Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-520-925/2016 pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovams A. D., K. M., L. D. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims O. M., J. Š. ir notarei L. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas A. Š. kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas pripažinti 2004 m. liepos 20 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų K. M. ir A. D. apsimestine ir laikyti ją pirkimo-pardavimo sutartimi; perkelti ieškovui pirkėjo teises ir pareigas; priteisti atsakovui K. M. iš ieškovo 1 457,54 Eur; pripažinti negaliojančia 2004 m. liepos 20 d. pastatų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų K. M. ir A. D.; pripažinti negaliojančia 2004 m. lapkričio 24 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų L. D. ir A. D.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje ieškovas nurodė, kad jis ir jo sesuo O. M. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrasavininkiais tapo po jų motinos O. Š. mirties 1998 m. gegužės 30 d. Nors paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas jiems buvo išduotas tik 2015 m. kovo 16 d., tačiau ginčo žemės sklypo bendrasavininkui – jų dėdei K. M. buvo žinoma, jog po O. Š. mirties atsiradusį palikimą priėmė ieškovas ir O. M.. Su dėde palaikė glaudžius santykius iki 2014 m. gruodžio mėn., kai iš Kaišiadorių rajono apylinkės teismo gavo L. D. ieškinį dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) sav., atidalijimo. Gavęs šiuos dokumentus, sužinojo, jog K. M. perleido ginčo žemės sklypą kitiems asmenims.Ieškovas byloje įrodinėjo, kad 2004 m. liepos 20 d. dovanojimo sutartis, kuria atsakovas K. M. padovanojo atsakovui A. D. jam priklausančią dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) yra apsimestinė, nes ja siekta pridengti pirkimo – pardavimo sutartį ir taip užkirsti ieškovui kelią pasinaudoti Civilinio kodekso 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmumo teise pirkti atsakovui K. M. priklausiusią žemės sklypo, kuris buvo atsakovo ir ieškovo bendroji dalinė nuosavybė, dalį. Nurodė, jog atsakovų nesieja jokie giminystės ryšiai, o pastatus, buvusius atsakovui A. D. padovanotame žemės sklype, atsakovas K. M. tos pačios dienos (2004 m. liepos 20 d.) sutartimi ne padovanojo, bet pardavė. 2004 m. lapkričio 24 d. atsakovas A. D. iš atsakovo K. M. įgytą žemės sklypą su pastatais padovanojo savo dukrai atsakovei L. D.. Ieškovas teigė, jog atsakovai, sudarydami nurodytus sandorius, elgėsi nesąžiningai, todėl K. M. ir A. D. 2004 m. liepos 20 d. sudarytas žemės sklypo dovanojimo sandoris yra apsimestinis ir laikytinas pirkimo-pardavimo sutartimi, o ieškovas turi teisę, remdamasis CK 4.79 straipsnio 3 dalimi, reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos, nes atsakovas K. M. neturėjo teisės parduoti žemės sklypo be šio žemės sklypo bendraturčių – ieškovo ir trečiojo asmens O. M. – sutikimo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškovo patikslintą ieškinį atmetė, iš ieškovo A. Š. atsakovo K. M. naudai priteisė 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ir atsakovo A. D. naudai 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovo K. M. atstovo prašymą dėl 217,80 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė. Teismas atsižvelgęs į tai, kad tiek K. M., tiek A. D. patvirtino, jog 2004 m. liepos 20 d. jiems sudarant ginčijamus sandorius realiai buvo sumokėta kaina tiek už pastatus, tiek už žemės sklypą, t. y. pastatai nebuvo verti pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytos jų kainos, o sumokėdamas nurodytą pastatų kainą atsakovas A. D. laikė atlyginęs atsakovui K. M. ir už žemės sklypą, o taip pat tai, kad jų jokie giminystės ryšiai nesiejo ir iki sudaromų sandorių jie nebuvo pažįstami, sprendė, kad 2014 m. liepos 20 d. žemės sklypo dovanojimo sandoris buvo atlygintinas ir tikroji šalių valia buvo šį turtą pirkti – parduoti už atlygį, todėl atsakovui K. M. priklausančio žemės sklypo dalies perleidimui taikytinos CK 4.79 straipsnio nuostatos. Teismas nurodė, kad atsakovas K. M., ketindamas parduoti jam priklausiusią 500/751 žemės sklypo dalį, privalėjo laikytis CK 4.79 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reikalavimo ir pranešti apie šį ketinimą sklypo bendraturčiams. Teismas, vertindamas aplinkybes dėl ieškinio senaties termino reikalavimui dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pareikšti, pasisakė, kad šiuo atveju reikšminga aplinkybė buvo ta, jog pats ieškovas buvo nuvykęs pas notarą ginčijamų sandorių sudarymo dieną, todėl būdamas sklypo bendraturčiu, jis galėjo prašyti informacijos tiek iš notaro, tiek iš viešų registrų apie jo turimą su kitais asmenimis bendrą nuosavybę, t. y. veikdamas kaip rūpestingas ir atidus asmuo, domėtis savo nuosavybės turiniu bei teisine būkle. Tuo tarpu ieškovo veiksmai, po sudarytų sandorių, paneigė jo nurodytas aplinkybes, kad jis būtų norėjęs ir realiai ketinęs įsigyti atsakovo K. M. turėtą žemės sklypo dalį ar dalyvauti šio sklypo valdyme. Teismas nenustatė duomenų apie tai, jog per laikotarpį nuo 2004 m. liepos 20 d. iki 2014 m. gruodžio mėn. ieškovas būtų reiškęs atsakovams K. M. ar A. D. kokias nors pretenzijas dėl naudojimosi, valdymo ar disponavimo ginčo turtu, priešingai, nurodytu laikotarpiu prie bendrąja daline nuosavybe buvusio sklypo priežiūros prisidedama nebuvo, tuo tarpu O. M. dar 2008 metais buvo nusprendusi savo sklypo dalį parduoti A. D., apie tai žinojo tiek ieškovas A. Š., tiek J. Š., tačiau sandoris neįvyko dėl pasiūlytos kainos už jų žemės sklypo dalį. Teismas, įvertinęs šalių teiktus paaiškinimus, sprendė, kad atsakovas A. D. su ieškovu A. Š., trečiaisiais asmenimis J. Š., O. M. bendravo 2005-2010 metų laikotarpiu, siūlė nupirkti jų sklypo dalis ar spręsti dėl sklypo tolesnio bendro valdymo, dėl ko tiek ieškovas, tiek tretieji asmenys turėjo suprasti, kad atsakovas K. M. nebėra žemės sklypo bendrasavininkis.Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apie šalių, taip pat trečiųjų asmenų veiksmus po ginčijamų sandorių sudarymo, t. y. 2004 m. liepos 20 d. iki ieškovo kreipimosi į teismą (2016 m. sausio 15 d.), teismas laikė, kad šiuo atveju ieškinio senaties termino dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pagal CK 4.79 straipsnio 3 dalį eigos pradžia sutampa su ginčijamų sandorių sudarymo data, t. y. 2004 m. liepos 20 d., ir sprendė, kad ieškovas praleido trijų mėnesių terminą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl jo, kaip bendraturčio, pažeistų teisių gynimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovas senaties termino atnaujinti byloje neprašė, o svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių nenustatė. Teismas nurodė, kad nustačius, jog yra praleistas trijų mėnesių terminas ieškinio reikalavimui dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, vien apsimestinio sandorio fakto konstatavimas tarp šalių susiklosčiusių nuosavybės perleidimo teisinių santykių nepakeistų ir šalių teisėms bei pareigoms jokios įtakos neturėtų, ir sutiko su atsakovų argumentais, kad kitiems ieškinio reikalavimuose nurodytiems sandoriams ginčyti yra taip pat praleisi senaties terminai, t. y. 10 metų pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį, kurie skaičiuotini nuo šių sandorių sudarymo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas A. Š. prašo atnaujinti senaties terminą, panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti 2004 m. liepos 20 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 2-1030, sudarytą tarp atsakovų K. M. ir A. D. apsimestine ir laikyti ją pirkimo – pardavimo sutartimi, ieškovui perkelti pirkėjo teises ir pareigas, priteisti atsakovui K. M. iš jo 1 457,54 Eur, pripažinti negaliojančia 2004 m. liepos 20 d. pastatų pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2-1032, sudarytą tarp atsakovų K. M. ir A. D., pripažinti negaluojančia 2004 m. lapkričio 24 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 2-1774, sudarytą tarp atsakovų L. D. ir A. D., priteisti iš atsakovų valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Tik gavęs raštą, jog yra ruošiamasi žemės forminimui ir pertvarkymui, sužinojo, jog žemės bendrasavininkė yra L. D., o ne K. M., todėl senaties terminas skaičiuotinas nuo 2014 metų. Be to, pirmosios instancijos teismas pats pripažino, jog 2004 m. liepos 20 d. sudaryta ginčo žemės sklypo dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris ir kvalifikavo ją kaip žemės pirkimo – pardavimo sutartį, todėl senaties terminas negalėjo būti taikomas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad ieškovas nesidomėjo sudarytu sandoriu, kadangi apie jų sudarymą informacija yra teikiama tik sandorio šalims. 2004 m. liepos 20 d. buvo nuvažiavę pas notarą, tačiau į kabinetą pakviestas nebuvo, kadangi atsakovas nurodė, kad namų valdai parduoti sutikimo nereikia, o norėdamas nuslėpti ginčo žemės sklypo pardavimo faktą, jį pridengė dovanojimo sutartimi. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas A. D. prašo jį atmesti ir palikti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Po ginčijamų sandorių sudarymo, ieškovas niekada nesilankė jam priklausančiame žemės sklype, juo nesinaudojo, neprižiūrėjo, nemokėjo jokių mokesčių. Be to ilgą laiko tarpą ieškovas neregistravo savo po O. Š. mirties nuosavybės teise paveldėtų sklypo dalių, kas patvirtina, kad jis laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2014 m. nesirūpino ir netvarkė jokių su sklypu ir nuosavybe susijusių klausimų, t. y. elgėsi visiškai nerūpestingai ir aplaidžiai. Ieškovas nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jo argumentus, o taip pat nekvietė ir jokių liudytojų. Pati ieškovo sutuoktinė patvirtino faktą, kad atsakovas K. M. niekada nuo ieškovo neslėpė, jog jis ketina parduoti savo sklypo dalį su pastatais, kas tik patvirtina aplinkybę, jog apeliantas savalaikiai, t. y. jų sudarymo metu, žinojo apie jų sudarymą. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas K. M. prašo jį atmesti ir palikti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, jog ieškovą ir jį sieja giminystės ryšiai, jų tarpusavio santykiai visą laiką buvo pakankamai geri, nuo ieškovo nebuvo slepiama aplinkybė apie 2004 m. liepos 20 d. sudarytą dovanojimo sutartį, kadangi sandorio sudarymo metu pats ieškovas buvo atvykęs į notaro biurą, kuriame buvo sudaromas sandoris, todėl turėjo teisę susipažinti su sandorio turiniu, t. y. ieškovas žinojo apie jam priklausančios žemės sklypo dalies perleidimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Apelianto įsitikinimu, atsakovų 2004 m. liepos 20 d. sudaryta 500/751 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, kuriuo atsakovas K. M. siekė užkirsti jam – ieškovui A. Š. galimybę pasinaudoti įstatyme suteikta pirmenybės teise pirkti žemės sklypo, buvusio bendrąja daline ieškovo ir A. Š. nuosavybe, dalį.Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad iki 2004 m. liepos 20 d. atsakovas K. M. ir ieškovas A. Š. buvo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas K. M. 2004 m. liepos 20 d. su A. D. sudarė šio žemės sklypo dovanojimo sutartį, bei šiame žemės sklype esančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį.Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis.CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Pagal CK 4.79 straipsnio 2 dalį dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu (nekilnojamojo daikto dalies atveju – per notarą) pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. To paties straipsnio 3 dalyje pažymima, kad jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.Nagrinėjamojoje byloje ginčijama dovanojimo sutartis, pagal kurią K. M. perleido žemę A. D., pripažinus šį sandorį apsimestiniu, pasirinktas teisių gynimo būdas – prašoma perkelti ieškovui pirkėjo teises, ginčijama gyvenamojo namo pirkimo pardavimo sutartis bei ginčijamas vėlesnis žemės perleidimo sandoris, kuriuo K. M. ginčo turtą perleido dukrai L. D..Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovų K. M. ir A. D. dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybes, aiškinosi šalių valią dėl ginčo turto perleidimo, darė išvadą, kad sandorių sudarymu tiek ginčo dovanojimo sutartimi, tiek pirkimo – pardavimo sutartimi siekta turtą perleisti už atlygį, tačiau bylą nagrinėjęs teismas nustatęs, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme dėl minėtos dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei pirkėjo teisių perkėlimo, praleido ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti, o svarbių priežasčių, į kurias atsižvelgiant būtų galima atnaujinti ieškinio senaties terminą, nenustatyta, atsisakė ieškovo ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu pripažinti CK 1.87 straipsnio 1 dalies pagrindu ir perkelti ieškovui pirkėjo teises.Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas kiekvienu atveju turi siekti šių teisinių vertybių pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. L. v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-265/2009).Apeliaciniame skunde teigiama, kad informacija apie sandorius teikiama tik sandorio dalyviams, 2004 m. liepos 20 d. sudarant ginčo sandorį jis-apeliantas nebuvo pakviestas pas notarą į kabinetą, be to, apelianto vertinimu, senaties terminų pripažinti fiktyvią sutartį nėra.Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių apeliacinio skundo argumentų, pažymi, kad iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios momentu teismas laikė ginčo dovanojimo ir pirkimo pardavimo sutarčių sudarymo datą (2004 m. liepos 20 d.), o toks senaties termino skaičiavimas, siejamas su sutarčių sudarymo momentu, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrįstas.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ar ieškovas tinkamai gina savo teises, pagrįstai akcentavo byloje nustatytą aplinkybę, jog sudarant ginčo pirkimo pardavimo sutartį, į sutarties sudarymą notarinėje kontoroje buvo pakviestas ir apeliantas. Žemės sklypą ginčo sandoriu perleidęs asmuo-atsakovas K. M. ir ieškovas yra giminaičiai, apeliantas (ieškovas) nuosavybės teises į ginčo žemės sklypo dalį įgijo paveldėjimo būdu-faktiškai pradėdamas turtą valdyti, taigi apeliantui turėjo būti žinoma, kad ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra nustatyta, kad žemės sklype yra K. M. nuosavybės teise priklausantys statiniai. Apeliantas pripažįsta, kad kviečiant dalyvauti notarinėje kontoroje sudarant sandorius buvo manyta, jog bus reikalingas jo-ieškovo sutikimas ir tik vėliau išaiškėjo, jog dovanojimo sutarties sudarymui žemės sklypo bendrasavininkio sutikimas nėra reikalingas. Nors apeliantas nėra ginčo sandorio šalis, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, stebėdamas sutarčių, kuria buvo perleistas ginčo turtas, sudarymo procesą turėjo ir galėjo suprasti, kad žemės sklypo bendrasavininkis K. M. tiek statinius, tiek jam priklausančią sklypo dalį perleido atsakovui A. D.. Pažymėtina, kad ginčo sandorius prašo pripažinti negaliojančiais perleisto žemės sklypo bendraturtis, kuris savo teisių pažeidimą sieja su pirmumo teise įgyti perleistą sklypo dalį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad perleidus nuosavybės teises į ginčo pastatus, pastatus įgijęs asmuo dalį jų perstatė, o nustatytos aplinkybės, jog sudarius ginčo sandorius 2005-2008 metais tarp naujų žemės sklypo bendraturčių buvo siekiama sudaryti susitarimus dėl žemės sklypo perleidimo, apeliantas taip pat neginčija. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės apie įvykdytus statybos darbus, žemės ūkio paskirties žemės sklype vykdomą veiklą yra pakankami įrodymai, leidžiantys sutikti su atsakovų argumentais, kad ieškovui buvo žinoma apie dovanojimo sutartį ir kitas jos sudarymo aplinkybes (kurias žinodamas jis galėtų vertinti savo teisių pažeidimą / nepažeidimą).Bylos aplinkybės ir teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju praleidus ieškinio senaties terminą, negalimas sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.87 straipsnio pagrindu bei pirkėjo teisių perkėlimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo teisių pažeidimo pašalinimas praėjus daugiau kaip dešimties metų laikotarpiui, įvykus kokybiniams statinių, esančių ginčo žemės sklype pasikeitimas, pasikeitus ir žemės sklypo bendrasavininkiams, nebeturi tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas.Nagrinėjamu atveju aplinkybės, kurių pagrindu galimas praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimas, nenustatytos. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nurodyta aplinkybė, jog tik bylos nagrinėjimo metu jam tapo žinoma, kad sudarant pirkimo pardavimo sutartį žemės sklypo bendraturtis turi pirmumo teisę į perleistą bendrosios nuosavybės dalį, nėra pagrindas, pateisinantis ieškinio senaties termino praleidimą ieškiniui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.87 straipsnio pagrindu pareikšti ir perkelti pirkėjo teises.CK 1.134 straipsnyje išvardyti reikalavimai, kuriems ieškinio senatis netaikoma. Tarp jų nėra reikalavimų pašalinti niekinio sandorio pasekmes. Reikalavimui pašalinti niekinio sandorio pasekmes gali būti taikoma ieškinio senatis. Tokiam reikalavimui pareikšti senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada sandoris pradėtas vykdyti, ir asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie niekinio sandorio vykdymą. Ginčo sutartis buvo pradėtos vykdyti iš karto po jų sudarymo, ieškovas žinojo apie nuosavybės teisių perleidimą, koks turtas yra perleistas bei kas tapo ginčo turto savininku. Pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį ieškovas turėjo pareikšti reikalavimą dėl niekinio sandorio pasekmių pašalinimo per dešimt metų, o perkelti pirkėjo teises per trejų mėnesių terminą (CK 1.125 straipsnio 2 dalis, 4.96 straipsnio 3 dalis). Šiuos terminus apeliantas praleido, nes reikalavimus dėl sandorio pripažinimo niekiniu pareiškė daugiau nei po dešimties metų nuo jo sudarymo bei apie savo teisės pažeidimo sužinojimą. Pagrindų atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nenustatyta.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, pagrįstai taikė ieškinio reikalavimams ieškinio senaties termino pabaigos teisines pasekmes. Tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti skundžiamus pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus ieškovo A. Š. apeliacinį skundą, atsakovų naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Atsakovas A. D. pateikė prašymą priteisti 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus (t. 2, b. l. 128-130), atsakovas K. M. taip pat pateikė prašymą priteisti 290,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus (t. 2, b. l. 133-135). Kadangi atsakovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, neviršija nustatyto maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 2 p., 7 p., 8.11 p.), todėl iš ieškovo atsakovo A. D. naudai priteistina 200,00 Eur, o atsakovo K. M. naudai priteistina 290,40 Eur (CPK 98 straipsnis). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 14,46 Eur (t. 2, b. l. 138), todėl apeliacinio skundo netenkinus, šios išlaidos priteistinos valstybės naudai iš apelianto A. Š. (CPK 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. D. naudai, a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Iš ieškovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 290,40 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Iš ieškovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 14,46 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.