- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-09-07
- Bylos Nr.
- e1-2555-1123/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28922-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- B. S.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Burbulio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
B. S., 2021 m. rugpjūčio 22 d., apie 23.14 val., Vilniuje, Nemenčinės plente, ties pastatu, pažymėtu Nr. 2, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,58 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais B. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji B. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad ji savanoriauja (duomenys neskelbtini) ir padeda senyvo amžiaus žmonėms. 2021 m. rugpjūčio 22 d. ji savanoriavo ir buvo pas senyvo amžiaus vyrą namuose, kurie yra (duomenys neskelbtini), tikslesnio adreso neprisimena, t. y. prižiūrinėjo minėtą vyrą. Tuo pačiu pradėjo gerti alkoholį ir gėrė trauktinę „Trejos devynerios“. Viena išgėrė apie 0,5 l talpos butelį, o po to nusprendė važiuoti namo. Iš pradžių dar pagalvojo išsikviesti taksi, tačiau paskui, nežino dėl ko, bet persigalvojo. Kadangi buvo atvažiavusi su savo automobiliu „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tai sėdo už jo vairo ir važiavo namo. Jai važiuojant namo Nemenčinės pl., buvo pasirinkusi nesaugų greitį ir priešais ją, prie raudono šviesoforo signalo sustojo juodos spalvos automobilis, ir ji, nespėjusi sustabdyti, atsitrenkė į jo galą. Ji išlipo iš automobilio ir įjungė avarines šviesas. Iš automobilio, į kurį atsitrenkė, taip pat išlipo vyras. Jis iš karto pasakė, kad kviečia policiją, o ji neprieštaravo. Atvykus policijos pareigūnams, jie du kartus patikrino jos girtumą. Pirmu pūtimu nustatė, kiek pamena, 2,6 promilių neblaivumą, o kiek nustatė antru pūtimu, neprisimena. Pareigūnai ją išvežė į areštinę. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi (b. l. 56-58).
Liudytoja R. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulės pareigose ir 2021 m. rugpjūčio 22 d. dirbo naktinėje pamainoje kartu su kolega M. B.. Apie 23.14 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad važiuojant nuo Antakalnio link degalinės „Viada“, priešais prekybos centrą „Iki“, adresu Nemenčinės pl. 2, Vilniuje, į pranešėjo automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja galimai neblaivi. Atvykus nurodytu adresu, įvykio vietoje buvo du asmenys, t. y. pranešėjas D. L. ir moteris, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo B. S., kuri vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). D. L. paaiškino, kad jis Antakalnio gatve, Vilniuje, automobiliu „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ilgą laiką važiavo paskui automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja pavojingai manevravo, užlįsdavo prieš kitus automobilius, taip priversdama jų vairuotojus staigiai stabdyti, o vėliau ėmė važiuoti labai lėtai. Nemenčinės plento pradžioje D. L. persirikiavo į pirmą eismo juostą ir, užsidegus raudonam šviesoforo signalui, sustojo. Jam belaukiant žalio šviesoforo signalo, jis per šoninius galinio vaizdo veidrodėlius pastebėjo, kad į jį visai nestabdydamas važiuoja jau minėtas automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po to jis pajuto smūgį į jo vairuojamo automobilio galinį bamperį. Po smūgio D. L. išlipo iš savo automobilio, o iš kito automobilio išlipo jam nepažįstama moteris, kuris akivaizdžiai buvo neblaivi, todėl jis apie įvykį pranešė policijai. Nuėjus pabendrauti su B. S., akivaizdžiai matėsi, kad ji yra neblaivi, jos akys blizgėjo, iš burnos jautėsi alkoholio kvapas, moteris svirduliavo. Į klausimą, ar vartojo alkoholį, B. S. atsakė, kad tai darė prieš kokią valandą pas draugę. Pasiūlius pastarajai pasitikrinti blaivumą ir jai sutikus, buvo nueita prie tarnybinio automobilio, kur alkoholio matuokliu B. S. 23.32 val. pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,64 promilių neblaivumas, o 23.48 val. antro pūtimo metu – 2,58 promilių neblaivumas. B. S. alkoholio matuoklio parodymų neginčijo ir ji buvo sulaikyta bei pristatyta į Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojų dalį, o jų atvykę kolegos įformino eismo įvykį ir nuvežė automobilį į saugojimo aikštelę (b. l. 27-29).
Liudytojas D. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 22 d., apie 23.10 val., savo automobiliu „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo namo. Važiuojant Antakalnio g. link Nemenčinės pl. jis pastebėjo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilį „Tesla“. Pastarasis automobilis važiavo pirma eismo juosta, o automobilis "VW Golf" antra eismo juosta. Kuomet „Tesla“ automobilis atsidūrė „VW Golf“ automobilio aklojoje zonoje, automobilis „VW Golf“ pradėjo rikiuotis į pirmą eismo juostą ir vos neatsitrenkė į minėtą „Tesla“ automobilį. „Tesla“ automobilis iš karto pradėjo rikiuotis į antrą eismo juostą, ir aplenkė „VW Golf“ automobilį ir nuvažiavo pirmyn. Jam iš karto kilo įtarimas, kad automobilio „VW Golf“ vairuotojas gali būti neblaivus. Tuomet nusprendė aplenkti šį automobilį, kadangi šis labai lėtai važiavo. Lenkdamas pamatė, kad už automobilio vairo sėdi šviesiaplaukė moteris, kuri atrodė labai pasimetusi. Toliau jis važiavo link Nemenčinės plento ir už perėjos, iš antros eismo juostos, nusprendė rikiuotis į pirmą eismo juostą. Rikiuojantis pamatė, kad užsidegė raudonas šviesoforo signalas, todėl sustojo prie „Stop“ linijos pirmoje eismo juostoje. Laukiant kol užsidegs žalias šviesoforo signalas jis pro galinį automobilio veidrodėlį pastebėjo, kad link jo artėja tas pats „VW Golf“ automobilis, kurio greitis nemažėjo. Tuomet pajautė smūgį, t. y. į jo automobilio galą atsitrenkė „VW Golf“ automobilis. Jis išlipo iš savo automobilio, o iš automobilio „VW Golf“ išlipo ta pati moteris, kurią ir matė prieš tai vairuojant šį automobilį. Moteris svyravo, sunkiai pastovėjo ant kojų. Vėliau paklausus jos kodėl ji nesustojo, ar ji nėra išgėrusi, moters veido išraišką buvo atsipalaidavusi, kartais jos kalba buvo nerišli. Jis suprato, kad ši moteris yra neblaivi, todėl paskambino policijai. Kol laukė policijos pareigūnų moteris alkoholio nevartojo. Taip pat prie moters sustojo sidabrinės spalvos automobilis „Audi“, kuriame sėdėjo du jauni vaikinai. Vairuotojas nuleido lango stiklą ir pradėjo bendrauti su moterimi. Jiems bendraujant moteris parodė į jį. Jis priėjo prie jų ir paklausė, kas atsitiko. Vaikinai jį pradėjo įkalbinėti pildyti deklaraciją, sakė kad prisiims kaltę ant savęs, kad jie vairavo tą automobilį. Tačiau jis jiems pasakė, kad jau iškvietė policiją. Jie jo paklausė, ar jis policijai pasakė, kad „VW Golf“ automobilį vairavo moteris, jis pasakė, kad taip. Tuomet jie atsisuko į moterį ir pasakė „Blogai“. Po maždaug dviejų minučių atvažiavo policijos pareigūnai, o tie vaikinai su „Audi“ automobiliu pasišalino. Pareigūnai patikrino moters girtumą ir jis girdėjo, kad jai nustatė sunkų girtumą (b. l. 33-35).
2021 m. rugpjūčio 22 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2021 m. rugpjūčio 22 d., B. S. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholiko kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 1 valandą. Patikrinus asmens neblaivumą alkotesteriu, pirmojo tikrinimo metu 23.32 val. jai buvo nustatytas 2,64 prom. girtumas, antrojo tikrinimo metu 23.47 val. jai buvo nustatytas 2,58 prom. girtumas. Su tikrinimo rezultatais B. S. sutiko pasirašytinai (b. l. 10). Byloje esančiuose alkotesterio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB0126 rodmenyse užfiksuoti analogiški tikrinimo rezultatai (b. l. 11-12). Iš 2021 m. balandžio 20 d. patikros sertifikato Nr. 1486121 matyti, kad alkotesteris Alcotest 7510 Nr. ARKB-0126 įvykio metu buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2021 m. spalio 20 d. (b. l. 13).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančios VĮ „Regitra“ pateiktos informacijos matyti, kad automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra B. S. (b. l. 24).
Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų matyti, kad automobilio „VW Golf“, 2000 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje yra 1210,00 Eur su PVM (b. l. 25).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad B. S., 2021 m. rugpjūčio 22 d., apie 23.14 val., Vilniuje, Nemenčinės plente, ties pastatu pažymėtu Nr. 2, pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,58 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino B. S. pareikštą kaltinimą. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, B. S. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir nurodė, kad įvykio dieną ji viena išgėrė apie 0,5 l talpos butelį trauktinės, o po to sėdo už savo automobilio „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir važiavo namo. Jai važiuojant namo Nemenčinės pl., buvo pasirinkusi nesaugų greitį ir, nespėjusi sustabdyti, atsitrenkė į priešais ją prie raudono šviesoforo signalo sustojusį automobilį. Minėto automobilio vairuotojas iškvietė policiją, kurie du kartus patikrino jos neblaivumą, vienu tikrinimu nustatė 2,6 prom. girtumą, kiek nustatė antru – neprisimena. Tai, kad B. S. vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,58 prom. girtumas, be kaltinamosios prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų R. K. ir D. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, neblaivumo nustatymo aktas bei alkotesterio rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad B. S. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
Kaltinamoji B. S. sutiko, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 85-87).
Teismas, skirdamas bausmę B. S., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis – dirbanti, anksčiau neteista, iki pastarojo įvykio bausta administracine tvarka du kartus už smulkaus pobūdžio KET pažeidimus.
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios bausmės dydis (artimas minimaliam baudos, skirtinos už nesunkaus nusikaltimo padarymą, dydžiui) yra proporcingas kaltinamosios padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę, B. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą baudos bausmę įskaitytinas kaltinamosios laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. rugpjūčio 22 d., 23.32 val., iki 2021 m. rugpjūčio 23 d., 15.37 val. (1 diena) (b. l. 50, 67), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamoji B. S. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad B. S. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas didesnis nei 1,51 prom. girtumas, be to, jam nustatytas girtumo laipsnis viršijo net ir sunkaus girtumo ribą (daugiau nei 2,51 prom.), tokiu būdu ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, keliantį pavojų tiek jos, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Be to, kaltinamoji, vairuodama automobilį neblaivi, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti rimtesnių padarinių. Nors kaltinamoji kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltę pripažino, nurodė, kad gailisi, anksčiau nėra teista, taip pat nėra bausta administracine tvarka už šiurkštaus pobūdžio KET pažeidimus, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga B. S. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad B. S. 2021 m. rugpjūčio 23 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas, tokiu būdu B. S. nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. realiai nebegalėjo naudotis teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į išdėstytą, B. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams – terminas skaičiuotinas nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.
Nagrinėjamu atveju kaltinamoji B. S. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodama automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis, minėtos transporto priemonės valdytojas-savininkas yra B. S.. Taigi, nekonfiskavus minėto automobilio, priklausančio B. S., susidarytų situacija, kad kaltinamoji jai priklausantį automobilį galėtų panaudoti darydama analogišką nusikaltimą. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad B. S. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. VšĮ „Emprekis“ duomenimis šio automobilio vidutinė vertė yra 1210 eurų su PVM. Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamosios teisėtus interesus. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo B. S. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamosios B. S. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
Prokuroras 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu paskyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą B. S. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 68). Prokuroro paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo dienos.
Kaltinamajai B. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintinos. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtas dokumentas – B. S. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke, prisegtame prie bylos viršelio – perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 60 MGL, tai yra 3000 (trijų tūkstančių) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, B. S. paskirti 40 MGL, tai yra 2000 (dviejų tūkstančių) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, 66 straipsniu įskaityti B. S. į bausmę jos laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. rugpjūčio 22 d., 23.32 val., iki 2021 m. rugpjūčio 23 d., 15.37 val. (1 dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir galutinę bausmę nustatyti 38 MGL, tai yra 1900 (vieno tūkstančio devynių šimtų) eurų baudą.
Paskirti B. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, B. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jai nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
Prokuroro 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą B. S. priklausančiam „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo dienos.
Kaltinamajai B. S. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti nepakeistas iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtą dokumentą – B. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke, prisegtame prie bylos viršelio – perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Išaiškinti B. S., kad bauda per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Išaiškinti kaltinamajai, kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.