- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-12
- Bylos Nr.
- T-347-957/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Nuteistasis
- Ž. U., Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam Ž. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ž. U. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-544-957/2018 pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 145 straipsnio 1 dalį, jam paskirta vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, Ž. U. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – ir LITEKO sistema) duomenimis, minėtas teismo nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. vasario 14 d.
Probacijos tarnyba teikimu prašo panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam Ž. U. ir pasiųsti jį atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirtą vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Teikime nurodoma, jog Ž. U. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga – 2021 m. vasario 14 d. Nuteistojo elgesį Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius kontroliuoja nuo 2018 m. vasario 28 d. Nuteistasis į Probacijos tarnybą pirmą kartą atvyko 2018 m. kovo 9 d., buvo supažindintas su teismo paskirtais įpareigojimais, probacijos sąlygomis bei jų nevykdymo teisinėmis pasekmėmis, taip pat buvo supažindintas su bausmės vykdymo tvarka, pasirašytinai supažindintas su individualiu probuojamojo priežiūros planu. Sodros duomenimis, probuojamasis nuo 2014 m. balandžio 3 d. vykdo individualią veiklą. Bausmės laikotarpiu nuteistasis Ž. U. įvykdė baudžiamojo poveikio priemonę – 2018 m. balandžio 25 d. išklausė psichoedukacinę programą, 2018 m. rugsėjo 27 d. baigė intervencinę programą smurtaujantiems šeimoje. Teikime nurodoma, kad Ž. U. pažeidė teismo skirtą įpareigojimą nevartoti veikiančių medžiagų, t. y. 2018 m. spalio 1 d. jam buvo nustatytas 2,00 promilių girtumas bei buvo baustas administracine tvarka už tai, kad viešoje vietoje, būdamas neblaivus, pareigūnų bei kitų žmonių akivaizdoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, elgėsi agresyviai, įžeidinėjo policijos pareigūnus, į teisėtus pareigūnų reikalavimus nusiraminti ir nesikeikti nereagavo ir toliau tęsė savo neteisėtus veiksmus, taip pat 2018 m. spalio 2 d. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, nes jos nėra įgijęs, dėl to Probacijos tarnyba su teikimu kreipėsi į teismą dėl papildomų pareigų nuteistajam paskyrimo ir 2018 m. lapkričio 26 d. teismo nutartimi jam buvo paskirta papildoma pareiga – 20 valandų nemokamų darbų, kuriuos nuteistasis įpareigotas atlikti per du mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Nemokamus darbus Ž. U. atliko iki 2019 m. vasario 5 d. Teikime, be kita ko, nurodoma, kad po papildomų pareigų paskyrimo probuojamasis Ž. U. išvadų nepadarė ir toliau darė administracinius nusižengimus bei nusikaltimus ir pažeidinėjo probacijos sąlygas. 2019 m. kovo 23 d. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 227 straipsnio 1 dalyje, t. y. konflikto metu panaudojo D kategorijos pneumatinį ginklą prieš kitą asmenį. Po ginklo panaudojimo nuteistajam nustatytas 1,07 promilių girtumas (paskirta 60 Eur bauda, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra). Dėl to Ž. U. pateikė pasiaiškinimą, buvo įspėtas. Taip pat 2019 m. birželio 9 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio sukonfliktavo su kaimynu ir dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, tačiau 2020 m. sausio 22 d. šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, dėl minėto įvykio nuteistasis pateikė pasiaiškinimą. Tuo tarpu 2019 m. birželio 24 d. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje, t. y. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones ir būdamas neblaivus (paskirta 340 Eur bauda, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra). Dėl minėto fakto nuteistojo Ž. U. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 227 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, nuteistasis pateikė pasiaiškinimą. 2019 m. spalio 30 d. ir vėl padarė analogišką administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje (paskirta 380 Eur bauda, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra), dėl šio fakto taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, Ž. U. pateikė pasiaiškinimą. Pažymėtina, jog Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, nuteistojo atžvilgiu priimti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. ir 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiai, kuriais nuteistajam paskirtos atitinkamai vienerių metų aštuonių mėnesių bei šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, tačiau nuosprendžiai neįsiteisėję, bausmės vykdyti nepradėtos, kadangi vyksta apeliaciniai procesai. Be to, šiuo metu nuteistojo Ž. U. atžvilgiu atliekamų ikiteisminių tyrimų nėra. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra vidutinė – 49 balai iš 168 galimų, nustatyta žema didelės žalos rizika.
Nuteistasis Ž. U. teismo posėdžio metu parodė, jog dėl padarytų nusižengimų nieko paaiškinti negali, dėl visko kaltas alkoholis. Iš pradžių buvo „užsikodavęs“ 9 mėnesius, po to draugai kažko įpylė į nealkoholinį alų ir pradėjo vėl vartoti. Probacija, socialiniai darbuotojai siuntė pas specialistus dėl gėrimo. Pasak nuteistojo, būdamas neblaivus daro nusikaltimus ir administracinius nusižengimus, nes taip išeina. Gailisi, bet jau vėlu.
Probacijos tarnybos atstovė N. V. teismo posėdyje prašė teikimą tenkinti.
Prokuroras teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti, motyvuodamas tuo, kad tai ne pirmas teismo posėdis. Ž. U. buvo sudarytos galimybės, bet sistemingai pažeidinėjamas įpareigojimas nevartoti alkoholio ir daromi nauji nusikaltimai bei pavojingi administraciniai nusižengimai. Pateisinamų priežasčių šiandien neišgirdome.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme (toliau – ir Probacijos įstatymas) nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ar lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (2 straipsnio 5 dalis). Už probacijos sąlygų (teismo ir įstatymo probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių) nevykdymą arba netinkamą vykdymą įstatyme probuojamajam nustatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas (Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Teismas priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą tik tuo atveju, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuomet, kai įvertinami visi duomenys, o jų pagrindu nustatomos aplinkybės, kurios patvirtina esant pagrindą naikinti bausmės vykdymo atidėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi, Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.
Susipažinus su LITEKO sistemos duomenimis, taip pat su nuteistojo asmens byla Nr. 2018-03481-P (toliau – ir asmens byla), matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu Ž. U. paskirta vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalies nuostatomis atidėtas trejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo tęsti darbą; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, teismas, priimdamas 2018 m. sausio 30 d. nuosprendį ir atidėdamas nuteistajam Ž. U. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, suteikė jam galimybę pakeisti savo elgesį būnant neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam Probacijos tarnybos.
Kaip matyti iš asmens bylos duomenų, Ž. U. gana ilgą laikotarpį atsakingai vykdė teismo skirtus įpareigojimus – tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Nuteistasis nuo 2014 m. balandžio 3 d. vykdo individualią veiklą, šio įpareigojimo pažeidimų nenustatyta (asmens b. l. 36, 43, 102). Pastebėtina, jog Ž. U. daugiau kaip pusę metų nepažeidė ir kito numatyto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tačiau 2018 m. spalio 1 d. viešoje vietoje, būdamas neblaivus, jam nustatytas 2,00 promilių girtumas, pareigūnų bei kitų žmonių akivaizdoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, elgėsi agresyviai, įžeidinėjo policijos pareigūnus, į teisėtus pareigūnų reikalavimus nusiraminti ir nesikeikti nereagavo ir toliau tęsė savo neteisėtus veiksmus ir taip padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 481 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje (asmens b. l. 68-69). Be to, 2018 m. spalio 2 d. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje dėl to, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, nes nėra jos įgijęs (asmens b. l. 68-69). Pažymėtina, jog už šių administracinių nusižengimų padarymą Ž. U. buvo paskirtos administracinės nuobaudos – baudos, apie kurių sumokėjimą jokios informacijos nėra (asmens b. l. 72-74). 2018 m. lapkričio 19 d. nuteistasis, atvykęs į Probacijos tarnybą, dėl minėtų nusižengimų pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, jog 2018 m. spalio 1 d. padarė administracinį nusižengimą, nes buvo išgėręs viešoje vietoje, o 2018 m. spalio 2 d. vairavo be teisių, nes dirba tokį darbą, kur reikalingas automobilis (asmens b. l. 71). Atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis Ž. U. padarė aptartus probacijos sąlygų pažeidimus, Probacijos tarnyba 2018 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama paskirti nuteistajam papildomas pareigas. Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkino Probacijos tarnybos teikimą ir 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi paskyrė jam papildomą pareigą – per du mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo atlikti 20 valandų nemokamų darbų (BK 75 straipsnio 3 dalis). Nepaisant to, jog tiek Probacijos tarnyba, tiek teikimą dėl papildomos pareigos skyrimo nagrinėjęs teismas dar kartą išreiškė pasitikėjimą nuteistuoju ir suteikė jam galimybę keisti savo elgesį būnant neizoliuotam nuo visuomenės, nuteistasis Ž. U., iki 2019 m. vasario 5 d. atlikęs nutartimi paskirtus nemokamus darbus, toliau išvadų nepadarė, darė administracinius nusižengimus bei nusikalstamas veikas ir nevykdė teismo nuosprendžiu paskirto įpareigojimo. Praėjus vos daugiau kaip mėnesiui laiko po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi paskirtos papildomos pareigos atlikimo, nuteistasis Ž. U. pakartotinai pažeidė teismo jam skirtą įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kadangi 2019 m. kovo 23 d. konflikto metu panaudojo D kategorijos pneumatinį ginklą prieš kitą asmenį, o po ginklo panaudojimo jam buvo nustatytas 1,07 promilės girtumas, taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 227 straipsnio 1 dalyje (asmens b. l. 104-108). Dėl šio probacijos sąlygų pažeidimo nuteistasis buvo įspėtas ir pateikė rašytinį pasiaiškinimą, kuriame nurodė, jog 2019 m. kovo 23 d. einant pas mamą kieme sustabdė kaimynas su draugu ir pradėjo stumdytis bei įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Grįžęs namo ir pasiėmęs pneumatinį ginklą, išėjo į kiemą ir praėjo pro minėtą kaimyną, kuris vėl puolė jį. Tada išsitraukęs pistoletą pradėjo šaudyti į žemę, ar kaimynui pataikė, nežino. Įvykio metu buvo šiek tiek išgėręs šampano, nes buvo gimtadienis, dėl to labai gailisi (asmens b. l. 111). Be to, 2019 m. birželio 24 d. vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones (asmens b. l. 113). Maža to, nuteistojo Ž. U. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 227 straipsnio 1 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad vairavo būdamas neblaivus. 2019 m. birželio 27 d. atvykęs į Probacijos tarnybą pateikė rašytinį pasiaiškinimą, kuriame deklaratyviai nurodė, kad atliekamas toks ikiteisminis tyrimas, kaltas ir labai gailisi (asmens b. l. 112), tačiau Probacijos tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad nėra gavusi informacijos apie priimtą procesinį sprendimą baudžiamojoje byloje, nesprendė klausimo dėl priemonių skyrimo. Taipogi, Probacijos tarnyba gavo informacijos apie tai, jog nuteistojo Ž. U. atžvilgiu 2019 m. birželio 9 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje (asmens b. l. 131). Dėl minėto fakto 2019 m. gruodžio 10 d. probuojamasis pateikė rašytinį pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad šis ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl to, jog susiginčijo su kaimynu, nes pastarasis įžeidinėjo jo mamą. Taip pat nurodė, jog įvykio metu buvo išgėręs (asmens b. l. 148). Įspėjimas Ž. U. nebuvo skirtas, kadangi bus kreipiamasi į teismą su teikimu dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Tuo tarpu 2020 m. sausio 22 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nesant Ž. U. veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje požymių (asmens b. l. 159-166). Negana to, 2019 m. spalio 30 d. Ž. U. vėl padarė administracinį nusižengimą, nes vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti (asmens b. l. 149-155) ir jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nors Probacijos teikime nurodoma, tai matyti ir iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo, nuteistojo Ž. U. atžvilgiu priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai dėl minėtų nusikalstamų veikų, galimai padarytų esant jam neblaiviam, tačiau minėti nuosprendžiai nėra įsiteisėję (asmens b. l. 139-146), taip pat nurodyta ir 2020 m. vasario 19 d. paaiškinime, kad dėl priimtų nuosprendžių, kurie yra apskųsti, vyksta apeliaciniai procesai (asmens b. l. 175), tačiau bylos nagrinėjimo kontekste svarbu paminėti, kad iš LITEKO sistemos matyti, jog Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartimi (įsiteisėjo paskelbimo dieną), nuteistojo Ž. U. apeliacinis skundas atmestas ir paliktas galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendis, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už vairavimą būnant neblaiviam ir nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Taigi, pirmiau aptarti duomenys leidžia teigti, jog iš pradžių, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis Ž. U. gana atsakingai stengėsi vykdyti teismo nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus, taipogi laiku įvykdė ir 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi paskirtą papildomą pareigą. Tačiau po priimto nuosprendžio, kuriuo jam buvo paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, praėjus daugiau kaip pusei metų, Ž. U. visgi pažeidė teismo paskirtą įpareigojimą bei padarė du administracinius nusižengimus, vieną iš jų – būdamas neblaivus. Pažymėtina, kad vien šių administracinių nusižengimų padarymas tam tikrais atvejais, esant jiems vienkartiniams ar padarytiems pirmą kartą, savaime negalėtų būti pakankamas pagrindas panaikinti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju Ž. U. ir po teismo nutartimi paskirtos papildomos pareigos, toliau darė administracinius nusižengimus, kurie iš esmės padaryti taip pat pažeidžiant teismo skirtą įpareigojimą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Pažymėtina, kad toks nuteistojo netinkamas apkaltinamuoju nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų vykdymas iš esmės yra piktybiškas, nuoseklus ir sistemingas. Priešingas teismo nuosprendžiu nustatytoms pareigoms elgesys rodo, kad nuteistajam jokios teigiamos įtakos nepadarė nei priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nei tai, jog teisme jau vieną kartą svarstytas Probacijos tarnybos teikimas dėl papildomos pareigos skyrimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi šis klausimas išspręsti nuteistajam palankiai, suteikiant jam galimybę pakeisti elgesį ir įrodyti, jog jis gali pasitaisyti neizoliuotas nuo visuomenės. Nepaisant to, nuteistasis ir toliau daro probacijos sąlygų pažeidimus, o jo elgesys rodo, kad papildomos pareigos paskyrimas nepakeitė nuteistojo požiūrio į įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Nors pokalbių su Probacijos tarnybos specialiste metu, nuteistasis Ž. U. teigė, kad nustojo vartoti alkoholį bei nurodė, kad yra „užsikodavęs“, tačiau vėlesnių pokalbių metu gydytis nuo priklausomybės ligų atsisakė, alkoholio vartojimo nuteistasis neįvardijo kaip esminės problemos, darančios įtaką jo gyvenimui. Teismo vertinimu, alkoholio vartojimas akivaizdžiai yra vienas iš veiksnių, neigiamai veikiančių probuojamojo Ž. U. elgesį ir bausmės vykdymo atidėjimas objektyviai jam nėra veiksmingas. Toks nuteistojo neatsakingas elgesys rodo, kad jis savo valios pastangomis nebegali keisti savo priešingo teisei elgesio, kartu rodo jo atsainų, paviršutinišką požiūrį į nuosprendžiu jam nustatytus įpareigojimus, o kartu ir į įstatymų keliamus reikalavimus.
Pažymėtina, kad ir apklausiamas teismo posėdyje nuteistasis Ž. U. kaip pagrindinę priežastį dėl padarytų nusižengimų įvardijo alkoholio vartojimą. Nurodė, kad buvo „užsikodavęs“ 9 mėnesius, tačiau draugams įpylus vėl pradėjo vartoti. Probacija, socialiniai darbuotojai siuntė pas specialistus dėl gėrimo. Pasak nuteistojo, būdamas neblaivus daro nusikaltimus ir administracinius nusižengimus, nes taip išeina. Tiek ir asmens byloje esančių duomenų, tiek iš paties nuteistojo Ž. U. teisme duotų paaiškinimų matyti, jog dėl netinkamo nuteistojo požiūrio į jam teismo paskirtus įpareigojimus, į jo atžvilgiu vykdomą probaciją, dėl sąmoningo ir sistemingo probacijos sąlygų pažeidinėjimo ir tokio savo elgesio nepagrįsto pateisinimo, nuteistojo atžvilgiu vykdoma probacija nedavė jokių teigiamų rezultatų, jo elgesys regresuoja, motyvacijos keisti savo elgesio nuteistasis nebeturi ir iš esmės nededa bei neketina dėti jokių pastangų pakeisti savo elgesį. Taigi, kaip matyti, net ir po teismo nutarties, kuria buvo paskirta papildoma pareiga, nuteistasis jokių teigiamų išvadų nepadarė, laiku atlikęs paskirtus 20 valandų nemokamus darbus, toliau sistemingai nevykdo teismo paskirtų įpareigojimų ir daro administracinius nusižengimus, teisindamas tai alkoholio vartojimu, tačiau pats nedėdamas pastangų pakeisti gyvenimo būdą ir realiai pradėti gydytis. Pažymėtina, jog nors iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kaip jau buvo minėta, nuteistasis Ž. U. kurį laiką tinkamai vykdė įpareigojimus, kurie jam buvo paskirti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu, t. y. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nėra nustatyta įpareigojimo tęsti darbą pažeidimų (asmens b. l. 36, 43, 102) bei tai, kad praėjus daugiau kaip pusmečiui po priimto nuosprendžio atsirado įpareigojimo – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų pažeidimų, visgi vien šių aplinkybių nepakanka, jog teismas dar kartą išreikštų pasitikėjimą nuteistuoju.
Bylos nagrinėjimo kontekste pažymėtina, jog bausmės vykdymo atidėjimas yra išskirtinis baudžiamosios teisės institutas, taikomas teismui patikėjus nuteistu asmeniu, esant tikimybei, kad jis nedarys naujų nusikaltimų, o taip pat kitų teisės pažeidimų, elgsis teisėtai. Pažymėtina, jog vien tai, kad Ž. U. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris 2020 m. sausio 22 d. buvo nutrauktas bei tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendis (LITEKO sistemos duomenimis, 2020 m. sausio 30 d. nutarta skirti fonoskopinę ekspertizę šioje byloje, nuosprendis nėra įsiteisėjęs) nors ir vertinamos jam nepalankiai, tačiau nesudaro pagrindo panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Kita vertus, įvertinus nuteistojo Ž. U. gana sistemingą, aplaidų ir atsainų probacijos sąlygų pažeidinėjimą, faktą, kad anksčiau jo pažeidimai svarstyti teisme ir jam paskirta papildoma pareiga, suteikiant šansą pakeisti savo elgesį, tačiau tai jo elgesio nepakeitė, minimų pažeidimų ir aplinkybių fonas sudaro pagrindą spręsti, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nepasiekė tikslo užtikrinti nuteistojo Ž. U. veiksmingą resocializaciją ir mažinti jo nusikalstamų veikų recidyvą (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis) ir tapo beprasmis, kadangi jis realiai nepatiria jokių suvaržymų ir elgiasi, kaip asmuo, kuriam jokia bausmė nepaskirta. Nuteistasis nepateisino suteiktos galimybės įrodyti savo pasikeitusį ir teigiamą požiūrį į teisėtą elgesį. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog yra pagrindas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam Ž. U..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358, 362, 364 straipsniais, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu,
nutaria:
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam Ž. U. tenkinti:
Panaikinti Ž. U. bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-544-957/2018 jam paskirtą vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo Ž. U. sulaikymo vykdant šią nutartį dienos.
Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.