- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-28
- Bylos Nr.
- T-2042-753/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-77-1-00351-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Nuteistasis
- R. B.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. B. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. rugsėjo 23 d. priimtu nutarimu Nr. 91-196 nutarta taikyti nuteistajam R. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 7 mėn. 19 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. rugsėjo 19 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 50 balų ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau jis daro pažangą ją mažindamas. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tris kartus skatintas, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, įvairiuose renginiuose, lanko Anoniminių alkoholikų užsiėmimus, nedirba dėl riboto darbingumo, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia vykdomuosius raštus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
R. B. nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 2 m. laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 2 m. 6 mėn.
Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu pakeistas 2015 m. lapkričio 6 d. nuosprendis – nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 3 m.
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. vasario 12 d. nutartimi panaikintas 2016 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas.
Bausmės pradžia – 2018 m. kovo 23 d., pabaiga – 2020 m. gegužės 8 d. Nuteistasis faktiškai atliko 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Anksčiau teistas du kartus.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. B. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tris kartus skatintas, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, įvairiuose renginiuose, lanko Anoniminių alkoholikų užsiėmimus, nedirba dėl riboto darbingumo, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia vykdomuosius raštus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
Teismo nuomone, R. B. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Be to, pastebėtina, kad R. B. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo laikotarpiu vieną kartą nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, už ką buvo baustas drausmine tvarka, nuobauda negalioja tik nuo 2019 m. liepos 19 d. Vertintina, jog padarytas pažeidimas atspindi nuteistojo požiūrį į privalomus reikalavimus, draudimus, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas ir leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas nuteistasis sugebės laikytis nustatytų draudimų ir įstatymų. Pagal „OASys“ metodiką R. B. nustatyta vidutinė – 50 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 21 balas, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: teisės pažeidimų modelis; mąstymas ir elgesys; nuostatos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už baudžiamojo nusižengimo, dvejų nesunkių ir dvejų apysunkių nusikaltimų padarymą, viso teistas tris kartus, jam ne kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus, todėl akivaizdu, jog nuteistasis linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, yra linkęs nusikalsti, ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Pažymėtina ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis išvyko į užsienį. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis kas kiek laiko užsiimdavo veikla, kuri yra susijusi su jo nusikalstamumu. Laisvėje nuteistasis vartodavo narkotines medžiagas. Paties nuteistojo savivertė – vidutinė, savianalizė paviršutiniška ir vienpusiška, save vertina vien iš teigiamos pusės, sau patinka toks koks yra ir nieko savyje nenorėtų keisti, mano esąs ir taip pasikeitęs. Jis galvoja, jog neturi savitvardos problemų, tačiau daugumos nusikalstamų veikų pobūdis yra smurtinis, pats nuteistasis mano, jog yra nekaltas nusikalstamose situacijose. Jis, spręsdamas savo problemas, elgėsi nusikalstamai, dėl problemų su teisėsauga yra linkęs kaltinti susiklosčiusias aplinkybes, nukentėjusiųjų provokuojantį elgesį, linkęs vengti prisiimti atsakomybę. Elgdamasis nusikalstamai suvokė galimas pasekmes, tačiau pernelyg pasitikėjo sėkmės tikimybe ir manymu, kad nereikės atlikti laisvės atėmimo bausmės. Pažyma apie gautus vykdomuosius raštus nustatyta, kad nuteistasis privalo išmokėti 5645,56 Eur, išmokėta tik 14,22 Eur. Nuteistojo asmens bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis nedirba dėl riboto darbingumo, tačiau pažymėtina, kad nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, planuoja dirbti statybos darbus.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis R. B. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam R. B. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 91-196 taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 91-196 taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.