Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, valstybės įmonė Registrų centras, A. S., L. A. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas papildomai nurodė, jog pagrindinė priežastis, kodėl sutartis įstatymo nustatytu terminu nebuvo įregistruota viešajame registre, buvo pirkėjo teisinis neišprusimas. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja termino atnaujinimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 1996 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjo tėvas A. A. J. ir P. S. sudarė pirkimo pardavimo sutartį dėl mūrinio garažą su rūsiu (duomenys neskelbtini), naudingo ploto 16.24 kv. m, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurią patvirtino Kauno m. 12-ojo notarų biuro notarė G. Kuzabavičienė (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėtoje sutartyje nurodyta, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 255 straipsniu, ši sutartis per tris mėnesius turi būti įregistruota Res. Inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure. Nustatytu laiku neįregistruota sutartis juridinės galios neturi. (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centro Kauno filialui A. A. J. pateikė prašymą įregistruoti nuosavybės teises į garažą, esantį (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė įregistruoti A. A. J. nuosavybės teises į garažą, kadangi sutarties sudarymo metu galioję teisės aktai numatė privalomą sandorio registraciją atitinkamoje įstaigoje per tris mėnesius nuo tokio sandorio sudarymo.

(duomenys neskelbtini) mirė P. S.. Kauno m. 18-asis notarų biuras informavo, jog Kauno m. 18-ajame notarų biure po P. S. mirties (duomenys neskelbtini) užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini). Jo palikimą priėmė sutuoktinė E. A. S., o sūnus A. S. ir duktė L. A. J. palikimo atsisakė. E. A. S. (duomenys neskelbtini) mirė. Jos palikimą priėmė A. S. ir L. A. J., kurie į bylą įtraukti suinteresuotais asmenimis. Suinteresuoti asmenys A. S. ir L. A. J. pareiškimui neprieštarauja, nurodo, jog jiems yra žinoma, kad jų tėvas garažą pardavė.

(duomenys neskelbtini) A. A. J. mirė. Po A. A. J. mirties pareiškėjas kreipėsi į Kauno m. 6-ąjį notarų biurą dėl A. A. J. palikimo ir jį priėmė (Kauno m. 6-ojo notarų biuro (duomenys neskelbtini) liudijimas). Pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą dėl termino atnaujinimo.

Pagal sandorio sudarymo metu galiojusio Civilinio kodekso normas nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsirasdavo nuo daikto įregistravimo momento, o nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje (1964 m. Civilinio kodekso 149 straipsnis, 255 straipsnio 1 dalis). Privalomo registravimo taisyklių nesilaikymas sutartį darė negaliojančia, tačiau įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nėra naikinamasis ir šį terminą teismas gali atnaujinti, jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių (1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis numato, jog iki 2000 metų Civilinio kodekso įsigaliojimo sudarytam, bet 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotam, sandoriui taikytini Civilinio kodekso 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai, o suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo. Pažymėtina, kad nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. Civilinio kodekso nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009, 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos; teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Sutarties stabilumo principas, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nuostatų tikslais. Sprendžiant termino nekilnojamojo turto sandoriui įregistruoti atnaujinimo klausimą, turi būti nustatyta ar sandorio, nors jis nebuvo įregistruotas, sudarymas atitiko šalių valią, o termino atnaujinimas ir sandorio įregistravimas ar atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010). Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga – tai svarbios priežastys, dėl kurių asmuo šį terminą praleido. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu tinkamai atlikti procesinį veiksmą. Termino praleidimo priežasčių svarbumo vertinimas įstatymų leidėjo paliktas teismo diskrecijai. Spręsdamas, ar termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 1, 7 dalys).

Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškime išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo atstovės paaiškinimus, suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro atsiliepimą, sutarties stabilumo principą, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principus lemiančius, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, o kaip jau teismo minėta šalių valiai, todėl darytina išvada, jog yra pagrindas minėto nekilnojamojo turto 1996 m. rugsėjo 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties įregistravimo termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas pirkimo–pardavimo sutarčiai įregistruoti, yra subjektyvaus pobūdžio, terminas sutarčiai įregistruoti praleistas gan ilgas, tačiau atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjo tėvas A. A. J. (miręs(duomenys neskelbtini)) sąmoningai įstatymo nustatytu terminu neregistravo sandorio ar buvo nesąžiningas jo įgijėjas. Be to, nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjo prašomo termino atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų kitų asmenų teises, kuriems minėtas turtas galėtų priklausyti.

Vadovaujantis CK 1.2 ir 1.5 straipsniuose įtvirtintais nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių bei interesų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismas konstatuoja, jog yra teisinis pagrindas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą, todėl pareiškimas tenkintinas, atnaujintinas praleistas terminas pareiškėjui atlikti teisinę registraciją 1996 m. rugsėjo 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties dėl garažo, esančio (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centre (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti terminą pareiškėjui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) garažo su rūsiu 4G1/p, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1996 m. rugsėjo 21 d. Kauno m. 12-ojo notarų biuro notarės G. Kuzabavičienės patvirtintai pirkimo – pardavimo sutarčiai (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytai tarp P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teisinei registracijai valstybės įmonėje Registrų centre atlikti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.