Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Vijoleta Kurtkienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei G. K. dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Formaliai ištyrus byloje esančius įrodymus – vartojimo kredito sutartį, sąskaitos išrašą, sutartį dėl paskolos sutarčių perkėlimo, subrogacijos sutartį, reikalavimo perleidimo sutartį su priedo išrašu, pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, palūkanų skaičiuoklę, nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB „Ferratum“ ir atsakovės 2016 m. sausio 18 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 198937 (toliau – Sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 200 Eur vartojimo kreditas, bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais, t. y. 2016 m. kovo 18 d. Atsakovė savo įsipareigojimų Sutartyje nustatytais terminais neįvykdė. 2016 m. liepos 22 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Ferratum“ ir UAB „Ferratum Finance“ buvo sudaryta sutartis dėl paskolos sutarčių perkėlimo, kuria buvo perleista reikalavimo teisė į atsakovės įsiskolinimą pagal sutartį. 2019 m. gegužės 9 d. tarp UAB „Ferratum Finance“ ir UAB „Credit day“ buvo sudaryta subrogacijos sutartis, kurios pagrindu UAB „Ferratum Finance“ perleido reikalavimo teises UAB „Credit Day“ į UAB „Ferratum Finance“ skolingus asmenis, įskaitant atsakovės skolą. 2019 m. gegužės 10 d. ieškovė ir UAB „Credit Day“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2019-05/01, kuria UAB „Credit Day“ perleido reikalavimo teises ieškovei į sutarties pagrindu susidariusią atsakovės skolą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovei pranešta 2019 m. birželio 13 d. pranešimu. Ieškovė reikalauja iš atsakovės priteisti 104,57 Eur negrąžintą kreditą, 513,92 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų ginčijusi Sutarties sąlygas ar būtų atsiskaičiusi su ieškove ar pradiniais kreditoriais (CPK 178, 185 straipsniai), t. y. būtų grąžinusi jai suteiktą kreditą, ieškovei iš atsakovės priteistinas 104,57 Eur negrąžintas kreditas.

Ieškovė prašo priteisti 513,92 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas nuo sutarties pasibaigimo dienos (2016 m. kovo 19 d.) iki kreipimąsi į teismą dienos (2020 m. rugpjūčio 11 d.), jas skaičiuoja nuo negrąžinto 104,57 Eur kredito sumos, pateikia palūkanų paskaičiavimo lentelę. Ieškovė remiasi Sutarties bendrųjų sąlygų 10.1 punktu ir specialiųjų sąlygų 5.2 punktu, kurie numato skolininko pareigą, praleidus Sutartyje numatytą kredito grąžinimo terminą, mokėti specialiosiose sąlygose nustatyto dydžio palūkanas iki visiško kredito grąžinimo. Specialiosiose sąlygose numatytas palūkanų dydis – 111,08 proc. Iš Sutarties bendrųjų sąlygų 10.1 punkto matyti, kad Sutartis taip pat numato skolininko pareigą suėjus kredito terminui mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne daugiau kaip už 180 dienų. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Paminėtina, kad Sutarties sudarymo metu minėta įstatymo norma numatė maksimalų 0,05 proc. netesybų ir kitokių mokesčių dydį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais, nenumatė, kad netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Visgi teismų praktikoje priimta atsižvelgti į šiuo metu įstatyme įtvirtintus ribojimus vertinant vartojimo kredito sutarčių nuostatų dėl netesybų (kitų mokesčių praleidus mokėjimo terminus) sąžiningumą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek Vartojimo kredito įstatymo, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama, jog nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Teismų praktikoje priimta, kad jeigu netesybos viršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą dydį, tai tokios netesybas nustatančios sąlygos turi būti pripažįstamos nesąžiningomis, negaliojančiomis ab initio, o ne mažinamos iki įstatyme nustatyto 0,05 proc. dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; taip pat žr. 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą, Teismų praktika Nr. 52).

Nagrinėjamu atveju, remiantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, maksimali prievolė, kuri galėtų būti nustatyta vartojimo kredito sutartyje ir mokama dėl prievolių vykdymo terminų pažeidimo (nesvarbu, ar ji pavadinta delspinigiais, kompensuojamosiomis palūkanomis ar kitaip), yra 0,05 proc. mokestis už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos. Už 180 dienų šis mokestis būtų 9,41 Eur (104,57 Eur x 0,05 x 180 dienų / 100). Pagal Sutartį terminą grąžinti skolą praleidęs skolininkas privalo mokėti 111,08 procentų metines kompensacines palūkanas (iki visiško skolos grąžinimo) ir 0,05 procentų delspinigius per dieną (180 dienų). Tokios Sutarties nuostatos pažeidžia Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, todėl, atsižvelgiant į aptartą reglamentavimą ir teismų praktiką, pripažintinos nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio. Atitinkamai ieškovės reikalavimai priteisti 513,92 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas ir 111,08 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (104,57 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, atmetami kaip nepagrįsti.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 104,57 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. rugsėjo 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 16,91 procentai (104,57 × 100 / 618,49) reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamos 23 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis) ((15 Eur žyminis mokestis + 121 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą) × 16,91 proc.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės G. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 104,57 Eur (vieno šimto keturių eurų 57 ct) negrąžintą kreditą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 104,57 Eur (vieno šimto keturių eurų 57 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugsėjo 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 23 Eur (dvidešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, j. a. k. 302528679, buveinės adresas Žalgirio g. 90, Vilnius, a. s. Nr. LT71 3520 0003 0252 8679, Neo Finance, AB.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.