Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja G. V., sekretoriaujant I. J., dalyvaujant ieškovei J. J., ieškovės atstovei advokatei Onai Kapliauskaitei, atsakovui V. J. (V. J.), atsakovo atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui, vertėjai Svetlanai Agafonovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytoja Ž. J. ieškovės ir atsakovo duktė, nurodė, kad nuo 2006 metų rugsėjo mėnesio iki 2007 metų pavasario gyveno pas atsakovą, kuris duodavo pinigų pragyvenimui. Nepatvirtino, kad ieškovei per ją atsakovas yra perdavęs pinigų.

Ieškinys tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis, 1.105 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Repsublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 43 straipsnio 3 dalis, 77 straipsnis).

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2005 m. gegužės 31 d. atsakovas išrašė paprastąjį vekselį, atitinkantį Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnyje paprastajam vekseliui keliamus reikalavimus (b. l. 4) . Minėtu vekseliu atsakovas besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovei 127000 Lt iki 2009 m. rugsėjo 1 d. Atsakovas šios aplinkybės neginčija. Ieškovė nurodė, jog atsakovas dalį pinigų, t.y. 98000 Lt grąžino, o likusios dalies, t.y. 29000 Lt iki šiol nėra grąžinęs. Atsakovas nurodė, kad ieškovei grąžino 114000 Lt ir tik 13000 Lt iki šiol nėra grąžinęs. Ginčas vyksta dėl skolos dydžio grąžinimo ir palūkanų priteisimo.

Dėl skolos priteisimo.

Vekselis yra vertybinis popierius ir atitinkamai – civilinių teisių objektas. Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. Vekselis yra vertybinis popierius (dokumentas), kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui. Pagal teismų suformuotą praktiką, vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Dėl to asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas. Taigi vekselio viešo patikimumo savybė lemia tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių. Taigi galima teigti, kad vekselis, kaip vertybinis popierius, yra dokumentas, patvirtinantis nepriklausančią nuo jokių juridinių faktų (įvykių ar veiksmų) teisėto vekselio turėtojo subjektinę turtinę teisę, t. y. reikalavimo teisę į jame nurodytą pinigų sumą.

Motyvuojamoji dalis

LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 41 straipsnio 3 dalis numato, kad sumokėjęs sumos dalį, vekselio mokėtojas gali reikalauti, kad tai būtų pažymėta vekselyje ir jam būtų išduotas pakvitavimas. Atsakovas teismui pateikė vekselio apmokėjimo lenteles (b. l. 52-59) su daliniais apmokėjimais bei banko sąskaitos išrašus apie ieškovei pervestas lėšas (b. l. 60-62). Atsakovas teigia, kad prie kai kurių sumokėtų sumų ieškovė nėra pasirašiusi, nes pinigai buvo perduodami ieškovei per dukrą.

Įvertinus tai, jog kitų rašytinių įrodymų apie skolos grąžinimą ieškovei atsakovas nepateikė, darytina išvada, jog atsakovas ieškovei grąžino 104000 Lt. Šios sumos grąžinimas yra patvirtintas ieškovės parašais bei banko išrašais. Ieškovė nepateikė jokių kitų įrodymų, kad jai buvo grąžinta 98000 Lt skolos, o ne 104000 Lt. Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad atsakovo padaryti bankiniai pavedimai (b. l. 61, 62) yra patvirtinti dar ir ieškovės parašais apmokėjimo lentelėse (b. l. 56) ir šios sumos neskaičiuotinos kaip skolos grąžinimo dalis. Atsakovo nurodymas, kad jis 10000 Lt perdavė ieškovei per dukrą (b. l. 56, 58) laikytinas nepagrįstu, nes atsakovas nepateikė jokių tai įrodančių duomenų, apklausta liudytoja Ž. J. nepatvirtino atsakovo nurodytų aplinkybių apie tai, kad perdavė motinai atsakovo duotus pinigus kaip mokėjimus pagal vekselį. Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis iš atsakovo ieškovei priteistina 23000 Lt skola.

Dėl palūkanų priteisimo.

Atsakovas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina ieškovei jos patirtų nuostolių, naudojasi ieškovės piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas (delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.261, 6.210 straipsniai). Taigi šios palūkanos (delspinigiai) tampa atsakovo vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka ieškovo nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo 2009 m. rugsėjo 2 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d., t.y. 1150 Lt

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintai (79 procentai) ieškinio sumai – 1199,22 Lt (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi ieškovė buvo atleista iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo iš atsakovo valstybei priteistina 552 Lt žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 286 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei J. J. iš atsakovo V. J. 23000 Lt skolą, 1150 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 23000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, 2010 m. rugsėjo 28 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1199,22 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. J. 552 Lt žyminio mokesčio.

Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.