Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo L. Š.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja J. V. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. J., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra J. V., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o J. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra B. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), dukra.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka apie teismo posėdį pranešus pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškėja įrodinėja, kad jos tėvas yra B. J.

Kadangi spėjamas vaiko tėvas miręs, bylą nagrinėjama vadovaujantis CPK 391 straipsniu.

CPK 442 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009, 2011 m. kovo 7 d. nutartis Nr. 3K-3-98/2011).

Teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tarp jų tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvui. Šis faktas gali būti nustatytas, jeigu vaiko gimimo liudijime kaip jo tėvas nėra įrašytas konkretus asmuo, o spėjamas vaiko tėvas miręs (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių nustatyta, jog J. V., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra L. B. Pareiškėja įrodinėja, kad jos tėvas yra B. J. B. J. (duomenys neskelbtini) mirė (medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad vaikas turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus giminystės ryšius bei jų išsaugojimą, teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas ir teisę į religijos laisvę. Kai ši vaiko teisė pažeidžiama, valstybė suteikia vaiko interesus atitinkančią apsaugą ir paramą, kuri reikalinga, kad vaikas galėtų atkurti prarastus identiškumo elementus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.148 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.

Pareiškėjos, suinteresuoto asmens rašytiniais paaiškinimais nustatyta, kad iki gimstant pareiškėjai, jos motina L. B. susitikinėjo su jos tėvu B. J. Gimus pareiškėjai, L. B. ir B. J. santykiai nutrūko. Pareiškėja ir B. J. susipažino pareiškėjos paauglystėje. Artimus ir šiltus santykius asmenys palaikė nuo tada, kai pareiškėjai sukako 14 metų iki jai suėjo 17 metų. Vėliau dėl skirtingų požiūrių, santykiai atšalo, bendrauta epizodiškai.

Byloje pateiktas 2020-01-11 VTMT Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas Nr. ES115/2020(01), kurio išvadose nurodyta, kad B. J., a.k. (duomenys neskelbtini), yra J. V., a.k. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas su 99,99997 proc. tikimybe.

Atsižvelgiant į aptartų faktinių aplinkybių visumą ir ekspertizės išvadas, teismas daro išvadą, kad byloje pakanka duomenų konstatuoti prašomą juridinį faktą, todėl pareiškimas yra tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas.

Konstatuotina, kad tikslu įregistruoti tėvystę ir įgyvendinti paveldėjimo teisę, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad B. J. yra J. V. tėvas, o J. V. yra B. J. dukra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. J., a.k. (duomenys neskelbtini), (miręs (duomenys neskelbtini)), yra J. V., a.k. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o J. V., a.k. (duomenys neskelbtini), yra B. J., a.k. (duomenys neskelbtini), (mirusio (duomenys neskelbtini)), dukra.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kad mirusiojo B. J., a.k. (duomenys neskelbtini), dukra J. V., a.k. (duomenys neskelbtini), įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, nurodant, kad J. V., a.k. (duomenys neskelbtini), tėvas yra B. J., a.k. (duomenys neskelbtini).

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos įstaigai duomenų įregistravimui.