Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Autoservista“, atstovaujamos bankroto administratoriaus L. K., ieškinį dėl žalos atlyginimo pareikštą atsakovui T. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys, jo priedai ir teismo pranešimas atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017-01-19 nutartimi, civilinėje byloje Nr. eB-1739-866/2017, ieškovei iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirtas L. K..

Vilniaus apygardos teismas 2017-06-12 nutartimi, civilinėje byloje Nr. eB-1739-866/2017, patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus, iš viso: 10648,71 EUR. Įsiskolinimas valstybinei įmonei „Turto bankas“ – 6180,50 EUR, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui – 4468,21 EUR.

Vadovaujantis valstybinės įmonės „Registrų centras“ 2017-02-09 išrašu, ieškovė įsteigta 2014-12-15, o atsakovas laikotarpiu nuo 2014-12-23 iki 2016-11-21 ėjo šios įmonės vadovo pareigas.

Nustatyta, kad įmonės vadovas, t.y. atsakovas, finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui neteikė. Iš teismui pateiktų duomenų, esančių „Mano VMI“ paskyroje, taip pat matyti, kad laikotarpiu nuo 2014-12-23 iki 2016-11-21 susidarė 5815,81 EUR nepriemoka. Susidedanti iš 550 EUR gyventojų pajamų mokesčio nepriemokos ir 5265,81 EUR pridėtinės vertės mokesčio nepriemokos. Taip pat išrašas iš SODRA portalo apie įmokas ir delspinigius patvirtinta, kad laikotarpiu nuo 2014-12-23 iki 2016-11-21 susidarė 4217,22 EUR dydžio skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui.

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį, bendrovės vadovas turi pareigą veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai. Tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas, tačiau tokių įrodymų byloje nėra (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas jo vadovavimo laikotarpiu nevykdė pareigos laiku sumokėti įmokas Valstybinio socialinio fondui, Valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl atsakovo vadovavimo laikotarpiu susidarė 10033,03 EUR dydžio skola.

Vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 1 – 2 dalimis, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau, darytina išvada, kad atsakovas pažeidė pareigą juridinio asmens atžvilgiu elgtis protingai ir sąžiningai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis), sukeliančios pareigą atlyginti žalą ieškovui (CK 2.87 straipsnio 7 dalis), todėl konstatuotina, kad atsakovas neteisėtais veiksmais (neveikimu) (CK 6.246, 6.248 straipsniai) padarė žalos ieškovui iš viso už 10033,03 EUR (CK 6.247, 6.249 straipsniai). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovui iš atsakovo priteistinas 10033,03 EUR dydžio žalos atlyginimas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas iš atsakovo už priteistą 10033,03 EUR sumą, nuo bylos iškėlimo teisme (2018-03-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 226 EUR dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262, 285-286 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10033,03 EUR (vieno šimto tūkstančių trisdešimt trijų eurų 3 centų) dydžio žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10033,03 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-03-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės BUAB „Autoservista“, juridinio asmens kodas 303493035, atstovaujamai bankroto administratoriaus L. K., naudai.

Priteisti iš atsakovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 226 EUR (dviejų šimtų dvidešimt dviejų eurų) dydžio bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Išaiškinti atsakovui, kad jis per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Už pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą mokamas žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 3 ir 7 dalis.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.