Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2019-07-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1190-1072/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-07-18
Bylos Nr.
1-1190-1072/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Kaltinamasis
L. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1190-1072/2019Teisminio proceso numeris 1-01-1-19473-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.2.4.6.2.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 18 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-19473-19, ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), netekėjusi, vykdo individualią veiklą, teista: 2012 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį, paskirta 30 MGL dydžio, t. y. 3 900 litų bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi į 30 MGL dydžio baudą įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme, t. y. nuo 2012 m. vasario 9 d. iki 2012 m. vasario 10 d., viso 4 MGL, t. y. 520 litų,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. R. mušdama ar kitaip smurtaudama sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent:

ji, 2019 m. gegužės 11 d., apie 06 val. 10 min., namuose, gyvenamajame vagonėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia, mobilaus ryšio telefono krovėju tris kartus sudavė savo sugyventiniui M. M. į kairio skruosto sritį, t. y. tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam sugyventiniui M. M. fizinį skausmą bei padarė mažesnes nei 0,5 cm dydžio tris žaizdas kairiojo žando srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji L. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. gegužės 10 d. vakare ji nuvažiavo pas M. M. į svečius, nes M. M. ją pats pakvietė. Ji atvažiavo su taksi. Pas M. M. ji, t. y. L. R., atvyko būdama neblaivi, taip pat atsivežė dar alkoholio. M. M. jai leido gerti, pats M. M. negeria. Ji alkoholį vartojo viena. Tikslaus laiko nurodyti negali, bet jau buvo vėlus vakaras, kai M. M. liepė jai eiti miegoti, o pats M. M. gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių. Ji klausėsi muzikos, nežino, ar muzika M. M. trukdė. M. M. jai leido pasilikti nakvoti. Bet ji vis tiek susiruošė eiti namo, tačiau M. M. jai pagriebė už plaukų ir neleido išeiti, o tada jai po ranka pakliuvo mobilaus ryšio telefono pakrovėjas, kuris gulėjo ant televizoriaus staliuko, ir ji pagriebusi pakrovėją M. M. trenkė su juo kur papuolė, o pataikė kažkur į veidą ar į galvą. Gal ir galėjo M. M. tris kartus trenkti. Ji pabėgo nuo M. M. iš vagonėlio, nuėjo adresu (duomenys neskelbtini). M. M. ją sužalojo tada, kai ji norėjo išeiti iš M. M. namų, griebė jai už plaukų ir tada M. M. iš kišenės ištraukęs sulankstomą peilį, kuriuo pjovė per rankos riešą kelis kartus, gal apie tris, tada per blauzdą, taip pat gal 3-4 kartus. O tada ji M. M. telefono pakrovėju, kaip ir sakė, trenkė ir pabėgo. L. R. parodė, kad gailisi, jog trenkė M. M.. L. R. M. M. atsiprašė, jis jai atleido, jie susitaikė(b. l. 85-86, 95).

Nukentėjusysis M. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. gegužės 10 d., apie 22 val. 00 min. – 23 val. 00 min., jau lauke buvo tamsu, sugyventinė parėjo į namus išgėrusi ir kartu parsinešė 0,7 l talpos degtinės butelį. Visą vakarą ir per naktį namuose sėdėdama prie stalo gėrė atsineštą degtinės butelį, klausėsi muzikos. Apie 00 val. 30 min. L. R. paėmusi nuo stalo peilį, kelis kartus sudavė peiliu per kairės rankos riešą sakydama, kad apkaltins jį, kad jis L. R. sužalojęs. Matė, kaip bėgo kraujas. Jis prašė, kad L. R. savęs nežalotų, eitų miegoti, nes jam buvo atsibodę klausyti L. R. triukšmo, keiksmų, matyti jos šokius. Apie 05 val. 30 min. prieš rytą jis užmigo lovoje, palikdamas L. R. prie stalo toliau gerti degtinę. Pabudo nuo smūgių, skausmo, kuomet sugyventinė telefono krovikliu jam trenkė tris kartus į kairį veido skruostą. Jis pamatęs, kad pradėjo bėgti kraujas, paėmęs telefoną pradėjo skambinti policijai. Tai pamačiusi sugyventinė susikrovė daiktus (tiksliai kokius nurodyti negali) į plastikinį maišelį ir išėjo į kiemą (b. l. 22).

Iš akistatos protokolo nustatyta, kad akistatos metu kaltinamoji L. R. parodė, kad ji susižalojo pati tą įvykio dieną, kai gėrė pas M. M. ir kai M. M. su telefono pakrovėju trenkė tris kartus į veido sritį. Paėmusi virtuvinį peilį nuo stalo, būdama neblaivi L. R. pradėjo sau pjaustytis rankas ir koją iš nervų, dėl girtumo. Apklausoje pasakė, kad tai padarė M. M., nes norėjo M. M. atkeršyti ir apkaltinti, taip, kaip M. M. ją apkaltino dėl suduotų smūgių. Dėl smūgių L. R. pilnai prisipažįsta ir gailisi, kad pamelavo, dėl to M. M. atsiprašo. Ji su M. M. susitaikė, nebesipyksta. Akistatos metu M. M. parodė, kad L. R. jo atsiprašė ir jie abu susitaikė (b. l. 90-91).

Iš protokolo-pareiškimo nustatyta, kad 2019 m. gegužės 11 d., apie 06 val. 10 min. pareiškėją M. M., miegantį lovoje jam priklausančiame vagonėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), sumušė sugyventinė L. R., suduodama telefono pakrovėju tris kartus į kairį skruostą ir tuo sukeldama jam fizinį skausmą (b. l. 1).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėjus įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), įkalčių, turinčių reikšmės bylos tyrimui, nepastebėta (b. l. 6-8, 9-12).

Iš tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2019 m. gegužės 11 d., apie 06 val. 08 min., gautas pranešimas, kad pranešėją namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), su peiliu puola sugyventinė. Nuvykus nurodytu adresu pranešėjas, kaip nustatyta M. M., paaiškino, kad naktį pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo neblaivi sugyventinė L. R., kuri visą naktį gėrė. Vėliau jam miegant sudavė į veido sritį kažkokiu daiktu ir pabėgo, kuo tiksliai sudavė, negalėjo pasakyti, tačiau ant pranešėjo kairės pusės skruosto matėsi kraujuojančios žaizdelės (b. l. 17).

Iš alkoholio kiekio matuoklio kvito rodmenų nustatyta, kad patikrinus M. M. neblaivumą, jam nustatyta 0,00 promilių (b. l. 16).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad teismo medicinos specialistas, susipažinęs su M. M. medicininiais dokumentais nustatė, kad jam padarytos mažesnės nei 0,5 cm dydžio trys žaizdos kairiojo žando srityje. Žaizdos galėjo būti padarytos paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 37-38).

BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamoji L. R. mušdama nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinį M. M. ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamoji L. R. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdama su jai siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 121-123, 124).

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Svarstant kaltinamosios L. R. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad L. R. prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamosios asmenybę – anksčiau teista (b. l. 104-105), bausta administracine tvarka (b. l. 115-116). Psichiatrijos ligoninėje ar priklausomybės ligų centre negydytas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šiuo atveju, įvertinus kaltinamosios asmenybę bei ją charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalies 3 punktu, L. R. skirtini įpareigojimai: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, 2) tęsti darbą pagal individualios veiklos pažymėjimą arba registruotis darbo biržoje.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, L. R. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 66 straipsniu, į paskirtiną bausmę įskaitytinas L. R. laikinas sulaikymas nuo 2019 m. gegužės 11 d., 21 val. 00 min., iki 2019 m. gegužės 12 d., 12 val. 29 min. (b. l. 74), t. y. viena diena, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, vadovaujantis BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamosios L. R. asmenybę, padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, kaltinamajai, kaip smurtavusiam prieš šeimos narį asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

L. R. 2019 m. gegužės 12d. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – baigtina taikyti pradėjus bausmės vykdymą (b. l. 99-101).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 32,22 eurų (b. l. 42-43), kurį kaltinamoji L. R. atlygino (b. l. 46-47), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, civilinis ieškinys atmestinas.

Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendė:

L. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, L. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti L. R. laikiną sulaikymą nuo 2019 m. gegužės 11 d., 21 val. 00 min., iki 2019 m. gegužės 12 d., 12 val. 29 min. (viena diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalies 3 punktu, per visą bausmės vykdymo laiką įpareigoti:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) tęsti darbą pagal individualios veiklos pažymėjimą arba registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti L. R. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 9 (devynis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios išklausant visą šių programų kursą.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

L. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamoji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Eglė Venckienė