Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams T. C., V. U., O. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje

D. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis Kultūros paveldo departamento administracinio skyriaus vyriausiuoju specialistu, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., 284 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. 2013 m. gruodžio 6 d., apie 22 val., prie namo, (duomenys neskelbtini), T. M. Ž., D. S., H. K., L. K., R. J., J, B. D. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, laikydamas rankoje teisėtai savigynai įsigytą dujinį revolverį (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), iššovė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą tikslų skaičių šūvių, po ko D. S., L. K., H. K. ir T. M. Ž. pabėgo. T. M. Ž. pasislėpus už krūmų jis, priėjęs prie jos, spyrė jai vieną kartą. Po to, jis šalia esančiame miškelyje revolveriu nusitaikęs į T. M. Ž. iššovė bei priėjęs spyrė jai į krūtinę, sukeldamas jai fizinį skausmą. Po ko, prie T. M. Ž. pribėgus D. S., jis revolveriu nusitaikęs į D. S. iššovė jam į veidą ir sužalojo kairę akį, sukeldamas cheminį kairės akies ragenos, junginės ir vokų odos nudegimą su dauginiais svetimkūniais kairėje akyje, poodinę kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, kairės akies obuolio sumušimą, rainelės plyšimą, kraujo išsiliejimą priekinėje kairės akies obuolio kameroje, tokiu būdu padarydamas D. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, Šiais veiksmais D. G. demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, viešoje vietoje tyčia, įžūliu elgesiu, grasinimais ir vandališkais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

O. T., D. S. motina, paaiškino, kad sūnus labai nukentėjo. Ligoninėje jis gulėjo dvi savaites, negalėjo eiti į mokyklą. Nukentėjo mokslai. Sūnus svajojo tapti lenktynininku, tačiau dabar gali būti tik komandos dalis, bet ne vairuotojas.

Apžiūros protokolo duomenimis, dalyvaujant T. Ž., apžiūrėta įvykio vieta, atvira vietovė prie Saulėtekio al. 9, Vilniuje, pastato, krūmas, augantis maždaug 100 m atstumu nuo namo (t.1, b. l. 8-9).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 4146/13(01) duomenimis, T. Ž. apžiūros metu išorinių sužalojimo žymių nėra ( t.1, b. l. 21).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto 2014-04-15 išvados Nr. G 817/14(01) duomenimis, D. S. nustatytas cheminis kairės akies ragenos, junginės ir vokų odos nudegimas su dauginiais svetimkūniais kairėje akyje; poodinė kraujosruva kairės akies viršutiniame voke; kairės akies obuolio sumušimas; rainelės plyšimas; kraujo išsiliejimas viršutiniame voke; kairės akies obuolio sumušimas; rainelės plyšimas; kraujo išsiliejimas priekinėje kairės akies obuolio kameroje. Sužalojimai padaryti šaunant į kairę akį ir užtaiso cheminėmis medžiagomis, galimai, suspaustam orui bei šūvio produktams paveikus kairę akį. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ VU Vaikų ligoninę 2013-12-06. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl akies sužalojimo sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (tokia sužalojimų kvalifikacija duodama, kadangi pateiktų medicininių dokumentų duomenimis gydymas dar nebaigtas ir neišnaudotos visos reabilitacijos priemonės, kaip to reikalauja SSMN taisyklės, užbaigus visą gydymą ir nepagerėjus regėjimui, sužalojimų kvalifikacija gali būti keičiama į sunkų sveikatos sutrikdymą). Neatmetama galimybė, kad sužalojimai, nustatyti D. S., galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai, nustatyti D. S., galėjo būti padaryti ir vieną kartą iššovus į kairės akies sritį ( t.1, b. l. 38-41).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2015-06-15 išvados Nr. G 1956/15(01) duomenimis, D. S. nustatytas cheminis kairės akies ragenos, junginės ir vokų odos nudegimas su dauginiais svetimkūniais kairėje akyje; poodinė kraujosruva kairės akies viršutiniame voke; kairės akies obuolio sumušimas; rainelės plyšimas; kraujo išsiliejimas viršutiniame voke; kairės akies obuolio sumušimas; rainelės plyšimas; kraujo išsiliejimas priekinėje kairės akies obuolio kameroje. Sužalojimai padaryti šaunant į kairę akį ir užtaiso cheminėmis medžiagomis, galimai, suspaustam orui bei šūvio produktams paveikus kairę akį. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl akies sužalojimo sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Po D. S. atliktos akies operacijos sužalojimų kvalifikacija nepasikeitė ( t. 2, b. l. 40-41).

Specialistas D. F. paaiškino, kad D. S. sužalojimas gali būti padarytas dujiniu ginklu. Yra papildomi požymiai, tokie kaip suodžiai, pan., iš kurių galima nustatyti atstumą. Dokumentuose tik buvo parašyta, kad yra nudegimas, žaizda, svetimkūniai. Galima daryti išvadą, kad šauta buvo iš ne daugiau kaip kelių metrų atstumo, ar tai galėjo būti padaryta iš 5 cm atstumo ar daugiau, to pasakyti negalima. Artimas šūvis skaitosi iki kelių metrų. Papildomai specialistas paaiškino, kad po operacijos D. S. atsirado nežymus regėjimo pablogėjimas. Šiuo metu sužalojimo kvalifikavimas nesikeičia. Tik tada keistųsi kvalifikavimas, jei nukentėjusysis beveik apaktų. Kai regėjimo aštrumas daugiau nei 0,03, bus tas pats kvalifikavimas. Šiuo metu yra 0,6 regėjimo aštrumas. Pirminio tyrimo metu, kai buvo sužalota akis, nukentėjusiojo regėjimo aštrumas buvo labai prastas – kairės akies 0,01. Gydymas buvo atliktas, būklė pagerėjo. Cheminis ragenos nudegimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pasekmės pagal taisykles vertinamos tik tada, kai išnaudotos visos gydymo priemonės. Šiuo metu regėjimo aštrumas yra 0,6, bet su akiniais gali būti sukoreguota iki 1.

Alkotesterio kvito duomenimis, D. G. 2013 m. gruodžio 6 d., 23.13 val., nustatytas 1,23 promilių girtumas ( t. 1, b. l. 121).

Nors kaltinamasis D. G. kaltu neprisipažino, teismas vertina, kad kaltinamojo atlikti veiksmai įvykio metu (šaudymas, smūgiai nukentėjusiajai T. Ž., šūvis į D. S.) nustatyti visų apklaustų asmenų parodymais, specialisto išvados duomenimis.

Pats kaltinamasis pripažino, kad jis namuose pasiėmė revolverį, šovė į viršų du kartus, jaunuoliai išsilakstė. D. G. pamatė, kad kažkoks žmogus stovėjo ant tako, kad vėl nebūtų pavojaus, kadangi jo nustumti negalėjo, nes rankoje turėjo ginklą, pastūmė koja. Jo manymu, priešais stovėjo kažkuris oponentas, nematė, kad ten buvo mergaitė. Kitas vaikinas puolė ant jo, gal gynė mergaitę, bet D. G. jis šoko ant nugaros, jis šovė. N. T. Ž., paaiškino, kad kaltinamasis, išėjęs iš namų, šovė du kartus, ji pasislėpė krūme, užsidengė su lenta. D. G. priėjęs jai vieną kartą smūgiavo į pilvą, krūtinę, po to miškelyje jis su visa jėga koja nutrenkė ją, šovė į jos pusę, kaip šovė į D. S. ji nematė, bet girdėjo garsą. Nukentėjusysis D. S. paaiškino, kad D. G. nuėjo namo, po to pasigirdo šūviai, jie išsilakstė, o T. liko prie to krūmo. Jie nematė, kas ten vyko, paskui pamatė, kad ji guli sumušta. Ji pasakė, kad D. G. jai spyrė. Staiga jis vėl išbėgo, buvo dar du šūviai. Jie pabėgo į mišką, slėpėsi. T. liko viena. Kažkas nutiko, nes T. labai išsigandusi klykė. D. S. norėjo aiškintis su D. G., o jis į D. S. atstatė pistoletą. D. G. sakė, kad D. S. tuoj bus blogai, keikėsi, nusitaikė D. S. į akį, šovė. L. R. J. parodė, kad D. G. šovus, jie visi pabėgo. Paskui pamatė, kad nėra T., ėjo link jos. Pamatė, kaip D. G. vėl ateina, pabėgo, girdėjo, kaip D. G. vartojo keiksmažodžius. R. J. girdėjo gal tik vieną šūvį. Kaip D. G. šovė į akį D. S., jis nematė, nematė, kaip buvo suduota T.. Liudytojas L. K. paaiškino, kad D. G. išėjo iš namų, buvo panaudotas šaunamasis ginklas, jie ėmė bėgti. P. T., paskui pamatė, kad ji gulėjo prie krūmo susirietusi, jai buvo spirta į šoną. Tada D. G. vėl išlindo, vėl ėmė šaudyti, jie vėl išsiskirstė. T. liko stovėti, sakė, kad pametė telefoną. Jie pamatė, kad D. G. vėl ateina, vėl pradėjo bėgti, vėl pamiršo T.. Paskui L. K. matė, kaip D. S. užstojo T., tada D. G. liepė jam klauptis ant kelių, skaičiavo iki trijų, paskui šovė. J. B. D. paaiškino, kad D. G. šovė į viršų, tada jie ėmė bėgti. T. buvo su snieglente, todėl turbūt ir nebėgo. Paskui jie sustojo miškelyje, pamatė D. G.. J. B. D. matė, kaip jis atėjo, spyrė T., išgirdo šūvius, tada neatsigręždamas bėgo, vėl girdėjo šūvius. Kaip D. G. spyrė T. miškelyje, J. B. D. matė, kaip jai spyrė po egle, nematė, taip pat nematė, kaip jis šovė D. S.. Visą laiką, kai sutikdavo D. G., jis keikdavosi. Liudytojas H. K. paaiškino, kad D. G. šovė, vėliau H. K. pamatė, kad T. guli, ji pasakė, kad D. G. jai įspyrė į krūtinę, jie T. pakėlė. Paskui jie ėjo per mišką, ten atsirado D. G., visi išsiskirstė. Tada pasigirdo šūvis, jie ėjo link tos vietos, pamatė, kad guli T., D. kruvina akis. Specialisto išvados duomenimis, D. S. padarytas sužalojimas – nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas pasisako, kad apklaustų asmenų - nukentėjusiųjų, liudytojų - parodymai skiriasi nežymiai: vieni vadina vietą, kur slėpėsi T. Ž., krūmu, kiti – eglute, asmenys negali nurodyti tikslaus šūvių skaičiaus. Teismas pasisako, kad kiekvienas iš įvykyje dalyvavusių asmenų matė jį iš skirtingų pozicijų, todėl objektyviai galėjo suvokti jo aplinkybes ne visiškai vienodai, dėl esminių įvykio aplinkybių apklaustų asmenų parodymai sutampa, todėl jais netikėti nėra pagrindo.

Kaltinamasis D. G. kaltu neprisipažino nurodydamas, kad elgėsi aukščiau nurodytu būdu gindamas save ir savo turtą nuo jaunuolių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas vertina, kad aplinkybių, jog D. G. veikė esant būtinosios ginties sąlygoms, byloje nenustatyta.

Paties kaltinamojo parodymais, jis norėjo tuos jaunuolius tiesiog išblaškyti. Jį vijosi gauja, slėptis namuose – ne išeitis, todėl jis išėjo į lauką. Jis tiesiog nenorėjo laukti, kol jie pradės gadinti turtą. Jis spyrė mergaitei, nes apsiriko. Jo manymu, priešais stovėjo kažkuris oponentas, nematė, kad ten buvo mergaitė. Miške buvo tamsu. D. G. pamatė, kad kažkoks žmogus stovėjo ant tako, kad vėl nebūtų pavojaus, kadangi jo nustumti negalėjo, nes rankoje turėjo ginklą, pastūmė koja. Kažkas iš jaunuolių šoko jam ant nugaros, D. G. nesuprato, ar jis nori ginti merginą, ar ko nors kito, D. G. šovė per petį nežiūrėdamas, pabėgo. D. G. pyktį sukėlė tai, kad vaikai pradėjo jį vytis, mėtyti į jį akmenis ar sniego gniūžtes. Jie pataikė sniego gniūžtėmis jam į galvą, nugarą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-313/2012 pasisakyta, kad pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Būtinosios ginties situacija atsiranda ne tik būtent pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jos grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis.

Teismas vertina, kad pats kaltinamasis nenurodė jokių veiksmų, atitinkančių pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi požymius. Jaunuoliai, paties kaltinamojo parodymais, jam pataikė sniego gniūžtėmis, sekė jį iki namų. Teismas pasisako, kad kaltinamasis, laisvai sugrįžęs į savo namus, patyręs iš jaunuolių, jo paties parodymais, tik sniego gniūžtes, išėjo į lauką, pasiėmęs dujinį revolverį. Iššovus, jaunuoliams išsilaksčius, juos persekiojo, du kartus spyrė T. M. Ž., kaip parodė pats, nesuprasdamas, kas prieš jį yra. Teismas vertina, kaltinamasis veikė jo paties nurodytu motyvu – iš pykčio, kad vaikai jį apmėtė, o ne gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi.

D. G. paaiškino, kad į D. S. jis šovė nežiūrėdamas, neatsigręždamas. Teismas, vertindamas bylos duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis, netiksliai nurodydamas šūvio aplinkybes, siekia sušvelninti savo atsakomybę. Teismas neturi pagrindo netikėti tarpusavyje sutampančiais D. S., T. Ž., L. K. parodymais, kad D. G. šovė tiesiai D. S. į veidą. Teismas vertina, kad sužalojimo padarymo aplinkybes patvirtina ir specialisto išvados duomenys, kad sužalojimas galėjo būti padarytas nurodomomis aplinkybėmis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad D. G. viešoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius, iššovė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą tikslų skaičių šūvių, du kartus spyrė nukentėjusiajai T. M. Ž., D. S. iššovė į veidą. Teismas atmeta kaltinamojo parodymus dėl to, kad jis taip elgėsi gindamasis, pasisako, kad ir paties kaltinamojo nurodoma dingstis, pyktis dėl sniego gniūžčių, yra menkavertė.

Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje veikimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Laikoma, kad veikimas padarytas viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos, joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms. Bylos duomenimis, dėl kaltinamojo veiksmų liudytojai ir nukentėjusieji buvo išgąsdinti, nukentėjusioji T. M. Ž. patyrė skausmą, D. S. buvo sužalotas, D. G., demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, viešoje vietoje tyčia, įžūliu elgesiu, grasinimais ir vandališkais veiksmais pažeidė viešąją tvarką, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam D. S., jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 1798,51 Lt/520,88 Eur civilinį ieškinį dėl D. S. gydymo ( t.1 , b. l. 77-82), patikslintą ieškinį dėl 1904,62 Lt/551,62 Eur žalos (t.1, b. l. 86-89).

Kaltinamasis kaltės, ieškinio nepripažino.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa dėl nukentėjusiojo gydymo patyrė išlaidų, ieškinys pagrįstas, tenkintinas.

B. D. S. naudai pareikštas 20000 Lt (5792,40 Eur) civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo (t.1, b. l. 27). Teismo posėdyje O. T. nurodė, kad ieškinys didinamas iki 15000 Eur. Civilinio ieškinio duomenimis, D. S. buvo sužalotas, jam buvo sužeista akis. Jis buvo gydomas ligoninėje apie dvi savaites, vėliau gydėsi namuose. D. S. patyrė fizinį skausmą, baiminosi netekti akies.

D. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jam peršovė akį, sutriko rega. Jis dvi savaites gulėjo ligoninėje, po to lašinosi vaistus. Jam buvo užklijuota akis. Kai išleido iš ligoninės, leido nusiimti tvarstį, kurį laiką jis vaikščiojo su akiniais nuo saulės. Visa tai trukdė ir trukdo mokytis. Papildomai D. S. paaiškino, kad jis vasarą negalėjo užsidirbti. Kasdieniai dalykai jam tapo nelengvi, nuo pat sužalojimo negali net normaliai žiūrėti televizoriaus. Operacija padėtį pagerino, iki tol buvo visai blogai. Jis galvojo daryti lenktynininko karjerą, su akiniais gal ir galima tuo užsiimti, bet tai vis tiek pablogina pasiekimų galimybes. Prie kompiuterio jis blogai mato, todėl juo nesinaudoja. Po sužalojimo Santariškių vaikų klinikose jis buvo gydomas 2 savaites, po to buvo atostogos. Operacijai ir gydymui buvo skirtos 5 dienos, po to jis iš karto ėjo į mokyklą.

Kaltinamasis kaltės, ieškinio nepripažino.

Ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai žala padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas vertina, kad nukentėjusiojo, jo įstatyminės atstovės paaiškinimais, specialisto išvada byloje yra įrodyta, kad dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo D. S. buvo padaryta neturtinė žala, pasireiškusi fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, bendravimo galimybių sumažėjimu.

Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės, nusikaltimu pažeista vertybė, jos reikšmingumas. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajam D. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei su tuo susiję kiti neigiami padariniai, nepatogumai. Dėl sužalojimo nukentėjusiojo regėjimas pažeista akimi buvo metus laiko praktiškai atimtas, šiuo metu, po patirtos operacijos, nėra toks aštrus, kaip iki įvykio. Teismas vertina, kad nukentėjusysis patyrė didelį skausmą dėl traumos, įvertinus nukentėjusiojo amžių bei šiam amžiui būdingą jautrumą, patyrė didelius išgyvenimus dėl baimės netekti akies, regėjimo viena akimi. Negalėjimas lankyti mokyklos, apribojimas siekti lenktynininko karjeros sukėlė papildomus dvasinius išgyvenimus nukentėjusiajam.

Kitas reikšmingas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį – žalą padariusio asmens kaltė, veikos pobūdis, jos pavojingumo laipsnis. Neturtinė žala šioje byloje padaryta D. G. tyčiniais smurtiniais veiksmais, kurie atitinka nesunkaus nusikaltimo požymius. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į kaltinamojo turtinę padėtį - dirba, turi pastovų pragyvenimo šaltinį, nukentėjusiojo amžių, jo turtinę padėtį - išlaikomas tėvų, padarytos turtinės žalos dydį.

Teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo formuojama praktika analogiškose bylose.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutartyje byloje Nr. 2K-375/2010, pasisakyta, kad neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį. Šioje nutartyje nurodyta, jog iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismų įvertinta skirtingai - 800 Lt, 2000 Lt, 3000 Lt, 10000 Lt ir šie sprendimai nebuvo naikinami ar keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010).

Įvertinus bylos aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam D. S. atlygintina 2896 Eur neturtinė žala.

O. T. naudai pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos 5000 Lt/ 1448,1 Eur ir turtinės žalos 1000 Lt/289,62 Eur (t. 1, b. l. 27) atlyginimo.

Civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos duomenimis, ji labai pergyveno, kad sūnus neteks akies, gėrė raminamuosius vaistus, kentėjo nuo nemigos ir nervinio streso. O. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jie tris dienas pergyveno, kad reikės pašalinti akį, sūnui buvo apdraskytas veidas, nudeginimai aplink akį. Jis negalėjo užsiimti sportu. Operacijos sūnui gali kartotis.

Teisiamojo posėdžio metu O. T. nurodė, kad žalos dydis padidėjo, turtinei žalai pagrįsti pateikė kvitus, patvirtinančius, kad buvo pirktas lęšiukas, diskai, akių lašai 317,55 Eur sumai ( t. 2, b. l. 54). O. T. paaiškino, kad daugiau kvitų ji neturi. Kitos išlaidos susidarė dėl to, kad reikėjo prieš operaciją 3 kartus važiuoti į Kauną, po to važiavo operacijai. Vyko automobiliu, kvitų neišsaugojo.

Kaltinamasis kaltės, ieškinio nepripažino.

O. T. civilinis ieškinys dėl tenkintinas iš dalies, dėl turtinės žalos.

O. T. patyrė išlaidas dėl sūnaus gydymo, daliai išlaidų pateikė patvirtinančius kvitus. Šiai sumai žala yra įrodyta, ieškinys tenkintinas. Teismas pasisako, kad nors O. T. nepateikė kvitų, patvirtinančių kelionės išlaidas, D. S. gydymo Kauno akių klinikose faktas nekelia abejonių, tuo pačiu, ir vykimo į šią įstaigą būtinumas. Nesant kvitų, patvirtinančių išlaidas degalams, nukentėjusiajai atlygintina kelionės išlaidų suma, lygi mažiausiai bilieto kainai vykstant dviem asmenims ( 4,47 Eur x 2 x 2 x 5 = 89,4 Eur).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį turi teisę pareikšti tik tas asmuo, kuris turtinės ar neturtinės žalos patyrė dėl nusikalstamos veikos. Teismas pasisako, kad dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo tiesioginę neturtinę žalą patyrė pats nukentėjusysis, įstatyminei atstovei priteistina jos tiesiogiai patirtų išlaidų suma.

Kaltinamojo D. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veikas padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos - nesunkūs nusikaltimai. D. G. neteistas (t. 1, b. l. 129), administracinėmis nuobaudomis baustas (t.1, b. l 130), dirba (t. 1, b. l. 124), nėra registruotas Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje ( t.1, b. l. 125), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t.1, b. l. 126, 127). Skirdamas bausmę, teismas vertina, kad nusikalstamos veikos, už kurių padarymą D. G. yra teisiamas, padarytos idealiąja sutaptimi, anksčiau jis nebuvo teistas. Teismas daro išvadą, kad įvertinus veikos pavojingumą – sukeltas pavojus šešiems asmenims, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, bausmės tikslai D. G. gali būti pasiekti skiriant didesnio, nei Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d. numatyto vidurkio laisvės apribojimo bausmę. Kadangi nusikalstamos veikos, už kurių padarymą D. G. yra teisiamas, yra padarytos idealiąja sutaptimi, paskirtos bausmės bendrintinos jas apimant ( BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p.)

D. G. laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 str. numatyta tvarka 2013 m. gruodžio 6 d., 22.09 val. ( t.1, b. l. 102), paleistas 2013 gruodžio 8 d., 11.25 val. (t. 1, b. l. 110). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

D. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 111-112), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dujinis revolveris Me 38 Pocket Nr. VL0193 ir tūtelė, perduoti saugoti Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriui ( t. 1, b. l. 99), konfiskuotinas, perduotinas Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. skirti bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

D. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., skirti bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, skirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013 m. gruodžio 6 d. iki 2013 m. gruodžio 8 d. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, D. G. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš D. G. 551,62 Eur (1904,62 Lt) Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos D. S. tenkinti iš dalies, priteisti iš D. G. 2896 Eur D. S. naudai.

O. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš D. G. 406,95 E. O. T. naudai.

Dujinį revolverį Me 38 Pocket Nr. VL0193 ir tūtelę, perduotus saugoti Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriui ( t. 1, b. l. 99), konfiskuoti, perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.