Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant V. N., vertėjai Virginijai Narmontaitei, išnagrinėjęs V. N., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytoju byloje apklaustas E. L. paaiškino, kad jis dirba VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriumi. 2012-06-21 apie 11 val. patikrinimo J.Karoso g., Klaipėdoje metu nustatė, jog už automobilio „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatymą prie J.Karoso g. 21 namo nėra apmokėta – už priekinio stiklo matomoje vietoje nebuvo padėto gyventojo leidimo, laikino apmokėjimo kvito ar lipduko, kad apmokėta SMS žinute.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 124⁵ straipsnis numato, kad vietinės rinkliavos už naudojimąsį savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas už traukia baudą vairuotojams nuo 80 iki 140 Lt.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2009-11-26 sprendimu Nr. T2-425 patvirtino vietinės rinkliavos automobilių valdytojams (vairuotojams) už naudojimąsį nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Klaipėdos mieste nuostatus. Šių nuostatų 13.4 p. nurodyta, kad „bilieto ar leidimo originalą būtina palikti automobilyje po priekiniu stiklu (salono viduje), iš lauko gerai matomoje vietoje ta puse, kurioje matomi stovėjimo laikas bei zona, automobilio rekvizitai, ...“.

V. N. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis pastatė automobilį mokamoje automobilių statymo vietoje, nepatvirtindamas, kad yra susimokėjęs už stovėjimą nustatyta tvarka. Byloje esančios fotonuotraukos aiškiai patvirtina, kad V. N. automobilis stovėjo mokamoje zonoje ir automobilio salone po automobilio priekiniu stiklu, iš lauko gerai matomoje vietoje nebuvo paliktas bilietas (leidimas), patvirtinantis automobilio stovėjimo laiko apmokėjimą. Ią aplinkybę patvirtino byloje apklaustas liudytojas, foto nuotraukos 9b.l. 12). Pažymėtina, kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ATPK 124⁵ str., pakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeisti savivaldybių tarybų patvirtinti Vietinės rinkliavos automobilių valdytojams (vairuotojams) už naudojimąsi nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatai. Byloje nėra jokių duomenų, kad bilietas, patvirtinantis automobilio stovėjimo laiko apmokėjimą, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku buvo padėtas prie automobilio priekinio stiklo gerai matomoje vietoje, kaip to reikalauja nuostatai. Be to, V. N. pats pripažįsta, kad vietinės rinkliavos bilietas galėjo būti nematomas kontrolieriui, nes nuslydo nuo automobilio priekinės panelės. Tačiau teismas dar kartą pabrėžia, jog vien apmokėjimas už automobilio stovėjimą, nepalikus automobilyje gerai matomoje vietoje tai patvirtinančio dokumento, nepašalina vairuotojo atsakomybės, kadangi apmokėjimas už automobilio stovėjimą ir tai patvirtinančio kvito, palikimas automobilyje gerai matomoje vietoje yra neatsiejami reikalavimai, kurių privalo laikytis vairuotojas. Todėl teismas daro išvadą, kad nors V. N. ir yra apmokėjęs už automobilio stovėjimą, tačiau nepalikęs leidimo, patvirtinančio apmokėjimą, pažeidė Klaipėdos miesto savivaldybės 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T2-425 patvirtintų Vietinės rinkliavos automobilių valdytojams (vairuotojams) už naudojimąsi nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Klaipėdos mieste nuostatų 13.4 punktą, dėl ko jo veiksmai buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 124⁵ str.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - ir Konstitucinis Teismas) yra pažymėjęs, kad tam, jog būtų pasiekti minėti tikslai, o mokesčiai būtų tinkamai mokami ir surenkami, nepakanka mokesčius, kaip prievolę, vien nustatyti - būtina sureguliuoti jų mokėjimo tvarką, kuri inter alia apimtų mokesčių administravimo procedūras, mokesčių apskaičiavimo metodiką ir kt. Taigi teisinis mokesčių reguliavimas - tai ne tik jų nustatymas įstatymais bet ir šių įstatymų įgyvendinimo tvarkos įtvirtinimas (Konstitucinio Teismo 2000 m. kovo 15 d., 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimai). Vadinasi mokesčių administravimas, įstatymo leidėjo apibrėžiamas kaip mokesčių administratoriaus funkcijų įgyvendinimas, taip pat mokesčių ir kituose įstatymuose nustatytų mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo pareigų vykdymas ir teisių įgyvendinimas (Mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 13 p.), yra neatsiejamas nacionalinės mokesčių sistemos elementas. Jis apima ne tik mokesčių administratoriaus atliekamus veiksmus (vykdomas mokesčių administravimo procedūras), bet ir mokestinių teisinių santykių dalyvių teisių ir pareigų realizavimą.

Mokesčių administratorius (šiuo atveju savivaldybės taryba) savo veikloje privalo vadovautis ne tik formaliomis mokesčių teisės aktuose nustatytomis taisyklėmis, bet ir minėtais kriterijais (2005 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-518/2005; taip pat žr. 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-1086/2007; 2005 m. rugsėjo 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A5-1075/2005). Vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais privalo būti atliekamas mokestinis patikrinimas, nepažeidžiant mokesčio mokėtojų teisių (2008 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A555-158/2008; 2009 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-670/2009; 2009 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-483/2009), vertinamas mokesčių mokėtojų sąžiningumas (2004 m. spalio 27 d. plenarinės sesijos nutartis administracinėje byloje Nr. A11-355/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 6, 2004, p. 128-143), vykdomos kitos mokesčių administravimo procedūros ar atliekami atskiri mokesčių administravimo veiksmai. Pastebėtina, jog mokesčių administravimo procedūrose protingumo ir teisingumo kriterijaus taikymas yra ypač aktualus tais atvejais, kai nėra pakankamai duomenų (esant duomenų prieštaringumui), leidžiančių tinkamai ir objektyviai atlikti atitinkamas administravimo procedūras.

Teismas pažymi, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba savo pareigą tinkamai vykdyti administravimo (kontrolės) procedūrą vykdo nepakankamai teisingai – nėra nustačiusi gyventojams išduotų leidimų kontrolės mechanizmo, nors SMS žinute apmokėtą stovėjimą gali kontroliuoti. Tai reiškia, kad ne visų vietinės rinkliavos mokesčių mokėtojų teisės yra užtikrinamos vienodai.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų ( ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Atkreiptinas dėmesys, kad V. N. padarytas pažeidimas negali būti baudžiamas tokio pat dydžio nuobauda, kaip asmens, kuris nesumokėjo rinkliavos. V. N. padarytas pažeidimas yra formalus, jis turėjo įsigijęs leidimą statyti automobilį šalia savo namų, pažeidimu nebuvo padaryta materialinės žalos, anksčiau administracine tvarka nebaustas. Todėl jo atžvilgiu gali būti taikomas ATPK 30¹ str. ir skirtina švelnesnė nei įstatymo numatyta nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., 33 str., 124⁵ str., 302⁴ str. 1 d., 2 d., teismas,

nutaria:

Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012-10-31 nutarimą, kuriuo V. N. pagal ATPK 124⁵ straipsnį skirta 110,00 Lt bauda pakeisti.

V. N. pagal ATPK 124⁵ straipsnį skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutartis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.