudijimai arba Krašto apsaugos ministerijos išduoti karinės tarnybos trukmės pažymėjimai (23.5 punktas); atsiskaitomosios knygelės ir profesinių sąjungų narių bilietai, jeigu nėra kitų dokumentų, įskaitant į stažą laiką, kai šiuose dokumentuose yra žymos apie darbo užmokesčio išmokėjimą ar nario mokesčio, atsižvelgiant į darbo užmokestį, sumokėjimą (23.6 punktas). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyto faktinio karinės, pasienio bei vidaus reikalų tarnybos laiko (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) įrodinėjimu, yra pažymėta, kad minėtoje įstatymo normoje numatytas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamas laikotarpis gali būti įrodinėjamas remiantis ir kitais dokumentais, kadangi minėtoje įstatymo normoje nėra nustatyta, jog minėta aplinkybė gali būti nustatoma remiantis tik konkrečiai apibrėžtomis dokumentų rūšimis, o Nuostatai numato dokumentų, kuriais gali būti įrodinėjami valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai, įvairovę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1105/2010, 2011 m. liepos 25 d. nutartį Nr. A662-2635/2011, 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1322-14 ir kt.).

Iš byloje pateikto Tarnybos lapo (b. l. 18-20, 143-144) matyti, jog Lietuvos policijos akademijos viršininko 1990 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 8 pareiškėjui buvo suteiktas milicijos eilinio laipsnis ir nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. jis buvo priimtas į Lietuvos policijos akademija dieninio skyriaus I kurso klausytoju. Tarnybos lapo duomenimis, 1991 m. birželio 28 d. Lietuvos policijos akademijos rektoriaus įsakymu Nr. 79 pareiškėjui suteikta policininko kvalifikacija ir jis nukreiptas dirbti į vidaus reikalų tarnybą. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės vado 2007 m. birželio 5 d. įsakyme Nr. TE-120 „Dėl E. Ž. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (b. l. 16) bei 2010 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. 21/23-15-2156 „Dėl tarnybos lapo kopijos“ išduotame tarnybos lape (b. l. 17-20) pažymėta, kad 2007 m. birželio 6 d. pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažas yra 14 metų 9 mėnesiai ir 26 d., t. y. pareiškėjui į stažą yra įskaitytas ir mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikas nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1991 m. liepos 1 d. Pareiškėjo darbo knygelės duomenimis, pareiškėjas 1991 m. liepos 1 d. priimtas į Klaipėdos vyriausiąjį policijos komisariatą, kuriame dirbo iki 1993 m. kovo 30 d. (b. l. 38-39). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento Viešosios policijos valstybinių įstaigų ir kitų svarbių objektų apsaugos rinktinės 1991 m. rugsėjo 19 d. įsakymas Nr. 63a/s patvirtina, kad pareiškėjas 1991 m. liepos 1 d. buvo priimtas į policininko pareigas (b. l. 47).

Kaip minėta, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos personalo skyriaus 2016 m. lapkričio 18 d. raštas Nr. 54D-259 „Dėl mokymosi laiko įskaitymo į stažą“ (b. l. 21) taip pat patvirtina, jog pareiškėjo mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikas nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1991 m. liepos 1 d. įskaitytas į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Kaip nurodyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos personalo skyriaus 2019 m. sausio 28 d. rašte Nr. 1D-515 „Dėl konsultacijos vidaus reikalų ministerijos kompetencijos klausimu ir dokumento pateikimo“ (b. l. 140), pareiškėjo mokymosi metu priėmimo į dieninį, neakivaizdinį skyrius ir kvalifikacijos kėlimo kursus bei mokymosi tvarką nustatė Lietuvos policijos akademijos reguliavimas, kurį tvirtino akademijos taryba (Lietuvos policijos akademijos laikinojo statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. I-371, 2.3.3 punkto 11 papunktis, 4.4 punktas). Pareiškėjo mokymosi metu, t. y. 1991 m. gegužės 14 d., įsigaliojo Lietuvos policijos akademijos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. I-1311, kurio 6.3 punktu buvo nustatyta, jog mokymosi Akademijoje laikas įskaitomas į tarnybos policijoje laiką; akademijos studentai naudojasi socialinėmis garantijomis ir lengvatomis, kurios suteikiamos policijos pareigūnams.

Taigi, pagal pateiktus duomenis, darytina išvada, kad pareiškėjas anksčiau nei kad 1991 m. liepos 1 d. nebuvo priimtas į policininko pareigas. Taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1991 m. liepos 1 d. dirbo policininku, gavo kokias nors išmokas už atliekamą tarnybą ar kitas išmokas, nuo kurių buvo skaičiuojamos privalomos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Akcentuotina, jog pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad pareiškėjui jo mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikotarpiu nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1991 m. liepos 1 d. nebuvo mokamos kitos išmokos, išskyrus studento stipendiją. Įvertinus aptartas aplinkybes, spręstina, kad pareiškėjas į policininko pareigas ir į vidaus reikalų tarnybą buvo priimtas tik baigęs Lietuvos policijos akademiją. Vadinasi, toks laikotarpis negali būti pripažintas faktiniu vidaus reikalų tarnybos laiku. Panašią išvadą yra padaręs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nustatinėdamas paskyrimo į tarnybą momentą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2460-602/2016). Minėtoje byloje teismas akcentavo, kad tarnyba vidaus reikalų sistemoje yra siejama tik su paskyrimu į atitinkamas pareigas. Teismas pažymėjo, jog policijos mokyklų klausytojai policijos pareigūno statusą įgydavo tik po to, kai jie buvo paskirti į atitinkamas pareigas, o tam, kad pareigūnas būtų paskirtas į atitinkamas pareigas, jis prieš tai jau privalėjo atitikti pareigūnui keliamus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas į vidaus tarnybą buvo priimtas tik nuo 1991 m. liepos 1 d., todėl darytina išvada, kad ginčo laikotarpis pagrįstai neįskaitytas į pareiškėjo stažą.

Teismas pažymi, jog pareiškėjo skunde nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1089-525/2016, 2015 m. sausio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-6/2015, 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1322/2014, 2012 m. liepos 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1352/2012) buvo sprendžiamas klausimas dėl atsisakymo įskaičiuoti į tarnybos laiką mokymąsi aukštojoje ar specialiojoje mokykloje esant iš esmės skirtingoms faktinėms aplinkybėms. Minėtose bylose buvo nustatyta, jog asmenys (tose bylose pareiškėjai), kurie mokėsi specialioje ar aukštojoje mokykloje, jau buvo paskirti į atitinkamas pareigas ir mokymosi laikotarpiu turėjo pareigūnų statusą, be kita ko, jie gaudavo atlyginimą, buvo suteikiamos eilinės kasmetines atostogos kaip pareigūnui, vykdavo mokytis į mokymosi įstaigą pagal nukreipimą ir kt. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. balandžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-793/2013 (kuria nagrinėjamoje byloje taip pat remiasi pareiškėjas) administracinę bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo iš esmės dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir netyrė (nerinko įrodymų) ar pareiškėjui (toje byloje pareiškėjas) mokymosi laikotarpiu buvo mokamas atlyginimas, ar jis darbovietės buvo siunčiamas mokytis ir kt. Akcentuotina, jog nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas buvo priimtas dirbti policininku tik baigęs Lietuvos policijos akademijoje dienines studijas, kad mokymosi laikotarpiu negavo jokio atlyginimo ar kitų išmokų, susijusių su tarnyba (išskyrus studento stipendiją). Šios aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikotarpiu nebuvo priimtas į vidaus tarnybą ir joje netarnavo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) vadovautis pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje teismas mokymosi aukštojoje ar specialiojoje mokykloje pripažįsta faktiniu vidaus reikalų tarnybos laiku.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjui netekto darbingumo pensija skirta vadovaujantis Pensijų įstatymų bei Nuostatais, tačiau ne Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu. Vadinasi, mokymosi laikotarpis, kuris į stažą gali būti įskaitomas skiriant pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, nebūtinai bus įskaitytas skiriant netekto darbingumo pensiją pagal Pensijų įstatymą bei Nuostatus. Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. KT14-N8/2015 Pensijų įstatymo ir Nuostatų atitiktis Lietuvos Respublikos Konstitucijai nebuvo tirta, o valstybinio socialinio pensijos draudimo stažo apskaičiavimui ir pensijų skyrimui Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas netaikomas, todėl skiriant netekto darbingumo pensiją nėra pagrindo įskaityti pareiškėjo mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog atsakovas teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui skaičiavo netekto darbingumo pensiją vadovaudamasis Pensijų įstatymu ir Nuostatais.

Skundžiamas VSDFV Klaipėdos skyriaus 2016 m. spalio 27 d. sprendimas Nr. SIE-7727 „Dėl 2016-10-18 prašymo“ atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies bendruosius reikalavimus, keliamus administraciniam aktui, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Dėl nurodytų motyvų taip pat nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo I teisėtumą ir pagrįstumą patvirtinančio Fondo valdybos 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. (16.5)I-6825 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. SIE-7727“ bei įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių iš naujo apskaičiuoti (perskaičiuoti) valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijai gauti, įskaitant į šį stažą mokymosi Lietuvos policijos akademijos dieniniame skyriuje laikotarpį nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1991 m. liepos 1 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo E. Ž. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.