Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rūta Mickevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. U. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo, kuriuo atmesti V. U. 2014 m. liepos 10 d. ir 2014 m. liepos 24 d. skundai dėl Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2014 m. liepos 2 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu V. U. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį ir paskyrė jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose, už tai, kad jis apgaule įgijo svetimą turtą, t. y. turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2012 m. kovo 25 d. nukentėjusiajai L. K. prisistatęs Viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Antrojo chirurginio skyriaus vedėju ir melagingai žadėdamas galįs tarpininkauti dėl kepenų transplantacijos, reikalingos V. J., iš anksto žinodamas, jog pažado neištesės, 2012 m. kovo 25 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiosios L. K. apgaulės būdu užvaldė 4 000 Lt, kuriuos neva jis turėjo įnešti į Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tačiau pinigų neįnešė, pažado neištesėjo. Be kita ko, šiuo nuosprendžiu L. K. iš V. U. priteista 4 000 Lt turtinei žalai atlyginti. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžio dalį, kurioje V. U. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį buvo paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir jam paskyrė 1 (vienerių) metų bei 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose, o kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartimi nuteistojo V. U. kasacinį skundą priimti atsisakė.

V. U. Vilniaus apygardos prokuratūrai 2014 m. birželio 17 d. padavė pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, išnagrinėjęs šį nuteistojo V. U. (toliau – ir nuteistasis, V. U.) pareiškimą, 2014 m. liepos 2 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, nuteistasis padavė skundą, kurį vėliau patikslino, Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas, einantis generalinio prokuroro pareigas, 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu V. U. skundus dėl Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2014 m. liepos 2 d. nutarimo atmetė, argumentuodamas tuo, kad nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kurios, jo (nuteistojo) manymu, yra naujai paaiškėjusios, vertintinos tik kaip jo išreikšta nuomonė įrodymų vertinimo aspektu, be kita ko, pažymėjo, jog įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas nėra pagrindai, remiantis kuriais baudžiamoji byla atnaujintina dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Vilniaus apygardos teismas (toliau – ir apygardos teismas, žemesnysis teismas, teismas, pirmosios instancijos teismas), išanalizavęs ir įvertinęs nuteistojo skunde nurodytas teisines bei faktines aplinkybes, susijusias su Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo teisėtumu ir pagrįstumu, ir nenustatęs naujai paaiškėjusių aplinkybių, remiantis kuriomis pagal galiojantį teisinį reguliavimą galima panaikinti nuosprendį ir / ar nutartį bei atnaujinti baudžiamąją bylą, 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi V. U. skundą atmetė.

Nuteistasis V. U. skunde ir jo papildyme prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį ir bylos medžiagą grąžinti Vilniaus apylinkės teismui.

Skunde ir jo papildyme nuteistasis nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog tiek Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, tiek Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimai, kuriuose neįvertintos nuteistojo teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, pagal turinį identiški, nepagrįstai neįvertino baudžiamosios bylos atnaujinimo klausimui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, o būtent, jog paskolos vekselis buvo surašytas 1 (viena) para anksčiau nei jis sužinojo apie V. J. sveikatą – 2012 m. kovo 25 d.; kad 2012 m. kovo 28 d. apklausiant L. K., ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, todėl jos parodymai neatspindi tikrovės, apie kepenų transplantaciją nebuvo kalbama; jog nuteistasis išpildė pažadą atvežti V. J. į Alytaus ligoninę tam, kad būtų atlikti tyrimai ir jis parvežtas namo; kad nuteistasis negalėjo žadėti „tarpininkauti“ dėl kepenų transplantacijos, nes nebuvo žinoma, kokia yra V. J. sveikatos būklė, tiksli ligos diagnozė. V. U. teigimu, paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti baudžiamąją bylą, nes patvirtina, kad tarp jo ir nukentėjusiosios buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai (antstolis savo patvarkyme jį taip pat įvardija „skolininku“), o ikiteisminis tyrimas prieš nuteistąjį buvo atliktas aplaidžiai, neteisingai vertinant ir / ar visiškai nevertinant svarbių aplinkybių ir tai lėmė neteisėto bei nepagrįsto nuosprendžio priėmimą.

Skundas netenkintinas.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių institutas yra išimtinis (ekstraordinarus) būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų nuosprendžius ir nutartis. Tai, kad proceso atnaujinimas yra galimas tik esant esminėms klaidoms taisyti, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų formuojamoje praktikoje. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, remiantis kuriomis galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, įstatymo leidėjo yra įtvirtintos BPK 444 straipsnio 1 dalyje. Iš nuteistojo skundo argumentų galima daryti išvadą, kad jis nagrinėjamu atveju siekia, jog būtų atnaujintas procesas baudžiamojoje byloje Nr. 1-1047-88/2013, kurioje jis pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų bei 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, už tai, jog jis apgaule įgijo svetimą turtą, dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nustatytų BPK 444 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose, t. y. dėl nukentėjusios L. K. parodymų netikrumo bei dėl kitų aplinkybių, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, o būtent susijusių su vekselio išrašymu ir neva civilinių teisinių santykių susiklostymu tarp nuteistojo bei nukentėjusios.

Apeliacinės instancijos teismas (toliau – ir apeliacinis, aukštesnysis teismas), išnagrinėjęs ir įvertinęs nuteistojo V. U. skundų kontrolės medžiagoje Nr. 7.17 – 81/2014 esančius duomenis, nuteistojo argumentus, kuriais jis grindžia pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą bei nepagrįstumą, atsižvelgdamas į galiojantį teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad žemesnysis teismas, priešingai nei tvirtina nuteistasis, tinkamai nustatė ir ištyrė baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Apygardos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad nuteistojo nurodytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių galimas baudžiamosios bylos atnaujinimas BPK 444 straipsnio 1 dalies taikymo prasme, o taip pat ir tuo pačiu panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą, kuriuo atmesti V. U. 2014 m. liepos 10 d. ir 2014 m. liepos 24 d. skundai dėl Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2014 m. liepos 2 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Todėl atmestini nuteistojo argumentai, kad teik teismo nutartis, tiek prokurorų nutarimai nepagrįsti, nes šiuose procesiniuose dokumentuose neįvertintos nuteistojo teiktuose pareiškime ir skunduose nurodytos aplinkybės.

Nors nuteistasis tiek pareiškime Vilniaus apygardos prokuratūrai, tiek skunduose Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai bei pirmosios instancijos teismui laikėsi ir laikosi pozicijos, kad 2012 m. kovo 28 d. apklausiant nukentėjusiąją L. K., ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, todėl jos parodymai neatspindi tikrovės, t. y. iš esmės kelia abejones dėl nukentėjusiosios duotų parodymų tikrumo, tačiau nei bylą nagrinėjant apygardos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nepateikė jokių objektyvių duomenų, pavyzdžiui, įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo yra nustatytas nukentėjusios duotų parodymų melagingumas ir / ar netikrumas. Pažymėtina, kad aplinkybė, apie nukentėjusios neva tai būtą apsvaigimą nuo alkoholio duodant parodymus, bylą nagrinėjančiam teismui buvo žinoma, nes šią aplinkybę nurodė pats nuteistasis, o nukentėjusios parodymų objektyvumas, nuoseklumas ir patikimumas yra įvertintas bei patikrintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kuriuo nuteistasis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo vertinti paminėtas aplinkybes kitaip, nei jas įvertino žemesnysis teismas. Kadangi paminėtos aplinkybės buvo žinomos bylą instancine tvarka nagrinėjusiems teismams, todėl jos dėl to ir negali būti pripažintinos naujai paaiškėjusioms, nes kitokios aplinkybės (nei nurodytos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose) gali būti pripažintinos naujai paaiškėjusiomis tik tuo atveju, jeigu jos teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai (BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Aukštesnysis teismas nepripažįsta pagrįstais taip pat ir nuteistojo skundo argumentų, kad teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybių, susijusių su paskolos vekselio surašymo data, neva tarp nuteistojo ir nukentėjusios susiklosčiusiais civiliniais teisiniais santykiais, nes juos paneigia kontrolės medžiagoje esantys duomenys ir paties nuteistojo prie skundo papildymo pridėti dokumentai. Kaip matyti iš įsiteisėjusio teismo sprendimo, priimto šioje baudžiamojoje byloje, turinio, pats nukentėjusysis savo paaiškinimuose nurodė, kad iš nukentėjusiosios gautus pinigus jis investavo į V. J. tyrimus, pervedė juos į teritorinę ligonių kasą, o atliekant ikiteisminį tyrimą, tvirtino, jog juos naudojo atsiskaityti su žmonėmis, dirbančiais VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikose. Įsiteisėjusiame teismo sprendime, kuris priimtas objektyviai ir visapusiškai įvertinus baudžiamojoje byloje esančių duomenų visetą, neabejotinai nustatyta, kad nuteistasis, užvaldydamas svetimą turtą, panaudojo apgaulę, kuri ir turėjo esminę įtaką L. K. apsispręsti perduoti pinigus V. U.. Todėl, apeliacinio teismo vertinimu, aplinkybės, susijusios su paskolos vekselio surašymo data, neva tarp nuteistojo ir nukentėjusios susiklosčiusiais civiliniais teisiniais santykiais, vertinat jas visų baudžiamojoje byloje esančių aplinkybių kontekste, neleidžia formuoti išvados, kad šios aplinkybės yra tos, kurios vienos ar kartu su nustatytomis aplinkybėmis įrodo, jog nuteistasis – nagrinėjamu atveju V. U. – yra nekaltas arba jis padarė lengvesnę nusikalstamą veiką nei tą, už kurią jis nuteistas. Prie skundo papildymo pridėta 2012 m. vasario 25 d. paskolos vekselio kopija rodo, kad šį dokumentą V. U. pasirašė ne kaip fizinis asmuo, o kaip „Intensyvios terapijos reanimacijos skyriaus gydytojas“ ir ši aplinkybė nepaneigia baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių, remiantis kuriomis V. U. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Priešingai, ši aplinkybė patvirtina, kad V. U. nukentėjusiajai pateikė melagingus duomenis ir / ar nuslėpė tikrąją tiesą, nes baudžiamosios bylos duomenimis V. U. VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikose nedirba nuo 2000 metų (ankstesnis laikotarpis tikrintas nebuvo). Kita vertus, nuteistasis ir pats nepaaiškina, kokiu tikslu jis paskolos vekselį pasirašė kaip gydytojas, o ne civilinių teisinių santykių dalyvis, nes iš esmės sukuriant, pakeičiant, panaikinant civilinių teisinių santykių dalyvių teises ir / ar pareigas jų darbinės veiklos pobūdis, einamos pareigos neturi įtakos, išskyrus atvejus, kai sprendžiamas asmenų civilinės atsakomybės taikymo klausimas. Aukštesnysis teismas taip pat pabrėžia, kad aplinkybė, jog V. U. antstolio patvarkyme dėl 4 000 Lt išieškojimo įvardytas „skolininku“, niekaip neįrodo civilinių teisinių santykių susiklostymo tarp jo ir nukentėjusiosios. Kaip minėta, šioje baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nukentėjusiajai, kuri kartu yra ir civilinė ieškovė, buvo priteista 4 000 Lt dydžio turtinė žala, todėl pateikus antstoliui vykdytiną dokumentą – nagrinėjamu atveju įsiteisėjusį teismo nuosprendį (ne nuteistojo pridėtą paskolos vekselį) (Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys) – vykdymo procese buvusios baudžiamojo proceso šalys: nuteistasis ir nukentėjusioji (civilinė ieškovė) tapo skolininku (nuteistasis) ir išieškotoju (nukentėjusioji (civilinė ieškovė)) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 638 straipsnio 1 dalis, 642 straipsnis). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai aptartų aplinkybių nevertino kaip naujai paaiškėjusių ir suteikiančių pagrindą atnaujinti baudžiamąją bylą.

Taigi ištirtų ir įvertintų faktinių bei teisinių aplinkybių visuma apeliacinės instancijos teismui nesuponuoja išvados, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja prielaidos dėl nuteistojo nurodytų baudžiamojo proceso atnaujinimo pagrindų buvimo. Iš esmės visos, nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kurios, jo manymu, yra naujai paaiškėjusios, kaip pagrįstai nurodė ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas, einantis generalinio prokuroro pareigas, 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutarime, vertintinos tik kaip jo išreikšta nuomonė dėl įrodymų vertinimo, o įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas nėra pagrindai, remiantis kuriais baudžiamoji byla atnaujintina dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pastebėtina, kad šią apeliacinio teismo išvadą sustiprina ir paties nuteistojo skundo teiginiai, jog nepagrįsto nuosprendžio priėmimą lėmė neteisingai vertintos ir / ar visiškai nevertintos bylai teisingai išspręsti svarbios aplinkybės. Įrodymų įvertinimas, priimant teismo baigiamąjį aktą, yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Aplinkybė, kad teismas, priimdamas nuosprendį, bylos aplinkybes vertino kitaip, nei būtų palankiau nuteistajam ir / arba kitaip, nei jis jas aiškina bei suvokia, nesuteikia pagrindo tokių aplinkybių pripažinti kaip naujai paaiškėjusių. Kartu akcentuotina, kad proceso atnaujinimo institutas nėra priemonė dar kartą pasibylinėti. Kaip minėta, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo galimybę nustatė tik esant esminės klaidos atvejams, tačiau ad hoc tokių nenustatyta.

Pasisakydamas dėl nuteistojo skundo argumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimų turinio tapatumu, aukštesnysis teismas nurodo, kad aplinkybė, jog prokurorai tam tikras išvadas motyvuoja tais pačiais teiginiais per se nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad prokurorų išvados yra nemotyvuotos. Apeliacinio teismo nuomone, jeigu skunde keliami klausimai ir argumentacija sutampa su klausimais ir argumentacija, kurie buvo nagrinėti apygardos vyriausiojo prokuroro, tai gali būti, kad aukštesniojo prokuroro išvados bus ne tik tos pačios, bet ir grindžiamos (aiškinamos, motyvuojamos) tais pačiais teiginiais. Aplinkybė, kad tam tikrame procesiniame dokumente motyvai pakartojami, reiškia, jog aukštesnysis prokuroras šiuos motyvus, nors ir pateiktus apygardos vyriausiajam prokurorui, apsvarstė ir įvertino, o nurodydamas savo procesiniame dokumente pateikė juos kaip savo apsvarstytus ir patvirtintus bei, jo nuomone, pagrįstus ir teisėtus. Kaip jau konstatuota anksčiau nutartyje, apygardos teismo nutartis, tuo pačiu ir prokurorų nutarimai yra teisėti bei pagrįsti. Kita vertus, pastebėtina ir tai, kad netgi Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje, be kita ko, yra pažymėjęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą taip pat neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, aukštesnės instancijos teismas tiesiog gali pritarti žemesnės instancijos teismo argumentams, jų nekartodamas.

Esant pirmiau nustatytoms bylos faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, apeliacinis teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko nagrinėjamo klausimo faktinio bei teisinio aspektų analizę, žemesniojo teismo nutartis yra teisinga galiojančios teisės, faktų bei jų vertinimo prasme, priimta nepažeidus baudžiamojo proceso įstatymo teisės normų.

Dėl nurodytų priežasčių skundžiama nutartis pripažintina pagrįsta ir teisėta, jos naikinti ir bylos medžiagą grąžinti Vilniaus apylinkės teismui nuteistojo skunde ir jo papildyme nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. U. skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.