Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2016-09-27 · Civilinė byla Nr. e2-414-522/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-09-27Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-05-04Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-09-27
Bylos Nr.
e2-414-522/2016
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00323-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irina Serafin
Ieškovas
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Atsakovas
A. B.
Advokatai
Juozas Kunca
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-414-522/2016(Proceso Nr. 2-44-3-00323-2016-0)Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1. (S)
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 27 d.Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Irina Serafin,sekretoriaujant Onai Petniūnienei,

dalyvaujant ieškovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Aydai Černiauskaitei,

atsakovui A. B., jo atstovui advokatui Juozui Kuncai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovo priteisti 3637,89 Eur už neteisėtai gautą ir negrąžintą paramą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2016 m. kovo 2 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad įvertinus atsakovo paraišką, o vėliau kasmetinius prašymus atsakovui buvo išmokėta 4499,85 Eur paramos suma. 2014 m. birželio 30 d. patikros vietoje metu nustatyta, kad atsakovas vietoj investicijų plane numatyto ūkinio pastato pastatė gyvenamąjį namą, t. y. neįvykdė paraiškoje numatyto verslo plano. 2014 m. lapkričio 28 d. atlikta antra patikra vietoje, kurios metu nustatyta, kad pastatytas pastatas (klėtis), kurio architektūra atitinka gyvenamojo namo, o ūkinis pastatas tik pradėtas statyti. Atsakovui buvo pritaikyta sankcija – išmokėtos paramos susigrąžinimas bei paramos už ketvirtus ir penktus paramos metus neskyrimas, nes jis neįgyvendino paraiškoje numatytų įgyvendinti investicijų, t. y. nepastatė ūkinio pastato. Ūkinio pastato statybos darbai patikrų metu buvo tik pradėti vykdyti, o statybinės medžiagos panaudotos ne pagal paskirtį. Taip pat atsakovas per pirmuosius trejus paramos metus nepadidino EDV 20 proc. (pirmaisiais paramos metais – 1,81, o po trejų paramos metų – 1,76). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, buvo priimtas sprendimas susigrąžinti išmokėtą 4499,85 Eur paramos sumą ir neskirti paramos dar dvejiems metams. Ieškovas, vadovaudamasis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2016 m. kovo 2 d. pradėjo skaičiuoti 5 proc. palūkanas nuo Pareiškėjo negrąžintos 3637,89 Eur sumos. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Atsakovas ieškovo sprendimo jame nustatyta tvarka neskundė, todėl jis yra galiojantis bei sukeliantis teisines pasekmes.

Atsiliepimas

Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime ir teismo posėdžio metu jis ir jo atstovas nurodė, kad byloje esančioje 2014 m. birželio 30 d. ataskaitoje nebuvo nurodyta, kad jis yra padaręs kokių nors pažeidimų. Šioje ataskaitoje nepažymėta, kad pastatyta ne klėtis, o gyvenamasis namas. Tuo tarpu praėjus vos 4 mėnesiams, t. y. 2014 m. lapkričio 28 d. ataskaitoje nurodyta, kad pastatyta ne klėtis, o statinio architektūra atitinka brėžinyje nurodytą gyvenamąjį namą. Šios ataskaitos prieštarauja viena kitai. Kyla klausimas, kas pasikeitė per 4 mėnesius, kad vertinant tą patį pastatą vieną kartą jis vertinamas kaip statytas be pažeidimų, kitą kartą, kad tai jau pagal architektūrą yra gyvenamasis namas. Gyvenamojo namo statyba yra numatyta kaip perspektyvinio statinio ir tai atsispindi suderintoje su Širvintų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi eksplikacijoje, ir namas yra visai kitas statinys, pažymėtas eksplikacijoje Nr. l, o klėtis yra pažymėta Nr. 3. Būtina įvertinti, kodėl ieškovas, remdamasis 2014-06-30 ir 2014-­11-28 patikros ataskaitomis pripažino, kad atsakovas per 3 metus neįvykdė išdėstyto verslo plano, kai tuo tarpu verslo plane numatyta, kad investicijos užbaigiamos diegti 2014 metais, o statybos terminai išvis nereglamentuoti ir ieškovas tokį verslo planą priėmė. Taip pat turėtų būti įvertinta aplinkybė, kad lėšos investicijoms buvo skiriamos ne iš karto 2011 metais, o trimis etapais, užbaigiant mokėjimus 2013 metais, ką nurodo ir ieškovas. Taigi ieškovas turėjo skaičiuoti trejų metų terminą pradedant nuo paskutinės išmokos mokėjimo, t. y. nuo 2013 metų, o sprendimas dėl išmokų grąžinimo priimtas nelaukiant 3 metų po išmokų mokėjimo. Neaišku, ar surašę ataskaitas specialistai turi atitinkamą statinių klasifikavimui pagal jų rūšis kompetenciją, ar statinys yra statomas ar pastatytas pažeidžiant teisės normas ir statybas reglamentuojančius dokumentus (STR ). Sutinkamai su Statybos įstatymu ir Civiliniu kodeksu tai nustato Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistai, o tokio vertinimo nėra. Pagal Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų dokumentą (kadastrinių matavimų bylos kopiją), tai yra klėtis, o ne gyvenamasis namas. Šie dokumentai įforminti sutinkamai su Nekilnojamojo turto kadastro įstatymu. Ginčo statinys neįvertintas pagal statinių klasifikaciją pagal atitinkamą statinių statybos reglamentą tam kompetentingų specialistų. Statiniai pagal jų klasifikavimą vertinami ne pagal tai, kokie juose yra daiktai, o tai ar jie atitinka projektuose ir kituose statybos dokumentuose nurodytą pastato rūšį. Be to, ieškovo nurodyti daiktai lengvai pašalinami siekiant pastato naudojimo pagal paskirtį. Šie daiktai nekliudo vystyti atsakovo verslą ir dabartinėmis sąlygomis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2011 m. kovo 7 d. atsakovas pateikė ieškovui paraišką Nr. 1PN-KV-11-1-000930-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ paramai gauti, kuria įsipareigojo per penkerius metus pastatyti ūkinį pastatą ir klėtį (el.b.l. 11-20). Paraiškoje buvo nurodyta, kad ūkyje trūksta gamybinės paskirties pastatų, reikalingų vaistažolių džiovinimui ir laikymui, derliaus sandėliavimui, gyvulių ir žemės ūkio technikos laikymui. Paraiškoje buvo prognozuojamas valdos ekonominio dydžio (EDV) padidėjimas antrais paramos metais iki 2,19, o trečiais-penktais paramos gavimo metais – 2,31. Paraiška buvo įvertinta 2011 m. gegužės 5 d. ir atsakovui išmokėta 1499,95 Eur (5 179,00 Lt) paramos suma. 2012 m. sausio 25 d. įvertinus kasmetinį prašymą Nr. 1PN-KV-11-1-000930- KP001, atsakovui išmokėta 1499,95 Eur (5 179,00 Lt) paramos suma, o 2013 m. sausio 31 d. – 1499,95 Eur (5179,00 Lt) paramos suma, iš viso 4499,85 Eur (el.b.l. 21-22). Atsakovas 2014 m. gegužės 30 d. pateikė ieškovo Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriui mokėjimo prašymą Nr. 1PN-KV- 11-1-000930-MP001, kurį tikslinant 2014 m. birželio mėn. su atsakovu vyko susirašinėjimas dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo (el.b.l. 31-36). 2014 m. birželio 30 d. buvo atlikta patikra vietoje, pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu. Patikros vietoje metu pažeidimų nenustatyta, tačiau ataskaitoje pažymėta, kad atsakovas vietoj investicijų plane numatyto ūkinio pastato pastatė ir įsirengė gyvenamąjį namą (patikros vietoje ataskaita Nr. V-W- 0663012, nuotraukų apipavidalinimo šablonas) (el.b.l. 37-43). Toliau vertinant mokėjimo prašymą, 2014 m. liepos-rugpjūčio mėn. buvo tęsiamas susirašinėjimas dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo (el.b.l. 44-55). Ieškovas atsakovo prašė patikslinti, kodėl numatytos investicijos nėra visiškai įgyvendintos, t. y. kodėl nepastatyti paraiškoje nurodyti ūkinis pastatas ir klėtis, o pastatytas gyvenamasis namas. Atsakovas ieškovui paaiškino, kad klėtis yra baigta, liko tik išorės apdailos darbai, ūkinio pastato išbetonuoti pamatai, jį planuojama baigti iki paramos pabaigos, o gyvenamasis namas dar nepradėtas, nėra jo brėžinių, jis numatytas tik kaip perspektyvinis. 2014 m. lapkričio 28 d. atlikta antra patikra vietoje (patikros vietoje ataskaita Nr. V-W- 0704281) (el.b.l. 56-62). Patikros vietoje metu nustatyta, kad pastatytas pastatas (klėtis) Nr. 3, kurio architektūra atitinka brėžinyje pažymėto gyvenamojo namo Nr. 1, pastatas Nr. 1 nepradėtas statyti, o ūkinis pastatas Nr. 2 tik pradėtas statyti, nutiesti jo pamatai. Ieškovas 2015 m. sausio 26 d. priėmė sprendimą Nr. KV_01_01 „Dėl A. B. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ sugrąžinimo ir paramos neskyrimo“ susigrąžinti išmokėtą 4499,85 Eur (15 537,00 Lt) paramą bei neskirti paramos už ketvirtus ir penktus paramos metus, nes atsakovas neįgyvendino paraiškoje numatytų įgyvendinti investicijų, t. y. nepastatė ūkinio pastato (el.b.l. 68-69). Ūkinio pastato statybos darbai tik pradėti vykdyti, o statybinės medžiagos panaudotos ne pagal paskirtį. Taip pat atsakovas per pirmuosius trejus paramos metus nepadidino Žemės ūkio valdos ekonominio dydžio (EDV) 20 procentų. Atsakovui buvo nustatytas 30 kalendorinių dienų terminas nuo rašto išsiuntimo dienos grąžinti likusią paramos dalį, kurį nebuvo išskaičiuota (el.b.l. 66-67, 70-73, 77-78). Atsakovas per ieškovo nustatytą terminą paramos negrąžino. Taip pat sprendime atsakovui buvo išaiškinta, kad jis gali šį sprendimą skųsti per 15 darbo dienų Žemės ūkio ministerijai arba per vieną mėnesį Vyriausiajai ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos teismui nuo šio sprendimo gavimo dienos, tačiau atsakovas šio sprendimo nustatyta tvarka neskundė.

Byloje kilo ginčas dėl pastatyto pastato pastatų eksplikacijoje pažymėto Nr. 3 naudojimo paskirties (el.b. II t. b.l. 172). Pastatų eksplikacijoje nurodyta, kad pastatas Nr. 1 yra gyvenamasis namas (jis yra perspektyvinis), pastatas Nr. 2 svirnas (ūkinis pastatas), pastatas Nr. 3 klėtis, pastatas Nr. 4 bitininko namelis. Ieškovo teigimu atsakovas vietoje pastato Nr. 3, t. y. numatytos klėties, pastatė gyvenamąjį namą, o atsakovas teigia, kad pastatė klėtį, ji būtent taip yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir naudoja ją pagal paskirtį. Visgi teismas išanalizavęs ieškovo atstovės, atsakovo ir liudytojo T. L. parodymus duotus teismo posėdžio metu, taip pat į bylą pateiktą medžiagą, daro išvadą, kad nors pastatas Nr. 3 yra įvardintas kaip klėtis, tačiau atsakovas jį naudoja ne pagal paskirtį, kuri buvo nurodyta investicijų plane, t. y. vaistažolių džiovinimui ir laikymui, derliaus sandėliavimui, gyvulių ir žemės ūkio technikos laikymui, o naudoja jį kaip gyvenamąjį namą. Kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovo atstovė atlikus pirmą patikrą 2014 m. birželio 30 d. buvo nustatyta, kad pastatytas pastatas Nr. 3, išlieti ūkinio pastato pamatai, supirktos statybinės medžiagos, todėl patikros ataskaitoje buvo konstatuota, kad pažeidimų nenustatyta. Tačiau patikrą atlikęs ieškovo vyriausiasis specialistas M. V. konstatavo, kad pastatytas pastatas yra gyvenamasis namas. Atsižvelgiant į tai, buvo atlikta antra patikra vietoje. Atlikus antrą patikrą vietoje, kaip jau minėta, buvo nustatyta, kad pastatytas pastatas (klėtis) Nr. 3, kurio architektūra atitinka brėžinyje pažymėto gyvenamojo namo Nr. 1, pastatas Nr. 1 nepradėtas statyti, o ūkinis pastatas Nr. 2 tik pradėtas statyti, nutiesti jo pamatai. Patikrą atlikęs ieškovo vyriausiasis specialistas, liudytojas T. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam atliekant patikrą buvo suformuluoti 3 klausimai/uždaviniai, kokie pastatai pastatyti ar pradėti statyti, ar pastatyti pastatai atitinka su paraiška pateiktame brėžinyje nurodytus pastatus ir paprašyti pateikti paraiškoje nurodytų statyti pastatų projektus. Jis atlikęs patikrą nustatė, kad pastatytas pastatas Nr. 3, kurio architektūra atitinka gyvenamojo namo brėžinyje pažymėto Nr. 1. Liudytojas parodė, kad per jo darbo praktiką jam nėra tekę matyti, kad gyvuliams būtų įrengiama televizija, šiltinamos ar dekoru puošiamos sienos. Pareiškėjas patikros metu liudytojui neparodė kitų patalpų, kuriose galbūt galimai buvo laikoma produkcija ar gyvūnai. Liudytojui nesusidarė įspūdis, kad tame pastate galėtų būti ir gyvulių, ar produkcijos. Kaip matyti, iš antros patikros vietoje metu padarytų fotonuotraukų pastate Nr. 3, kuris įvardintas kaip klėtis, yra sumontuota palydovinės televizijos antena, įstatyti plastikiniai langai ir durys, įrengta virtuvė, pastatytas šaldytuvas. Taip pat pastato viduje patikros metu buvo rasti kiti namų apyvokos daiktai, baldai, spintos. Visos šios nustatytos aplinkybės rodo, kad pastatas Nr. 3 naudojamas ne kaip pagalbinio ūkio paskirties, o kaip gyvenamosios paskirties.

Juo labiau, kad pats atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsikėlęs gyventi iš miesto į kaimą pirmiausia pasistatė bitininko namelį ir kurį laiką gyveno ten, o vėliau, kai pastatė klėtį, apsigyveno joje. Klėtyje jis žiemojo. Nors teismo posėdžio metu atsakovas aiškino, kad klėtis nuo ūkininko namo pagal brėžinius skiriasi dydžiu, kaminų ir langų skaičiumi, tačiau pats atsakovas aiškindamas visas bylos aplinkybes klėtį taip pat vadindavo namu („pastačiau šitą namelį“).

Tiek atsakovas, tiek jo atstovas teismo posėdžio metu rėmėsi aplinkybe, kad pastatas Nr. 3 yra įregistruotas VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre kaip klėtis, kurio paskirtis yra pagalbinio ūkio ir kad šie duomenys nėra nuginčyti. Tačiau teismas sutinka su ieškovo atstove, kuri nurodė, kad pagal Statybos techninį reglamentą pagalbinio ūkio paskirties pastatai – tai namų ūkio pastatai, esantys privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype, sodo sklype ir skirti pagelbėti name gyvenantiems žmonėms tenkinti jų būtiniausias nuolatines reikmes: sandėlis, garažas, dirbtuvės, pirtis (sauna), kieto kuro sandėlis (malkinė), vasaros virtuvė, tvartas, šiltnamis, daržinė, lauko tualetas, pavėsinė (altana), kiti pastatai, skirti pagalbinio ūkio reikmėms. Pažymėtina, kad atsakovas pastatą Nr. 3, kurį įvardina kaip klėtį, naudojo ne pagalbinio ūkio reikmėms, o būtent kaip gyvenamąjį plotą, kadangi atsakovas jame nuolat gyvena. Atsakovas teikdamas paraišką savo parašu patvirtino, kad yra susipažinęs su paramos lėšų teikimo tvarka ir taisyklėmis, įsipareigojo įgyvendinti verslo planą, investuoti visą paramos sumą (el.b. I t. b.l. 18-19). Ieškovo atstovai patikrų vietoje metu vertina, kaip vykdomas verslo planas, ar investicijos naudojamos pagal paskirtį. Atsakovas savo paraiškoje nurodė, kad pagrindinės investicijos numatomos gamybinės paskirties ūkinio pastato ir klėties statybai. Taigi kaip matyti, nors atsakovas pastatė pastatą, t. y. panaudojo ieškovo suteiktą paramą, jį įregistravo kaip pagalbinio ūkio paskirties, tačiau pastatą naudoja ne pagal investicijų įgyvendinimo aprašyme nurodytą paskirtį. Nagrinėjamos bylos atveju, vertintina ne tai, kaip pastatas yra įregistruotas, o kam jis yra naudojamas. Klėtis turėjo būti skirta grūdų, gyvulių, technikos laikymui, tačiau jos paskirti yra pakeista į gyvenamosios paskirties patalpas. Atsižvelgiant į tai, ieškovas įgijo teisę išmokėtą paramos sumą susigrąžinti, kadangi paramos lėšos nebuvo panaudotos pagal paskirtį.

Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat teigė, kad dėl pašlijusios sveikatos jis nebuvo pajėgus pastatyti dviejų ūkinių pastatų per tris metus. Tačiau kaip buvo nustatyta teismo posėdžio metu atsakovas jokios informacijos apie savo sveikatos būklę iki pat 2015 m. ieškovui neteikė, nors pagal taisykles, su kuriomis neva buvo susipažinęs, tokią informaciją ieškovui turėjo teikti. 2015 m. gruodžio mėn. jis ieškovui pateikė darbingumo lygio pažymą, iš kurios matyti, kad atsakovui nustatytas 55 procentų netekto darbingumo lygis nuo 2015 m. lapkričio 16 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d. (el.b. I t. b.l. 80), t. y. nustatytas jau po trejų paramos gavimo metų. Iki to laiko atsakovas dėl sveikatos problemų į ieškovą nesikreipė, neprašė pratęsti projekto įgyvendinimo termino ir pan. Darytina išvada, kad pats atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu, kas įtakojo tai, kad verslo planas nebuvo įvykdytas laiku.

Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad patikrų ataskaitose patikrą atlikusių specialistų pastebėjimai įrašyti ne tikrinimo vietoje, o jų darbovietėje. Iš kartu su ieškiniu į bylą pateiktų patikrų ataskaitų matyti, kad tiek 2004 m. birželio 30 d., tiek 2014 m. lapkričio 28 d. vykusioje patikroje dalyvavo pats atsakovas. Abiejose ataskaitose po skiltimi pastabos ir paaiškinimai, kuriose patikrą atlikęs specialistas surašė savo pastebėjimus, yra atsakovo parašai. Paminėtos aplinkybės paneigia atsakovo teiginius. Juo labiau teismo posėdžio metu dalyvavęs liudytojas paaiškino, kad atsakovas dalyvavo 2014 m. lapkričio 28 d. patikroje, aprodė pastato vidų.

Taip pat nesutiktina ir su atsakovo teiginiu, kad paramos panaudojimo vertinimas turėjo būti atliekamas po trejų metų nuo paskutinės paramos sumos sumokėjimo. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3D-54 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – taisyklės), 11 punkte nurodyta, kad parama skiriama penkeriems metams pagal 3+2 principą – po trejų verslo plano įgyvendinimo metų įvertinama verslo plano vykdymo pažanga ir jei verslo planas vykdomas, parama skiriama dar dvejiems metams; 27 punkte nurodoma, kad verslo plane prognozuojamas žemės ūkio valdos ekonominis dydis, vertinant pagal EDV, per pirmuosius trejus paramos metus turi padidėti ne mažiau kaip 20 procentų ir nesumažėti per ketvirtus ir penktus paramos metus. Per trejus metus (2011, 2012, 2013 m.) atsakovui buvo išmokėta 4499,85 Eur parama, taigi ir verslo plano įgyvendinimas ir EDV vertinamas po trejų metų nuo paramos gavimo pradžios, o ne po 3 metų nuo paramos gavimo pabaigos.

Taisyklių 107.4 papunktyje nurodyta, jog, jei po trejų paramos gavimo metų nustačius, kad verslo planas nevykdomas (paramos gavėjas neinvestavo visos išmokėtos paramos sumos, nevisiškai įgyvendintos investicijos) išmokėta parama už trejus metus yra susigrąžinama; o 107.5 papunktyje numatyta, kad, jeigu po trejų paramos teikimo metų valdos ekonominio dydžio, išreikšto EDV, padidėjimas palyginus su pirmų paramos metų valdos dydžiu yra mažesnis kaip 20% parama dar dvejiems metams neskiriama Kadangi atsakovas neįgyvendino paraiškoje numatytų įgyvendinti investicijų, t. y. pastatė gyvenamąjį namą, o ne klėtį, nepastatė ūkinio pastato (svirno), bei per pirmuosius trejus paramos metus nepadidino Žemės ūkio valdos ekonominio dydžio (EDV) 20 procentų, ieškovas remdamasis aukščiau nurodytomis taisyklėmis pagrįstai prašo priteisti iš atsakovo negrąžintą paramos dalį, t. y. 3637,89 Eur.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. LR CK 6.38 str. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. LR CK 6.59 str. nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Kadangi atsakovas numatytų investicijų neįgyvendino per paraiškoje nurodytus terminus, neįvykdė prievolės grąžinti ieškovui negrąžintą paramos dalį per nustatytą terminą, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 3637,89 Eur negrąžinta parama.

Ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. metinės palūkanos už 3637,89 Eur nuo 2016 m. kovo 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ 14, 15.1 punktai).

Pagal CPK 96 str. 1 d., bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, o už ieškinį mokėtinas 81,85 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas pagal įstatymą buvo atleistas, ši suma priteisiama iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, j. a. k. 288739270, naudai iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 3637,89 Eur negrąžintos paramos ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2016 m. kovo 2 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. B. 81,85 Eur žyminį mokestį valstybės naudai.

Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Irina Serafin