Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-396/2011

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-10-04
Bylos Nr.: 2A-396/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Kazys Kailiūnas, Alė Bukavinienė, Donatas Šernas
Ieškovas: AB SEB banko
Atsakovas: R. G.

Kategorijos

35.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-396/2011Procesinio sprendimo kategorijos 35.3.; 36.2.; 63.2. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,

sekretoriaujant Ilonai Kovger, Galinai Lavrinovič,

dalyvaujant ieškovo AB SEB banko atstovams advokatei Vilmai Narinkevičienei, Nerijui Juknai,

atsakovei R. G. ,atsakovės R. G. atstovui advokatui Raimondui Lignugariui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės SEB banko apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. L2-310-109/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Notus Group“, V. G. , R. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas AB SEB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris buvo patikslintas, atsakovams UAB „Notus Group“, V. G. , R. G. , prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 176 600 Lt negrąžintos paskolos dalį, 10 435,17 Lt palūkanų, 67,20 Lt baudą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, 563,41 Lt delspinigių, 4 753,33 Lt žyminio mokesčio, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad tarp AB SEB Vilniaus banko (dabartinis pavadinimas - AB SEB bankas) ir V. G. 2007 m. gegužės 9 d. buvo pasirašyta laidavimo sutartis Nr. 0307-1051 prie 2007 gegužės 9 d. kreditavimo sutarties Nr. 0350707124960-11 pagal kurią atsakovai įsipareigojo atsakyti bankui tiek pat kaip ir skolininkas, visu savo turtu ir lėšomis, jeigu skolininkas negrąžins kredito ar jo dalies, nemokės palūkanų, netesybų, kitų banko mokesčių ar dėl tokio nemokėjimo kitaip sukels nuostolių bankui ir per 10 dienų nuo banko pranešimo apie tai, kad skolininkas laiku nevykdo skolinių įsipareigojimų išsiuntimo dienos patenkins banko reikalavimus pirmumo tvarka. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovai taip pat įsipareigojo mokėti 0,2 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo laiku nesumokėtos ir bankui priklausančios sumos. Ieškovo teigimu, ieškovas visą laiką tinkamai vykdė savo prievoles, kylančias iš kreditavimo ir laidavimo sutarčių. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 15 d. ieškovas nusiuntė skolininkui priminimą apie skolos sumokėjimą nustatydamas 15 dienų terminą, per kurį skolininkas privalėjo įvykdyti savo prievolę – sumokėti skolą, tą pačią dieną apie susidariusį įsiskolinimą buvo informuotas ir laiduotojas. Ieškovas nurodė, kad iš atsakovo buvo pareikalauta vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus pagal laidavimo sutartį Nr. 0307-1051. Ieškovo teigimu, kadangi skolininkas per nustatytą 15 dienų terminą neįvykdė savo prievolės ir nesumokėjo skolos, 2008 m. spalio 14 d. ieškovas dar kartą nusiuntė atsakovui priminimą apie skolos sumokėjimą, įspėdamas atsakovą, kad remiantis laidavimo sutartimi per 10 dienų jis privalo įvykdyti skolininko prievolę pagal kreditavimo sutartį Nr. 0350707124960-11 laidavimo sutartyje numatyta apimtimi, taip pat buvo įspėta, kad bus kreiptasi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo, tačiau į šiuos priminimus faktiškai nebuvo reaguota.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m balandžio 27 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti solidariai iš atsakovų V. G. ir UAB „Notus Group“ ieškovui AB SEB bankui 176 600 Lt negrąžintos paskolos, 10 435,17 Lt palūkanų, 67,20 Lt baudą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, 563,41 Lt delspinigių bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2008 m. lapkričio 21 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmesti; priteisti iš atsakovų V. G. ir UAB „Notus Group“ ieškovui AB SEB bankui po 2 377 Lt žyminio mokesčio; priteisti iš atsakovų V. G. ir UAB „Notus Group“ valstybei po 25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.

Teismas sprendime nurodė, kad 2007 m. gegužės 9 d. laidavimo sutarties 1.1. punktas patvirtina, kad laiduotojas atsako kreditoriui kartu su skolininku kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, todėl teismas sprendė, kad kreditorius turi teisę ieškinį reikšti laiduotojui, kuris solidariai atsako su skolininku, abu solidarieji skolininkai lieka įpareigoti kol bus visiškai ir tinkamai įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 str. 5, 6 d.). Teismo teigimu, atsakovo V. G. argumentai, jog jis, kaip laiduotojas, turi teisę reikalauti, kad kreditorius pirmiausiai nukreiptų išieškojimą į skolininko turtą, kuris yra įkeistas kreditoriui užtikrinant kredito sutarties įvykdymą, yra nepagrįsti. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.80 straipsnio 2 dalį laiduotojas neturi teisės reikalauti, kad kreditorius pirmiausiai nukreiptų išieškojimą į skolininko turtą, jeigu pagrindinio skolininko ir laiduotojo atsakomybė kreditoriui yra solidari. Teismas, atsižvelgdamas į minėtą laidavimo sutarties 1.1. punktą, kad laiduotojas atsako kreditoriui kartu su skolininku kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, sprendė, kad laiduotojas neturi teisės reikalauti, jog kreditorius pirmiausiai nukreiptų išieškojimą į skolininko turtą.

Teismas nurodė, kad ieškovas reiškia reikalavimą solidariai priteisti 187 665,78 Lt sumą ne tik iš pagrindinio skolininko UAB „Notus Group“ ir laiduotojo V. G. , bet ir, remdamasis CK 3.92 straipsnio 4 dalimi, iš laiduotojo sutuoktinės R. G. . Teismas pažymėjo, kad pagal laidavimo sutartį laiduotojas įsipareigoja įvykdyti kreditoriui prievolę už skolininką, nenurodydamas konkretaus turto, į kurį kreditorius galės nukreipti savo reikalavimus, taigi laidavimo sutartimi daiktas nėra suvaržomas. Teismas atkreipė dėmesį, kad galioja prezumpcija, jog sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikia rašytinio kito sutuoktinio sutikimo ir būtent tokie atvejai yra nurodyti CK 3.92 straipsnio 4 dalyje, kuria remiasi ieškovas byloje, kas reiškia, jog šioje dalyje nurodytais atvejais sandorius gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tada, kai vienas sutuoktinis turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą sudaryti tokį sandorį.

Teismas pažymėjo, kad minėtoje teisės normoje kalbama apie sandorius, susijusius su disponavimu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančiu nekilnojamuoju daiktu ar daiktinėmis teisėmis į jį arba jų varžymu, tuo tarpu laidavimas yra šalutinė prievolė (CK 6.76 str.), šia prievole užtikrinama pagrindinė prievolė, kas reiškia, jog laidavimu nėra suvaržoma bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir disponavimas ja, laiduojant laiduotojui nereikia įkeisti konkretaus kilnojamojo/nekilnojamojo turto, jis tiesiog laiduoja už prievolės įvykdymą visu savo turtu, tačiau tais atvejais, kai laiduotojas turi sutuoktinį, privalo būti sutuoktinio sutikimas dėl laidavimo turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju laidavimo sutartyje sutuoktinė pasirašė, kad jai žinomos tiek kreditavimo, tiek laidavimo sutarčių sąlygos, todėl pripažintina, kad atsakovė R. G. nebuvo laiduotoja, ji tik davė rašytinį sutikimą dėl laidavimo turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas pažymėjo, kad net ir iš pačios laidavimo sutarties įžanginės dalies matyti, jog laidavimo sutartis sudaryta tarp ieškovo AB SEB banko ir atsakovo V. G. , sutartyje vadinamo laiduotoju, o atsakovė R. G. nenurodoma kaip šios sutarties sudarytoja, ji tik pasirašė sutarties gale, kad yra supažindinta su sutarties sąlygomis kaip laiduotojo sutuoktinė. Teismas nurodė, kad AB SEB bankas 2008 m. rugsėjo 15 d. priminimą dėl įsipareigojimo pagal laidavimo sutartį vykdymo siuntė tik atsakovui V. G. ir nors ieškovas byloje reikalauja priteisti pagrindinio skolininko UAB „Notus Group“ neįvykdytą prievolę solidariai ir iš sutuoktinių V. G. ir R. G. turto, CK 3.109 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra nustatytas tik vienas atvejis, kada sutuoktiniai atsako solidariai – kai sandoris yra būtinas šeimos namų ūkiui išlaikyti ir vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje S. J. V. A. J., Nr. 3K-3-482/2008). Teismo teigimu, ginčo atveju laiduotojas V. G. sutartį sudarė išimtinai verslo interesais, ne šeimos poreikiams tenkinti, todėl teismas laikė pagrįstu atsakovų atsiliepimo į ieškinį argumentą, kad atsakovo sutuoktinei R. G. neatsirado solidarioji prievolė atsakyti pagal laidavimo sutartį. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktu, sprendimo vykdymo procese ieškovo reikalaujama suma gali būti išieškoma pirmiausia iš asmeninio atsakovo V. G. turto, ir tik vėliau iš bendro sutuoktinių V. G. ir R. G. turto, o tuo atveju, jeigu vykdymo procese išieškojimas bus nukreipimas į atsakovo turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, visų pirma, turės būti nustatoma ši dalis (CPK 667 straipsnis).

Dėl nurodytų aplinkybių teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui AB SEB bankui solidariai iš atsakovų UAB „Notus Group“ ir V. G. 187 665,78 Lt skolą, ieškinį atsakovės R. G. atžvilgiu atmesti.

Teismas pažymėjo, kad laiduotojas, įvykdęs prievolę, perima kreditoriaus teises, t. y. įgyja teisę pareikšti skolininkui regresinį reikalavimą (CK 6.83 straipsnis), todėl šioje byloje priteisus solidariai iš atsakovų UAB „Notus Group“ ir V. G. minėtas sumas, tuo atveju, jei šios sumos bus išieškotos iš atsakovo V. G. , jis turės teisę reikšti atgręžtinį reikalavimą pagrindiniam skolininkui.

Teismas konstatavo, kad tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo. Teismas pažymėjo, kad neturi teisinės reikšmės, ar skolininko prievolė grąžinti priteistą sumą kilo iš laidavimo kaip šalutinės prievolės, nes jo, kaip laiduotojo, atsakomybė yra tokia pati kaip ir pagrindinio skolininko, nes procesinių palūkanų mokėjimas kaip civilinė atsakomybė kyla iš laiduotojo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjo geruoju, esant jo galiojančiai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui už kitą asmenį. Teismas nurodė, kad tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas negrąžina paskolos ir dėl jos priteisimo teisme pareiškiamas ieškinys už skolininką laidavusiam asmeniui, kuris irgi geruoju nevykdė savo prievolės pagal laidavimo sutartį, tai savo prievolės neįvykdęs laiduotojas yra tinkamas skolininkas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį dėl palūkanų priteisimo.

Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio d. papildomu sprendimu nusprendė priteisti iš ieškovo AB SEB banko atsakovės R. G. naudai 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas AB SEB bankas prašo apeliacinės instancijos teismą Kauno apygardos teismo 2010 m balandžio 27 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta tenkinti ieškinį, panaikinti ir priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovei laidavimo sutarties pasirašymas jokių teisinių pasekmių nesukuria. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys, pasirašydamos laidavimo sutartį, siekė sukurti papildomą apsaugą skolinių įsipareigojimų įvykdymui, o kreditorius siekė tokią apsaugą/užtikrinimą įgyti iš abiejų sutuoktinių. Apelianto įsitikinimu, teismas neteisingai aiškino bei taikė CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, numatantį, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas. Apelianto teigimu, bylos faktinės aplinkybės, laidavimo sutarties turinys bei minėta įstatyminė nuostata suponuoja atsakovės kaip solidarios bendraatsakovės atsakomybės atsiradimą. Apeliantas pažymi, kad nors formaliai teismo sprendime pripažįstama, kad esant tokiai situacijai skola turėtų būti išieškoma iš abiem sutuoktiniams priklausančio bendro turto, tačiau atmetant reikalavimą pareikštą R. G. atžvilgiu, tokia galimybė užkertama, tuo pažeidžiami kreditoriaus interesai, nepagrįstai susiaurinama kreditoriaus interesų apsauga bei netinkamai aiškinamas bei taikomas 3.109 straipsnis. Apeliantas pažymi, kad teismas taip pat ignoravo aplinkybę, kad atsakovė R. G. duodama paaiškinimus patvirtino, kad UAB „Notus Group“ buvo įmonė, kurioje ji kartu su sutuoktiniu dirbo, t.y. iš įmonės gaunamos pajamos buvo šeimos pragyvenimo šaltinis. Apelianto nuomone, teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovės R. G. kaip laiduotojos atsakomybės, nepagrįstai siaurinamai vertino laidavimo sutarties nuostatas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė R. G. nurodo, kad ieškovo AB SEB banko apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2010 m balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės teigimu, kreditorius, supažindindamas atsakovę su sutuoktinio pasirašoma laidavimo sutartimi, siekė, kad ji negalėtų vėliau jos ginčyti, ir pasirašymas, jog atsakovė susipažino su laidavimo sutartimi, sukėlė atsakovei tik šias teisines pasekmes. Atsakovės nuomone, nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles nustatytas. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ji nėra laidavimo sutarties šalis, todėl ieškovo reikalavimas atsakovės atžvilgiu yra nepagrįstas. Atsakovė pažymi, kad nors apeliantas vadovaujasi CK 3.109 straipsnio 5 dalimi, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas yra nukreiptas ne įvykdyti V. G. prievoles į bendrą santuokos metu įgytą turtą, o prisiteisti solidariai iš atsakovės skolą pagal UAB „Notus Group“ prievoles, už kuriais atsakovė būtų atsakinga asmeniškai visu savo turtu. Atsakovės teigimu, taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad paskola UAB „Notus Group“ buvo suteikta šeimos interesais. Atsakovė pažymi, kad į bylą nėra pateiktą įrodymų, patvirtinančių, kad iš UAB „Notus Group“ V. G. gaunamos pajamos buvo šeimos pragyvenimo šaltinis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas ir Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Byloje nustatyta, kad 2007 m. gegužės 9 d. ieškovas AB SEB Vilniaus bankas (dabartinis pavadinimas – AB SEB bankas) ir atsakovas UAB „Notus Group“ sudarė kreditavimo sutartį Nr. 0350707124960-11, pagal kurią UAB „Notus Group“ suteiktas 214 400 Lt kreditas. Kreditavimo sutarties įvykdymas buvo užtikrintas UAB „Notus Group“ nekilnojamojo turto – žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įkeitimu (hipoteka), esamų ir būsimų lėšų sąskaitose (sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) įkeitimu ir reikalavimo teise jas išmokėti, taip pat atsakovo V. G. laidavimu. Pagal 2007 m. gegužės 9 d. laidavimo sutartį Nr. 03047-1051 atsakovas V. G. laidavo už UAB „Notus Group“ prievolių tinkamą įvykdymą pagal 2007 m. gegužės 9 d. kreditavimo sutartį Nr. 0350707124960-11. Laiduotojo V. G. sutuoktinė atsakovė R. G. pasirašė laidavimo sutartyje nurodydama, kad susipažino su sutartimi, ją suprato ir sujos sąlygomis sutinka.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 9 d. nutartimi UAB „Notus Group“ iškelta bankroto byla.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.

Ieškovas AB SEB bankas byloje pareiškė ieškinio reikalavimą solidariai priteisti 187 665,78 Lt sumą iš atsakovų UAB „Notus Group“ (pagrindinio skolininko), V. G. (laiduotojo) ir R. G. (laiduotojo sutuoktinės).

Pagal CK 6.76 straipsnyje įtvirtintą laidavimo sampratą laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai sutartimi įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu laidavimo sutartimi nesusitarta kitaip (CK 6.81 str. 1 d.). Esant solidariajai jų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą tiek jos dalį. Ieškinio pareiškimas vienam iš bendraskolių neatima iš kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį kitiems bendraskoliams, tačiau skolininkas, kuriam pareikštas ieškinys, turi teisę reikalauti įtraukti į bylą kitus bendraskolius (CK 6.6 str. 4 d., 6.14 str. 3 d.). Taigi kreditorius, pareiškęs ieškinį vienam bendraskoliui, nepraranda teisės pareikšti tokį patį ieškinį ir kitiems bendraskoliams. Bendraskolis, kuriam pareikštas ieškinys, neturi teisės reikalauti, kad prievolė būtų padalyta ar kad kreditorius pirma pareikštų ieškinį kitam bendraskoliui. Nagrinėjamu atveju, pagal 2007 m. gegužės 9 d. laidavimo sutarties 1.1. punktą, laiduotojas atsako kreditoriui kartu su skolininku kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Kreditorius turi teisę ieškinį reikšti laiduotojui, kuris solidariai atsako su skolininku. Abu solidarieji skolininkai lieka įpareigoti kol bus visiškai ir tinkamai įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 5, 6 dalys).

Ieškovas pareiškė ieškinio reikalavimą solidariai priteisti 187 665,78 Lt sumą ne tik iš pagrindinio skolininko UAB „Notus Group“ ir laiduotojo V. G. , bet ir laiduotojo sutuoktinės R. G. . Ieškovas ieškinyje nurodė, kad remiasi CK 3.92 straipsnio 4 dalimi, numatančia, kad sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, taip pat sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo bei vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgalioj imą tokį sandorį sudaryti.

Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jei tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Pagal laidavimo sutartį laiduotojas įsipareigoja įvykdyti kreditoriui prievolę už skolininką nenurodydamas konkretaus turto, į kurį kreditorius galės nukreipti savo reikalavimus. Taigi laidavimo sutartimi daiktas nėra suvaržomas. Galioja prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikia rašytinio kito sutuoktinio sutikimo. Būtent tokie atvejai yra nurodyti CK 3.92 straipsnio 4 dalyje, kuriuo remiasi ieškovas byloje, kas reiškia, jog šioje dalyje nurodytais atvejais sandorius gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tada, kai vienas sutuoktinis turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą sudaryti tokį sandorį. Tačiau šioje dalyje kalbama apie sandorius, susijusius su disponavimu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančiu nekilnojamuoju daiktu ar daiktinėmis teisėmis į jį arba jų varžymu. Tuo tarpu laidavimas yra šalutinė prievolė (CK 6.76 str.), šia prievole užtikrinama pagrindinė prievolė, kas reiškia, jog laidavimu nėra suvaržoma bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir disponavimas ja. Laiduojant laiduotojui nereikia įkeisti konkretaus kilnojamojo/nekilnojamojo turto, jis tiesiog laiduoja už prievolės įvykdymą visu savo turtu. Tačiau tais atvejais, kai laiduotojas turi sutuoktinį, privalo būti sutuoktinio sutikimas dėl laidavimo turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šiuo atveju laidavimo sutartyje sutuoktinė pasirašė, kad jai žinomos tiek kreditavimo, tiek laidavimo sutarčių sąlygos (1 t. b. 1. 46-47), todėl pripažintina, kad atsakovė R. G. nebuvo laiduotoja, ji tik davė rašytinį sutikimą dėl laidavimo turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Pažymėtina, kad laidavimo sutarties įžanginė dalis patvirtina, jog laidavimo sutartis sudaryta tarp ieškovo AB SEB banko ir atsakovo V. G. , sutartyje vadinamo laiduotoju. Atsakovė R. G. nenurodoma kaip šios sutarties sudarytoja, šalis, o ji tik pasirašė sutarties gale, kad yra supažindinta su sutarties sąlygomis kaip laiduotojo sutuoktinė. AB SEB bankas 2008 m. rugsėjo 15 d. priminimą dėl įsipareigojimo pagal laidavimo sutartį vykdymo siuntė tik atsakovui V. G. .

Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra nustatytas tik vienas atvejis, kada sutuoktiniai atsako solidariai – kai sandoris yra būtinas šeimos namų ūkiui išlaikyti ir vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje S. J. v. A. J., Nr. 3 K-3-482/2008). CK 3.84 straipsnyje numatyta, jog šeimos turtas turi būti naudojamas tik bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Remiantis CK 3.85 straipsnio 3 dalimi, iš šeimos turto negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus, jei kreditoriai žinojo arba turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams. Pagal bylos duomenis ginčo atveju laiduotojas V. G. sutartį sudarė išimtinai verslo interesais, ne šeimos poreikiams tenkinti, todėl atsakovo V. G. sutuoktinei R. G. neatsirado solidarioji prievolė atsakyti pagal laidavimo sutartį.

Ieškovas reikalavimą pareiškė ne tik solidariems skolininkams UAB „Notus group“ ir V. G. , kuriems prievolė kilo pagal 2007 m. gegužės 9 d. kreditavimo sutartį Nr. 0350707124960- 11 ir 2007 m. gegužės 9 d. laidavimo sutartį Nr. 03707-1051, bet ir R. G. , kuri nėra sudariusi su ieškovu nei kreditavimo sutarties, nei laidavimo sutarties. Atsižvelgiant į tai, kad minėtos laidavimo sutarties pagrindu laidavimo teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovo ir V. G. , todėl atsakomybę už 2007 m. gegužės 9 d. laidavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą kyla šios sutarties šaliai V. G. ir tai yra jo asmeninė prievolė. Atsižvelgiant į kreditavimo sutarties Nr. 0350707124960-11 bei laidavimo sutarties Nr. 03707-1051 turinį, konstatuotina, kad šios sutartys sudarytos ne V. G. ir R. G. šeimos poreikiams tenkinti, todėl jo sutuoktinei R. G. neatsirado solidarioji prievolė atsakyti pagal laidavimo sutartį (CK 3.109 str. 3 d.).

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Sutuoktinių atsakomybė pagal iki santuokos įregistravimo atsiradusias prievoles, iš dovanojimo ir paveldėjimo, taip pat išieškojimo iš bendro bei asmeninio sutuoktinių turto tvarka detalizuojama CK 3.110-3.114 straipsniuose.

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008). Sutuoktiniai prieš trečiuosius asmenis gali atsakyti ir subsidiariai.

Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda - asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 str.), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 str.).

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 str. 1 d.), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 str. 1 d.), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.).

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1-3 d.s). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.).

Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Šios klasifikacijos teisinė reikšmė reiškiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.s). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 str. 2 d.). Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Jeigu sutuoktinių prievolė nėra solidari pagal įstatymą ar sutartį, tokia bendroji sutuoktinių prievolė yra dalinė. Esant dalinei prievolei kiekvienas skolininkas (sutuoktinis) privalo vykdyti tik savo dalį. Skolininkai privalo prievolę įvykdyti lygiomis dalimis, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 str.), todėl esant bendrajai dalinei sutuoktinių prievolei teismas kiekvieną sutuoktinį įpareigoja įvykdyti tik jam tenkančią prievolės dalį.

Sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Kvalifikuodamas sutuoktinių prievoles teismas pirmiausia privalo identifikuoti ginčo santykį – ginčas tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių) ar tarp sutuoktinių. Nustatęs, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių), teismas privalo identifikuoti kreditoriaus pareikštą reikalavimą – reikalavimas reiškiamas vienam ar abiem sutuoktiniams kaip bendraskoliams pagal CK 3.109 straipsnį. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą vienam iš sutuoktinių, santuokos, taip pat pagal sudarytą sandorį panaudoto turto šeimos interesais faktas savaime nereiškia, kad prievolė yra bendra ir dalijama tarp sutuoktinių priteisiant kreditoriui pagal dalinės prievolės taisykles. Sandorį su vienu iš sutuoktinių sudaręs kreditorius gali remtis prievolės uždarumu (tik sandorį sudariusių šalių teisiniu ryšiu) reikalaudamas, kad ją asmeniškai įvykdytų sandorį sudaręs sutuoktinis. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidari ar dalinė. Nagrinėdamas tarp sutuoktinių kilusį ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Pažymėtina, kad faktas, jog teismo sprendimu kreditoriaus naudai jau yra priteista iš vieno sutuoktinio, nesaisto turto padalijimo klausimą sprendžiančio teismo spręsti dėl prievolės pobūdžio, išskyrus atvejus, kai toks sprendimas abiem sutuoktiniams turi res judicata galią ar juo nustatyti faktai turi prejudicinę galią (CPK 182 str. 2 p.).

Dėl CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos taikymo bendroms sutuoktinių prievolėms pažymėtina, kad bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Teisės doktrinoje sutinkama nuomonė, jog visi sandoriai, sudaryti nors vieno iš sutuoktinių, sukuria bendras prievoles abiem sutuoktiniams, nes sąžiningi kreditoriai negali būti priklausomi nuo sutuoktinių tarpusavio santykių, jų nelojalumo vienas kitam, piktnaudžiavimo vienas kito pasitikėjimu ar kitokių panašių priežasčių. Dėl to įrodinėti, kad prievolė yra asmeninė vieno sutuoktinio, o ne jų abiejų bendra, tenka tam asmeniui, kuris siekia paneigti prievolės bendrumo prezumpciją. Sprendžiant sutuoktinių atsakomybės klausimus CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija buvo taikyta ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ v. antstolė L. U. ir kt., bylos Nr. 3K-1-35/2006; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. A. A., bylos Nr. 3K-3-117/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje R. A. v. A. A. Nr. 3K-P-186/2010 suvienodino teismų praktiką aiškinant CK 3.92 straipsnio 3 dalies ir 3.109 straipsnio santykį.

Kito sutuoktinio sutikimo prezumpciją įtvirtinanti CK 3.92 straipsnio 2 dalis yra įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuojančiame CK trečiosios knygos VI skyriaus antrajame skirsnyje. Sistemiškai CK 3.92 straipsnio 2 dalis susijusi su kitomis šio straipsnio dalimis dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, naudojimo, valdymo ir disponavimo reikalavimų. Šių normų tikslas yra apsaugoti tiek sandorio sudarymo procese nedalyvaujančio sutuoktinio, tiek ir kreditorių interesus. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta kreditoriaus interesais, kad jis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Pažymėtina, kad ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Be to, sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 straipsnio 3 dalis), taip pat sandoriams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kuriems įdaryti būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas (CK 92 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio tikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais, ligi nagrinėjamu atveju kasatoriaus ir trečiojo asmens paskolos sutartis galėtų būti priskirta prie antrosios grupės prievolių pagrindų, jeigu ji būtų sudaryta šeimos interesais.

Ieškovas ieškinio reikalavimą atsakovei pareiškė kaip solidariai skolininkei laidavimo sutarties pagrindu, kadangi atsakovė pasirašė kad su laidavimo sutartimi susipažino. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad negalima sutikti su pirmos instancijos teismo išvadomis, kad atsakovei laidavimo sutarties pasirašymas jokių teisinių pasekmių nesukuria, kadangi kaip priešingai patvirtina ir bylos medžiaga, šalys pasirašydamos laidavimo sutartį siekė sukurti papildomą apsaugą skolinių įsipareigojimų įvykdymui, o kreditorius siekė tokią apsaugą/užtikrinimą įgyti iš abiejų sutuoktinių. Nurodyti apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, kadangi bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas, supažindindamas atsakovo sutuoktinę su pasirašoma laidavimo sutartimi, siekė, kad atsakovė negalėtų vėliau jos ginčyti, nes buvo susipažinusi su laidavimo sutarties sąlygomis. Atsakovės pasirašymas, jog susipažino su laidavimo sutartimi, ir sukėlė atsakovei tik nurodytas teisines pasekmes ir jokios papildomos apsaugos atsakovė ieškovui nesuteikė. Apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovas siekė papildomo prievolių užtikrinimo ir iš atsakovės bei tai atitinka ieškovo tikruosius tikslus, paneigia laidavimo sutarties sąlygos. Nepagrįstas ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles nustatytas CK 6.193 straipsnyje. Atsakovė nėra laidavimo sutarties šalis, ieškovas turėjo galimybę, tačiau laidavimo sutartyje nenurodė, kad R. G. yra sutarties šalis bei laiduotoja, ieškovas tokius veiksmus suprato ir veiksmų pasekmes žinojo, todėl ieškovo reikalavimas atsakovei yra nepagrįstas.

Bylos duomenys paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad paskola UAB „Notus Group“ buvo suteikta V. G. ir R. G. šeimos interesais.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais sprendžia, kad priteisina iš ieškovo AB SEB banko atsakovei R. G. 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės SEB banko atsakovei R. G. 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

Teisėjai Alė BukavinienėKazys KailiūnasDonatas Šernas