Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarimo, kuriuo J. P. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 352 straipsnio 7 dalyje, ir jai skirta 1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos aplinkybės

1. J. P. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarimu buvo pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 352 straipsnio 7 dalyje ir nubausta už tai, kad savavališkai, neturėdama nustatyta tvarka parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento, atliko pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (kultūros paveldo vietovėje („(duomenys neskelbtini)“), rekonstravimo darbus. 2020 m. birželio 2 d. 10 val. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nustatė, kad J. P. valstybiniame nesuformuotame žemės sklype, rekonstravo neypatingąjį statinį, pristatydama medinę karkasinę verandą su atvira terasa (verandos ilgis – 4,48 m, plotis – 2,80 m, atviros terasos ilgis – 2,80 m, plotis – 2,60 m). Rekonstravimo metu gyvenamojo namo ilgis padidintas nuo 12,80 m iki 15,60 m. Virš naujai pristatytos verandos su atvira terasa ir gyvenamojo namo dalies, priklausančios J. P., įrengtas naujas stogas, kurio aukštis 6,10 m. Tokiais savo veiksmais J. P. pažeidė STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 2 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus, 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, 18 straipsnio 7 dalies 3 punktą, 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 352 straipsnio 7 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu J. P. prašo: 1) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. rugsėjo 16 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A14.-1418-1124/2020 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 2) teismui įžvelgus, kad yra nusižengta, nutarimą pakeisti - perkvalifikuoti administracinį nusižengimą iš ANK 352 straipsnio 7 dalies į ANK 354 straipsnio 4 dalį ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą; 3) teismui įžvelgus, kad yra nusižengta, tačiau yra sumokėta 276,00 Eur bauda - panaikinti nutarimą ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą nutarimą.

3. Pažymi, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, surašydama savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-200604-00038 ir privalomą nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, neatsižvelgė, kad jai priklausantis statinys nėra kultūros paveldo ar saugomoje teritorijoje.

4. Skunde apeliantė cituoja Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo, Statybos įstatymo, Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Nekilnojamojo turto registro įstatymo, Civilinio kodekso tam tikruose straipsniuose įtvirtintas normas. Taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl inkriminuojamo nusižengimo objekto ir subjektyviosios pusės buvimo.

5. Apeliantė nurodo, jog, skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį: statybos darbai buvo vykdomi savavališkai, neturint statybą leidžiančių dokumentų, į tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji pripažino savo kaltę dėl pažeidimo, gailisi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymi, kad ji nepažeidė jokių trečiųjų asmenų ar valstybinių institucijų interesų ir nepadarė jokios materialinės ar moralinės žalos, tik pagerino savo pastato dalies išorę. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo iškviesti ir apklausti Kultūros paveldo departamento specialistus, tačiau to nebuvo padaryta.

6. J. P. teigia 2020 m. rugsėjo 22 d. sumokėjusi 276 eurų baudą už tariamai atliktą savavališką statybą, todėl kyla klausimas, ar ji gali būti baudžiama už tą patį du kartus.

7. Pirmosios instancijos teismas, anot apeliantės, pripažindamas ją kalta pagal ANK 352 straipsnio 7 dalį, neatsižvelgė į tai, kad ANK 354 straipsnio 4 dalyje už tokį patį nusižengimą numatyta ženkliai mažesnė bauda.

8. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

9. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, joje tinkamai įvertintas aktualus teisinis reglamentavimas, kurio pagrindu padaryta teisinga bei faktines bylos aplinkybes atitinkanti išvada, jog J. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 352 straipsnio 7 dalyje.

10. Pagal ANK 352 straipsnio 7 dalį administracinė atsakomybė kyla asmenims už neypatingo statinio savavališką rekonstravimą kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų apsaugos zonose, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajūrio juostoje. Šios normos dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į Statybos įstatymą bei kitus poįstatyminius teisės aktus.

11. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 2 punkte numatyta, jog leidimas rekonstruoti statinį privalomas kultūros paveldo vietovėje; Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, jog statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); to paties įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyta, jog statytojas (užsakovas) privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ir šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą; 18 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatyta rangovo pareiga vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, statybos taisykles (statybos taisyklės pateikiamos statytojui (užsakovui) prieš pradedant statybos darbus), taip pat aplinkos ministro nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą (jeigu randama statinio projekto ar statybos darbų technologijos projekto ir statybos taisyklių neatitikimų ar prieštaravimų, turi būti vadovaujamasi statinio projektu ar statybos darbų technologijos projektu), vadovautis teisės aktais, vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus, statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytus reikalavimus, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus; 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuota, kad statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas rekonstruoti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą neypatingąjį statinį); nesudėtingojo statinio rekonstravimui mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; nesudėtingojo statinio rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais.

12. Administracinio nusižengimo byloje esantis 2020 m. birželio 4 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-200604-00038 su priedais (b. l. 5-27) patvirtina, jog J. P. savavališkai, neturėdama nustatyta tvarka parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento, rekonstravo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (kultūros paveldo vietovėje „(duomenys neskelbtini)“), pristatydama medinę karkasinę verandą su atvira terasa. Pristatytos verandos ilgis – 4,48 m, plotis – 2,80 m, atviros terasos ilgis – 2,80 m, plotis – 2,60 m. Rekonstravimo metu gyvenamojo namo ilgis padidintas nuo 12,80 m iki 15,60 m. Virš naujai pristatytos verandos su atvira terasa ir gyvenamojo namo dalies, priklausančios J. P., įrengtas naujas stogas, kurio aukštis 6,10 m.

13. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad J. P. priklausantis statinys nėra kultūros paveldo ar saugomoje teritorijoje, tačiau J. P. buvo surašytas savavališkos statybos aktas dėl pastato, esančio ne kultūros paveldo vietovėje ar saugomoje teritorijoje, o kultūros paveldo vietovėje, rekonstravimo. Patikrinus Kultūros vertybių registre pagal unikalųjį objekto kodą –(duomenys neskelbtini), – (duomenys neskelbtini) yra registruotas kaip kultūros paveldo vietovė, kurio planinės struktūros tipas – gatvinė rėžinė plano struktūra ir kuriame nuo XX a. pradžios yra 27 sodybos. Kaip minėta aukščiau, asmenys pagal ANK 352 straipsnio 7 dalį atsako ne tik už neypatingo statinio savavališką rekonstravimą kultūros paveldo objekto teritorijoje, bet ir kultūros paveldo vietovėje.

14. Skunde apeliantė deklaratyviai dėsto įstatymuose ir kituose teisės aktuose esančias teisės normas, reglamentuojančias savavališką statybą, savavališkos statybos akto surašymo procedūrą, savavališkos statybos įteisinimo procedūrą, savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą, statinių formavimo ir registravimo procedūras, tačiau nenurodo, kaip šios normos yra susijusios su jai inkriminuotu administraciniu nusižengimu ar paneigia jos kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 352 straipsnio 7 dalyje, padarymo.

15. Taigi, kaip matyti iš aptartų duomenų, kuriuos išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, J. P. pakeitė - padidino gyvenamojo namo matmenis, t. y. atliko pastato, kuris yra registruotas kultūros paveldo vietovėje, rekonstravimo darbus. Kadangi šie darbai buvo atlikti neturint tam reikalingo projekto ir leidimo, akivaizdu, kad J. P. pažeidė STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 2 punkto, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų, 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų, 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, kurios numato, jog statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą bei statybą leidžiantį dokumentą, t. y. leidimą rekonstruoti statinį, ir padarė ANK 352 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, ką pripažino pati apeliantė, administracinio nusižengimo protokole nurodydama, jog su padarytu nusižengimu sutinka, gailisi jį padariusi (b. l. 3-4), o taip pat teismo posėdyje, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (2020 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdžio garso įrašas, esantis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO).

16. J. P. teigimu, teismui manant, jog ji padarė administracinį nusižengimą, jos veiksmai turėtų būti kvalifikuoti pagal ne pagal ANK 352 straipsnio 7 dalį, o pagal ANK 354 straipsnio 4 dalį bei paskirta švelnesnė administracinė nuobauda. Pagal ANK 354 straipsnio 3 dalį administracinė atsakomybė kyla asmenims už nesudėtingo statinio savavališką paprastąjį remontą kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų apsaugos zonose, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajūrio juostoje. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, kai šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Atsižvelgiant į tai, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad J. P. savavališkai, neturėdama nustatyta tvarka parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento, atliko pastato, kuris yra registruotas kultūros paveldo vietovėje, rekonstravimo darbus, o ne savavališką paprastąjį remontą, jos veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal ANK 354 straipsnį, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje negali būti tenkinamas.

17. Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad J. P. už savavališką pastato rekonstravimą yra baudžiama du kartus, dėl ko apeliantė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarimą ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą nutarimą. Prie skundo pridėtas 2020 m. rugsėjo 22 d. mokėjimo nurodymas RO250834242 patvirtina, jog J. P. 2020 m. rugsėjo 22 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą sumokėjo 276 eurus pagal įmokos kodą 5446, t. y. sumokėjo įmoką už savavališkos statybos įteisinimą o ne baudą už savavališkai atliktus pastato rekonstravimo darbus. Pažymėtina ir tai, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos J. P. atžvilgiu nutarimo nepriėmė, tik surašė administracinio nusižengimo protokolą, kurį kartu su administracinio nusižengimo medžiaga persiuntė Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams, kuris ir priėmė nutarimą pripažinti J. P. kalta, padarius administracinį nusižengimą, todėl panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarimą ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą nutarimą nėra teisinio pagrindo.

18. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo iškviesti ir apklausti Kultūros paveldo departamento specialistus, tačiau J. P. padarytas administracinis nusižengimas yra užfiksuotas 2020 m. birželio 4 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-200604-00038, prie jo pridėtose fotonuotraukose ir kituose prieduose, nustatyta, kad padarytas pažeidimas - savavališkas, neturint nustatyta tvarka parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento, pastato rekonstravimas, pastatas registruotas kultūros paveldo vietovėje, todėl neaišku, kokias aplinkybes patvirtinti ar paneigti galėtų nurodyti specialistai.

19. ANK 352 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šį nusižengimą galima skirti baudą nuo 1700 Eur iki 3500 Eur. J. P. už ANK 352 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo skirta 1700 Eur bauda. J. P. skunde nesutinka su jai paskirtos baudos dydžiu ir prašo ją sumažinti.

20. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo J. P. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti mažesnę nuobaudą, negu numatyta ANK 352 straipsnio 7 dalies sankcijoje. Skirdamas nuobaudą J. P., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jos padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad administracine tvarka per penkerių metų laikotarpį ji bausta vieną kartą (2016 metais) už kitokio pobūdžio nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino visas administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai J. P. paskyrė minimalų ANK 352 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytos baudos dydį. Nei administracinio nusižengimo byloje, nei apeliaciniame skunde nėra jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad J. P. paskirta nuobauda yra neproporcinga jos padarytam pažeidimui. Pažymėtina, kad remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis nuobauda skiriama tada, kai sankcijoje numatytos nuobaudos rūšies ar dydžio, net ir minimalaus, paskyrimas, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, t. y. tokios nuobaudos, kuri numatyta sankcijoje, paskyrimas būtų neprotingas ir neteisingas. Byloje esantys duomenys ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinė nuobauda J. P. turėtų būti švelninama.

22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas mano, kad apylinkės teismas teisingai įvertino įrodymus bei jų turinį ir padarė pagrįstą išvadą, kad J. P. padarė ANK 352 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą. Naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. P. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.