Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-12-10 · Civilinė byla Nr. 2A-2476-611/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-05-02Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-12-10Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-10
Bylos Nr.
2A-2476-611/2012
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-03216-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Ieškovas
A. G.
Trečiasis asmuo
VĮ Registrų centras
Kategorijos
  • 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2476-611/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-03216-2011-3Procesinio sprendimo kategorija: 42.9; 121.14; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sutarties pripažinimo pilnai įvykdyta, įrašo registre panaikinimo, trečiasis asmuo byloje VĮ Registrų centras.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovas prašė pripažinti pilnai įvykdyta 2002 m. gegužės 31 d. Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/2002-25573 (reg. Nr. VB7-4464), įpareigoti VĮ Registrų centras panaikinti NTR duomenų banke žymą apie įsiskolinimo už minėta sutartimi įgyto žemės sklypo, esančio Blindžių g. 13, Vilniuje, unikalus Nr.0101-0038-0129, 945/1990 dalis. Paaiškino, kad motina A. G. su Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau- VAVA) 2002 m. gegužės 31 d. sudarė Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/2002-25573 (reg. Nr. VB7-4464) dėl pirkimo išsimokėtinai aukščiau minėto žemės sklypo. Po motinos mirties ieškovas perėmė prievolę mokėti įmokas ir sutartį pilnai įvykdė, ką patvirtino ir pats atsakovas 2010 m. lapkričio 17 d. raštu Nr.SS20-192 ir 2010 m. gruodžio 28 d. raštu Nr.SS20-278. Atsakovas šiais raštais, be kita ko, informavo ieškovą, kad negali išduoti pažymos apie visišką atsiskaitymą, nes ieškovas, kaip pirkėjos teisių ir pareigų paveldėtojas, privalo sumokėti ir delspinigius už pavėluotą įmokų už 2008, 2009 ir 2010 metus pervedimą. Ieškovas mano neturįs mokėti delspinigių, nes įmokas mokėjo laiku, tik į kitą – VĮ Registrų centras – sąskaitą, nes taip patarė banko darbuotoja, kuri teigė, kad ankstesnės sąskaitos neliko. VĮ Registrų centras už 2008, 2009 ir 2010 metus sumokėtus 6618,22 Lt 2010-04-13 pervedė atsakovui. Pastarasis tik 2010 m. lapkričio 17 d. informavo ieškovą apie jo pareigą sumokėti delspinigius. Ieškovas mano, kad tokios pareigos jis neturi, nes atlikdamas mokėjimus veikė sąžiningai, apie sąskaitos pasikeitimą jis nebuvo informuotas, pasitikėjo banko darbuotoja, nes manė, jog lėšos eina į tą pačią valstybės biudžeto sąskaitą, o nurodžius tikslinę įmokos paskirtį jos turėjo pasiekti tikrąjį adresatą, tačiau tik 2010 metų balandį jis sužinojo, kad pinigai nenuėjo atsakovui. Ieškovas prašė atsakovo atleisti jį nuo delspinigių mokėjimo, tačiau atsakovas atsisakė svarstyti jo prašymą. Mano, kad bet kuriuo atveju delspinigių skaičiavimui atsakovas praleido 6 mėnesių ieškininės senaties terminą, kurį prašė taikyti.

Atsiliepimas

Atsakovas ieškinio nepripažino, prašė atmesti, nes, jo manymu, ieškovui atsiranda pareiga dėl nesavalaikio įmokų pervedimo už 2008, 2009, 2010 metus sumokėti 1535,51 Lt delspinigių, kadangi tai yra įsiskolinimo likutis, jam esant, atsakovas negali išduoti pažymos apie visišką atsiskaitymą pagal sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. spalio 25 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino- pripažino pilnai įvykdyta 2002 m. gegužės 31 d. Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr.P01/2002-25573 (reg. Nr. VB7-4464) ir įpareigojo VĮ Registrų centras panaikinti NTR duomenų banke žymą apie įsiskolinimo už minėta sutartimi įgyto žemės sklypo, esančio Blindžių g.13, Vilniuje, unikalus Nr.0101-0038-0129, 945/1990 dalis, buvimą. Teismas nurodė, kad ieškovas įvykdė esmines sutarties sąlygas, sumokėjo visą turto kainą, faktiškai tai padarė laiku, tik klaidingai nurodęs sąskaitą. Toks jo suklydimas laikytinas sąžiningu, jis buvo įtakotas ir paties atsakovo informacijos ieškovui nepateikimu. Todėl delspinigiams skaičiuoti šiuo konkrečiu atveju, teismo manymu, pagrindo nėra. Atsakovas nepateikęs informacijos apie pasikeitusius rekvizitus, įmokų mokėjimo kodus ar sąskaitos numerį, suklaidino ieškovą, kuris atliko mokėjimus su klaida, tačiau toks jo suklydimas buvo sąžiningas, nes ieškovas objektyviai tikėjosi, kad nesugrąžinus atgal 2008 metais pervestos įmokos, jis elgiasi tinkamai ir dėl kitų įmokų pervedimo. Apie tokią klaidą jis sužinojo 2010 metų balandį, pinigai iš netinkamai nurodytos sąskaitos 2010 m. balandžio 13 d. buvo pervesti atsakovui. Pastarasis tik 2010 m. lapkričio 17 d. raštu informavo ieškovą dėl delspinigių skaičiavimo ir paskaičiavo juos. Teismas manė, kad atsakovo 2010 m. lapkričio 17 d. raštas nepaneigia ieškovo atsiskaitymo pagal minėtą sutartį fakto. Ieškovas pilnai atsiskaitė pagal sutartį, todėl pagrindo manyti, kad ji nėra įvykdyta, ar riboti ieškovo, kaip savininko, teises įrašo apie įsiskolinimą buvimu yra nepagrįsta ir neprotinga (LR CK 1.5 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. sprendimą ir priimti naują, kuriuo ieškovo ieškinio netenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. mano, kad teismo sprendimas turi būti panaikintas, egzistuojant absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindui, nes teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų materialinių teisių ir pareigų. Ieškovas prašė įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu AB DnB NORD banką, nes dėl banko netikslios informacijos ieškovui, kad neva VAVA sąskaitos banke nėra, ir buvo netinkamai įvykdyta ieškovo prievolė atsakovui. Ieškinio patenkinimo ar nepatenkinimo atveju, atitinkamai ieškovas ar atsakovas turėtų pagrįstą teisę reikalauti žalos atlyginimo iš AB DnB NORD banko.

2. Ieškovas netinkamai vykdė savo prievoles. Ieškovo įmokų pervedimas ne valstybinės žemės pardavėjo, o į kito juridinio asmens, šiuo atveju Registrų centro banko sąskaitą, negali būti vertinamas kaip tinkamas sutartinės prievolės įvykdymas. Tas faktas, kad banko darbuotojai jam pranešė, jog VAVA sąskaitos, į kurią ieškovas anksčiau pervesdavo kasmetines įmokas, nėra, negali būti vertinamas kaip atsakomybę už netinkamą prievolės vykdymą pašalinantis veiksnys.

3. Nesuprantamas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad atsakovas turėjo informuoti ieškovą apie pasikeitusius sąskaitos duomenis, nes nuo 2004 m. iki 2010 m. jokie atsiskaitomosios sąskaitos duomenys ir rekvizitai nebuvo keičiami. VAVA sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB DnB NORD banke buvo uždaryta tik po 2010 m. birželio 30 d., kai buvo likviduota VAVA ir apie tai A. G. buvo informuota 2010 m. rugsėjo 15 d. raštu.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutiko. Atsikirtimus grindžia šiais argumentais:

1. apeliantas nepagrįstai laiko būtinu AB DnB NORD banko įtraukimu į bylą trečiuoju asmeniu, nes ieškovas savo reikalavimų neįrodinėjo banko darbuotojo kalte. Be to, teismas savo sprendimą argumentavo ne banko darbuotojos suklaidinimo veiksmais, bet paties atsakovo, kaip stipresnės sutarties šalies neveikimu, nes atsakovas tris metus nesekė, nesirūpino ir neteikė priminimų apie negautas įmokas. Klaida paaiškėjo 2010 m. ir pinigai iš netinkamai nurodytos sąskaitos buvo nedelsiant, t.y. 2010 m. balandžio 13 d., pervesti atsakovui.

2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė atsakovą nebendradarbiavusius, nes tris metus nesirūpino gauti jam priklausiusias įmokas. Ieškovas iš esmės įvykdė sutarties sąlygas, sumokėjo visą turto kainą laiku, tik klaidingai nurodęs banko sąskaitą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Byloje keliamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovą tinkamai įvykdžius valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo sutartį.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, A. G. su Vilniaus apskrities viršininko administracija 2002-05-31 sudarė Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/2002-25573 (reg. Nr. VB7-4464), kuria išsimokėtinai įsigijo žemės sklypo, esančio Blindžių g.13, Vilniuje, unikalus Nr.0101-0038-0129, 945/1990 dalis (b.l. 5-7). Po A. G. mirties ieškovas perėmė prievolę mokėti įmokas (b.l. 9-10) ir faktiškai sumokėjo sutartimi sulygtą žemės sklypo vertę anksčiau nei buvo sutarta, t.y. 2010-11-05 (b.l.11-14). Atsakovas atsisakė išduoti pažymą apie visišką atsiskaitymą, 2010-11-17 rašte atsakovui nurodęs, jog jis privalo sumokėti už 2008, 2009 ir 2010 metus paskaičiuotų 1535,51 Lt delspinigių, nes tai yra ieškovo įsiskolinimas pagal sutartį (b.l. 15).

Kaip matyti iš 2002-05-31 valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo sutarties, perkamos žemės sklypo dalies kaina buvo nustatyta 23 912,56 Lt, kurios dalį ieškovo motina sumokėjo sudarant sutartį, o 18 730,80 Lt kainos dalies mokėjimas buvo išdėstytas 2003-2011 metams, numatant kasmetines vienkartines įmokas. Sutartyje šalys nebuvo sutarusios dėl netesybų mokėjimo už pavėluotą įmokų mokėjimą (CK 6.72 str.). Sutartyje nėra nurodyta VAVA sąskaita banke, į kurią ieškovas privalėjo mokėti įmokas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal minėtą sutartį mokėtinos įmokos už 2008, 2009 ir 2010 metus (6618,22 Lt) per klaidą ieškovo buvo sumokėtos į VĮ „Registrų centras“ banko sąskaitą, tačiau klaidai paaiškėjus, VĮ „Registrų centras“ ieškovo prašymu šią sumą 2010-04-13 pervedė atsakovui. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad įmoka už 2011 metus taip pat yra sumokėta, be to, sumokėta anksčiau sutartyje nustatyto termino. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto nurodomu argumentu, kad įmokų pervedimas ne valstybinės žemės pardavėjo, o į VĮ „Registrų centras“ banko sąskaitą, negali būti vertinamas kaip tinkamas sutartinės prievolės įvykdymas, tačiau ši klaida buvo ištaisyta 2010-04-13, tokiu būdu pašalinant sutarties netinkamą vykdymą. Tai, kad per klaidą buvo pažeisti tarpiniai įmokų mokėjimo terminai, šią klaidą pašalinus, ir ieškovui nepažeidus galutinio įmokų mokėjimo termino, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovas netinkamai įvykdė sutartį, nes visa sutartyje nurodyta žemės kaina sumokėta nepažeidžiant galutinio atsikaitymo termino. Netesybos, kaip minėta, sutartyje nebuvo nustatytos, todėl, nors atsakovas ir turi teisę reikalauti iš ieškovo netesybų, vadovaudamasis LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr.260 patvirtintomis Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos nežemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarka ir Mokėjimo už perkamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus taisyklėmis, tačiau šie teisės aktai nesudaro pagrindo pripažinti, kad sutartis pagal sutartyje nurodytas sąlygas nėra įvykdyta. Todėl nepagrįstas apelianto argumentas, kad atsakovo priskaičiuotų netesybų nesumokėjimas nesudaro pagrindo pripažinti sutarties įvykdymą tinkamu ir panaikinti įrašo viešame registre apie įsiskolinimą. Ieškovas ginčija atsakovo teisę į netesybas, nurodo, kad atsakovas praleido CK 1.125 str. 5 d. 1 p. nurodytą ieškinio senaties terminą netesyboms (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.), byloje duomenų, kad netesybos atsakovui būtų iš ieškovo priteistos, nėra, todėl esant ginčui dėl netesybų ir formaliai esant praleistam senaties terminui (kuris gali būti atnaujintas CK nustatytais atvejais), būtų nepagrįsta priversti ieškovą sumokėti jo ginčijamas netesybas per įrašo apie įsiskolinimą už žemės sklypą nepanaikinimą, nes tai neatitiktų CK 1.5 str. įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Pripažinimas, kad sutartis įvykdyta tinkamai, nepanaikina atsakovo teisės įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl netesybų iš ieškovo priteisimo, tokioje byloje išsprendžiant šalių ginčą dėl netesybų pagrįstumo. Bet, nesant sutartyje šalių susitarimo dėl netesybų už pavėluotą mokėjimą, ne pagal sutartį priskaičiuotos ir nesumokėtos netesybos negali būti pagrindas pripažinti sutartį netinkamai įvykdytą. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas tinkamai įvykdė pirkimo-pardavimo sutartį, todėl ieškovo reikalavimas dėl sutarties pripažinimo įvykdyta yra teisėtas ir pagrįstas, dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškinį. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė CK 6.200 str. įtvirtintą sutarties šalių bendradarbiavimo principą, nes sutartyje nenurodė sąskaitos, į kurią turi būti atliekami mokėjimai, negavus į savo sąskaitą įmokų už 2008, 2009 ir 2010 metus, jokių įspėjimų ir pranešimų ieškovui nesiuntė, o ieškovas dėl sąžiningo klydimo manė, kad prievoles įvykdė tinkamai, kol nepaaiškėjo klaida. Jeigu atsakovas būtų informavęs ieškovą apie netinkamą įmokų mokėjimą, šis sutarties netinkamas tarpinių terminų vykdymas būtų pašalintas daug greičiau nei nagrinėjamu atveju.

Nors teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliaciniame skunde nurodomu argumentu, jog pirmosios instancijos teismo motyvas apie atsakovo pareigą informuoti ieškovą apie pasikeitusius sąskaitos duomenis, yra nepagrįstas, kadangi pagal bylos duomenis atsakovo sąskaitos numeris iki 2010-06-30 nesikeitė, tačiau tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų apie sutarties tinkamą įvykdymą teisingumo (CPK 328 str.).

Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad yra absoliutaus skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, neįtraukus į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu AB DnB banką. Pagal CPK 329 str. 2 d. 2 p. absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo teigti apie pirmosios instancijos teismo pasisakymą dėl banko teisių ir pareigų, nes tiesiogiai teismo sprendime dėl banko teisių ir pareigų nėra pasisakyta, jokios prejudicijos teismas nesukūrė, dėl banko veiksmų teisėtumo nepasisakė. Tiek ieškovas, tiek atsakovas, manydami, kad bankas atliko neteisėtus veiksmus ir dėl to kreipdamiesi į teismą, tokioje byloje galės įrodinėti banko veiksmų neteisėtumą/teisėtumą. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo nėra.

Atsižvelgdama į nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tinkamai aiškino ir pritaikė materialines teisės normas, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė KutrienėLoreta LipnickienėAndžej Maciejevski