Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-08-18 · Civilinė byla Nr. e2YT-20249-996/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-08-18
Bylos Nr.
e2YT-20249-996/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15503-2022-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Stanislovaitienė
Pareiškėjas
S. G. M.
Suinteresuotas asmuo
R. M., K. M., Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
Kategorijos
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-20249-996/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15503-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. G. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. M., K. M., Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo sutuoktinės D. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Nurodė, kad jis ir jo sutuoktinė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo butą su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Po sutuoktinės mirties pareiškėjas liko Bute gyventi vienas, jį tvarko, prižiūri, pastoviai moka mokesčius, jis palikimą po sutuoktinės mirties priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti; sutuoktinė testamento nepaliko, vaikai į minėtą turtą nepretenduoja, daugiau paveldėtojų nėra. Pareiškėjo nesikreipimą į notarų biurą su prašymu dėl palikimo priėmimo po sutuoktinės mirties sąlygojo Lietuvos Respublikos įstatymų, reglamentuojančių santuokoje įgyto turto teisinį režimą paveldėjimo klausimais, nežinojimas bei pareiškėjo klaidingas valstybės įmonėje Registrų centre esančių duomenų interpretavimas (Buto savininku nurodytas tik jis).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo K. M. atsiliepime į pareiškimą nurodė su pareiškimu sutinkantis, nurodydamas, kad po motinos D. M. mirties palikimą priėmė ir pradėjo jį valdyti jo tėvas (pareiškėjas).

Suinteresuotas asmuo R. M. atsiliepime į pareiškimą nurodė su pareiškimu sutinkantis, nurodydamas, kad po motinos D. M. mirties palikimą priėmė ir pradėjo jį valdyti jo tėvas (pareiškėjas).

Suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės atstovė valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Nustatyta, kad pareiškėjas ir jo mirusi sutuoktinė D. O. M., mirusi (duomenys neskelbtini), turėjo du vaikus: R. M. ir K. M., kurie į motinos palikimą nurodė nepretenduojantys, santuoka tarp pareiškėjo ir jo mirusios sutuoktinės buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), Buto pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Buto savininku yra nurodytas tik pareiškėjas, tačiau vadovaujantis 1992 m. rugpjūčio 25 d. galiojusios 1964 m. Civilinio kodekso, 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso nuostatomis, Butas laikytinas priklausiusiu abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Testamentų registro duomenimis, mirusios D. M. palikimo priėmimo faktų įregistruota nėra, taip pat nėra įregistruotų jos sudarytų testamentų. Adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą.

Pareiškėjo teigimu, jis po sutuoktinės mirties priėmė sutuoktinės turtą faktiškai pradėdamas jį valdyti, t. y. pareiškėjas prieš palikėjos mirtį ir po palikėjos mirties gyveno ir gyvena Bute, jį prižiūri, moka komunalinius mokesčius, ką patvirtina jo su pareiškimu pateikti įrodymai. Pareiškėjas paaiškino, kad valstybės įmonės Registro centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje Buto savininku yra nurodytas tik pareiškėjas, todėl pagrįstai tikėjosi, kad jokių papildomų veiksmų atlikti nereikia, nes jo mirusios sutuoktinės vardu nuosavybės teisės į Butą registruotos nebuvo. Kadangi jo mirusi sutuoktinė jokio kito turto neturėjo, pareiškėjas nesikreipė į notarų biurą su prašymu pradėti paveldėjimo bylą. Apie tai, kad mirusios sutuoktinės palikimas nebuvo priimtas pareiškėjas sužinojo tik šių metų gegužės mėnesį, kai kreipėsi į notarą ketindamas padovanoti Butą savo sūnui R. M..

Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas yra vyresnio amžiaus vyras, kuris, kaip pats pažymėjo, praleido terminą savo sutuoktinės D. O. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, kadangi nežinojo Lietuvos Respublikos įstatymų, reglamentuojančių santuokoje įgyto turto teisinį režimą, paveldėjimo klausimų bei klaidingai interpretavo valstybės įmonės Registrų centre esančius duomenis. Pareiškėjas dėl teisinio neišprusimo ir klaidingo valstybės įmonėje Registrų centre esančių duomenų interpretavimo nesikreipė į notarą dėl palikimo po savo sutuoktinės mirties priėmimo. Pareiškėjo kartu su pareiškimu pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas turtą prižiūri, moka komunalinius mokesčius, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Teismas vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas S. G. M. po sutuoktinės D. O. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo S. G. M. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas S. G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės D. O. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo S. G. M. paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Stanislovaitienė