Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-98-538/2012

Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė (Proceso Nr. 2-06-3-09174-2010-5)

2012 m. vasario 2 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. J. (V. J.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Byloje esančius įrodymus tiria ir vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad 2005 m. gegužės 31 d. atsakovas išrašė paprastąjį vekselį, kuriuo atsakovas besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovei 127000 Lt iki 2009 m. rugsėjo 1 d. (b. l. 4). Atsakovas teismui pateikė vekselio apmokėjimo lenteles (b. l. 52–59) su daliniais apmokėjimais bei banko sąskaitos išrašus apie ieškovei pervestas lėšas (b. l. 60–62). Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė 10000 Lt skolos, 1150 Lt delspinigių ir 119,22 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto motyvais.

Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 str. 1 d., Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 d. (toliau tekste – ĮPVĮ). Taigi vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė. Paprastasis vekselis reiškia savarankišką ir besąlygišką vekselio davėjo prievolę sumokėti vekselyje nurodytą sumą teisėtam vekselio turėtojui (CK 1.105 str. 4 d., ĮPVĮ 2 str. 4 p., 77 str. 2 p.).

Nustatyta, kad 2005 m. gegužės 31 d. (vekselio davėjas) išdavė atsakovui vekselį. Juo jis įsipareigojo sumokėti ieškovei (vekselio turėtojai) 127000 Lt iki 2009 m. rugsėjo 1 d. Suėjus vekselyje nurodytam terminui, atsakovas visos skolos negrąžino. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 1999-03-16 d. 2 straipsnio 4 dalimi, paprastąjį vekselį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą vekselio turėtojui. Vekselio atsiradimo pagrindas yra vekselio išrašymas – vienašalis sandoris. Išrašydamas vekselį, jo davėjas sukuria atitinkamas teises ir pareigas sau ir kitiems asmenims, t. y. vekselio gavėjui. Vekselį išrašius, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius. Nuo to momento jis gali būti naudojamas civilinėje apyvartoje – perleidžiamas kitiems asmenims, kurie įgiję nuosavybės teises į jį, gali juo disponuoti savo nuožiūra – perleisti, įkeisti (ĮPVĮ 13, 18 straipsniai). Tokį paprastą ir platų vekselio panaudojimą užtikrina jo viešas patikimumas, o šį lemia griežti vekselio formalumo ir abstraktumo reikalavimai.

Atsakovas neginčija vekselio išrašymo, tačiau nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 10 000 Lt, kuriuos jis perdavė ieškovei per dukrą Ž. J.. Tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad apklausta liudytoja Ž. J. nepatvirtino atsakovo nurodytų aplinkybių apie tai, kad perdavė motinai atsakovo duotus pinigus kaip mokėjimus pagal vekselį, o kitų duomenų apie perduotus 10 000 Lt apeliantas nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui. Šalys prievoles turi vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais (CK 6.38 str. 1 d.), todėl netenkintinas apelianto prašymas nustatyti, kad atsakovo skola ieškovui yra 13 000 Lt (CPK 178 str., 185 str.).

Atsakovas taip pat nesutinka su priteistomis 1150 Lt palūkanomis, kadangi šalys nesusitarė dėl delspinigių mokėjimo. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje pagrįstai nurodė, kad ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo 2009 m. rugsėjo 2 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d., t. y. 1150 Lt, kadangi šios palūkanos tampa atsakovo vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka ieškovo nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais, o CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Byloje nustatyta, kad atsakovas praleido terminą sumokėti skolą, todėl teismas pagrįstai apskaičiavo palūkanas nuo 2009-09-02 iki 2010-09-01 (CK 6.210 str. 1 d., 6.261 str.). Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad priteistinos ne 1150 Lt palūkanų, o 1150 Lt delspinigių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendime padarė rašymo apsirikimą ir vadovaudamasis CPK 276 straipsnio 2 dalies nuostata teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ir aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Todėl šalims pasiūlytina kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl klaidos ištaisymo.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas ir prašo sumažinti iki 300 Lt. CPK 98 straipsnio 1 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2011 m. spalio 1 d., buvo nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Iš esmės tas pats reglamentavimas nustatytas ir šios normos redakcijoje, galiojančioje nuo 2011 m. spalio 1 d.: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija). Nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 218 Lt žyminio mokesčio (b. l. 3), 1300 Lt už advokato paslaugas (b. l. 5, 47). Patenkinęs ieškinį iš dalies, pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 1199,22 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija minėtose Rekomendacijose patvirtinto advokatų darbo užmokesčio dydžio, todėl mažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-06 nutartimi atsakovui V. J. buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas paduodant apeliacinį skundą iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka. Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo V. J. priteistina 336 Lt žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. J. 336 Lt žyminio mokesčio valstybei.