- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-07-03
- Bylos Nr.
- 1-351-1069/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13607-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Nainienė
- Kaltinamasis
- E. N.
- Kategorijos
viešajame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. N., gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, ištekėjusi, registruota darbo biržoje, neteista (2015-07-03 Šilutės rajono apylinkės teismo nuo baudžiamosios atsakomybės atleista, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnio pagrindu),
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. N. 2018-03-23 apie 20.35 val., Šilutės r., Švėkšnos sen., Švėkšnos mstl., Vilkėno g., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo nustatyta 2,77 promilės etilo alkoholio.
Teisiamajame posėdyje apklausta kaltinamoji E. N. savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad užsuko pas brolį, kuris gyvena Vilkėnų g., Švėkšnoje. Išgėrė šampano. Kadangi nesijautė apsvaigusi išvažiavo namo. Ją sustabdė nepažįstamas vyras, paėmė jos automobilio raktelius ir iškvietė policijos pareigūnus. Girtumui nustatyti buvo paimtas kraujo mėginys. Automobilis priklauso jai, jį saugo namuose. Prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jos laiduotoju paskirti sūnų. Paaiškino, kad ji prižiūri uošvienę, kuri yra neįgali apie 7 metus, vyras taip pat turi neįgalumą. Mašina reikalinga, nes reikia vežti uošvienę į ligoninę pas gydytojus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji E. N. taip pat savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2018-03-23, apie 19.30 val., būdama blaivi išvažiavo iš savo namų su jai priklausančiu automobiliu „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pas brolį V., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Būdama pas brolį, ji kartu su broliu, šio drauge ir seserimi išgėrė du butelius šampano, ir, kadangi nesijautė, kad yra neblaivi, apie 20.25 val. išvažiavo su jai priklausančiu automobiliu link savo namų. Važiuojant Šilutės r., Švėkšnos mstl., Vilkėno gatvėje, jai kažkas užstatė kelią. Jai nepažįstamas vyras priėjo prie jos automobilio, atidarė dureles ir iš spynelės ištraukė automobilio raktelius. Matomai jis suprato, kad ji yra vartojusi alkoholio. Vyriškis vėliau iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvyko ir patikrino jos neblaivumą. Alkotesteriu jai buvo nustatytas apie 2,36 promilės neblaivumas (b. l. 71-72, 78-80).
Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK reagavimo skyriaus tyrėjo 2018-03-23 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018-03-23, apie 20.35 val., Šilutės r., Švėkšnos mst., buvo sulaikytas automobilis „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojai E. N. alkoholio matuokliu nustatytas 2,36 promilių girtumas (b. l. 1).
Eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota, kad eismo įvykio vieta yra Šilutės r., Švėkšnos mst., Vilkėnų g., ties pastatu Nr. 54, ir užfiksuota automobilio „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padėtis eismo įvykio metu (b. l. 11-14, 15-20).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo ir Iš VĮ „Regitra“ registracijos liudijimo Nr. E 534927 nuorašo matyti, kad automobilis „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas E. N. vardu (b. l. 25, 27).
Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad 2001 m. gamybos automobilio „Opel Zafira“ vidutinė kaina su PVM yra 1 680 Eur (b. l. 26).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos pateiktoje specialisto išvadoje Nr. T-A 2924/2018(01) nurodyta, kad E. N. kraujyje (kraujas paimtas 2018-03-23, 21.55 val.) nustatyta mažiausia koncentracija 2,77 promilių etilo alkoholio (b. l. 43).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo
Kaltinamoji E. N. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. E. N. kaltę taip pat įrodo tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, alkotesterio rodmenys ir specialisto išvada bei kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad E. N. vairavo automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,77 promilių etilo alkoholio), todėl kaltinamosios E. N. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant E. N. sūnų – A. N..
Kaltinamosios laiduotoju prašantis būti A. N. teismo posėdyje nurodė esantis kaltinamosios sūnus. Teigė, kad jo su mama ryšys yra labai stiprus, nors ji gyvena kitame mieste (Kauno r.), tačiau lanko mamą, bendrauja telefonu, žino visus jos gyvenimo įvykius. Po šio įvykio kalbėjo su mama ir iki šiol kalba, minėtas įvykis sukrėtė visą jų šeimą. Tokio mamos elgesio nepateisina. Mato, kad mama po šio įvykio patyrė stresą. Nurodė, kad pats yra sukūręs šeimą, turi vaikų, dirba AB „A.“ filiale „S.“. Yra įsitikinęs, kad gali būti tinkamas laiduotojas ir daryti teigiamą įtaką mamai.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad priimant sprendimą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat yra aktuali ir teismo verto pasitikėjimo laiduotojo kandidatūra (BK 40 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) ne kartą yra pasisakęs, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (žr. pvz., kasacinės nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010; 2K-116-1073/2018).
E. N. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme ji savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamoji anksčiau neteista, savo nusikalstamais veiksmais žalos nepadarė, civilinis ieškinys nepareikštas. Išvardintos aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamoji atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktų reikalavimus. Į bylą pateikti A. N. charakterizuojantys duomenys, be abejo, apibūdina jį išimtinai teigiamai, kaip atsakingą ir sąžiningą asmenį – jis yra neteistas (b. l. 105), nuo 2007 m. dirba AB „A.“ filiale „S.“ techniku-vadybininku, darbdavio charakterizuojamas kaip pareigingas, kruopštus, atsakingas darbuotojas, neturintis drausminių nuobaudų, už gerus darbo rezultatus skatintas premijomis (b. l. 104). Kita vertus, vien nepriekaištingos laiduotojo asmenybės nepakanka sprendimui atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės priimti. Tam, kaip minėta, būtina konstatuoti, jog laiduotojas galėtų teigiamai įtakoti kaltinamąją bei pastaroji ateityje nebenusikals. Šiuo atveju teismas tokių išvadų padaryti negali.
E. N. praeityje jau buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu (b. l. 59-61). Pastebėtina, kad viena iš šio straipsnio taikymo sąlygų taip pat yra teismo įsitikinimas, kad kaltinamoji ateityje nebenusikals. Nagrinėjamoje byloje nustatyti kaltinamosios veiksmai akivaizdžiai byloja, kad ji ignoruoja anksčiau išreikštą teismo pasitikėjimą ja. Be to, E. N. yra ne kartą bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, taip pat bausta už administracinį pažeidimą, padarytą esant neblaiviai (b. l. 52-54). Vėliausiai paskirta nuobauda (už 2018-02-14 nusižengimą – greičio viršijimą) šiuo metu galioja, p iš karto po to, 2018 m. kovą, sekė nagrinėjama nusikalstama veika. Nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, kad padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, priešingai – nulemta besikartojančio neatsakingo kaltinamosios elgesio, kurį, be kita ko, įtakoja neatsakingas alkoholio vartojimas. Teismo posėdyje apklaustas laiduotojas A. N. teigė, kad kaltinamajai gali daryti teigiamą įtaką, kad ji jo klauso, aptarė ir jos nusikalstamą veiką, tačiau šiuo konkrečiu atveju, teismas sprendžia, kad E. N. yra visiškai subrendęs ir gebantis savarankiškai priimti sprendimus asmuo, todėl vien kaltinamosios ir laiduotoju pretenduojančio tapti asmens pokalbiai nebūtų rezultatyvūs. Teismo įvertina ir tai, kad kaltinamoji ir laiduotojas gyvena atskirai, juos skiria didelis atstumas, A. N. yra sukūręs savo šeimą, kurioje augina mažamečius vaikus, o kaltinamąją vidutiniškai aplanko kartą per mėnesį, vadinasi, neturės galimybės nuolatos kontroliuoti ar priimti sprendimus, esmingai įtakojančius kaltinamosios gyvenimo būdą bei sulaikančius ją nuo nusikalstamų veiksmų darymo. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad A. N. nėra tinkamas laiduotojas, gebėsiantis pakeisti ar teigiamai įtakoti kaltinamąją (savo mamą). Be to, teismo pasitikėjimas asmeniu negali būti beribis, kaip minėta, kaltinamoji jau yra nepateisinusi tokio pasitikėjimo. Dėl nurodytų priežasčių prašymas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netenkintinas.
Dėl bausmės
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininkės kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojai nustatytą sunkų girtumą – tokios būklės transporto priemonės vairavimas kelia ypatingai didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad E. N. prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nagrinėjamu atveju kaltinamoji nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės neneigė, nesiekė išvengti atsakomybės, sutiko pasitikrinti girtumą, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi, todėl tai laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamosios asmenybę – E. N. anksčiau neteista (b. l. 58), bausta administracine tvarka (paskutinį kartą 2018 m. balandžio mėnesį), turi galiojančią nuobaudą (b. l. 52-54), nedirba, tačiau registruota darbo biržoje (b. l. 56-57), į Respublikinio priklausomybės ligų centro apskaitą ar psichikos ligų įskaitą nėra įrašyta (b. l. 51). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), taikant MGL dydį, galiojantį nuo 2018-01-01, t. y. 1 MGL = 50 EUR).
Kadangi kaltinamoji dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kalta prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir E. N. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Teismas taip pat sprendžia, kas savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpis kaltinamajai, įvertinus skiriamos baudos dydį ir kaltinamosios turtinę padėtį gali būti nustatytas dešimčiai mėnesių (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).
Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise
Nagrinėjamu atveju kaltinamoji padarė itin šiurkštų KET pažeidimą, jai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,77 promilių girtumas). Suvokdama, kad yra neblaivus ir žinodama, jog tokios būklės yra draudžiama vairuoti transporto priemones, E. N. vairavo automobilį, be to, nusikalstamą veiką kaltinamoji baigė ne savo noru, o tik sustabdyta kito asmens, kuris pastebėjęs jos pavojingą vairavimą, pranešė pareigūnams, vadinasi, tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių buvo išvengta sunkių pasekmių, kurias kaltinamoji galėjo sukelti vairuodama automobilį tokios būklės.
BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Byloje surinkti įrodymai necharakterizuoja E. N. kaip išimtinai teigiamos kelių eismo dalyvės, vis tik, pastaroji dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino ir gailėjosi. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant E. N. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui.
Kaltinamoji prašė atsižvelgti į tai, kad ilgam netekusi teisės vairuoti negalės tinkamai pasirūpinti su ja kartu gyvenančiais asmenimis – A. N., kuriai nuo 2015-11-02 yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (b. l. 82-83) bei sutuoktiniu – S. N., kuris yra neįgalus, jam nustatytas darbingumo lygis 35 proc. (b. l. 86-88). Teismas pažymi, kad tai, jog baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui vairuotojo pažymėjimas yra itin reikalingas, savaime nėra laikytina ypatinga aplinkybe, o tam tikri asmens patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėto veikimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga slaugant ir prižiūrint šeimos narius E. N. buvo žinoma ir prieš sėdant už vairo neblaiviai, tačiau tai jos nesulaikė, todėl teismas sprendžia, kad nustatyti trumpesnio teisės atėmimo termino nėra jokio teisinio pagrindo.
Dėl turto konfiskavimo
BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Pagal formuojamą teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus ir pagal BK 72 straipsnį nusikalstamos veikos priemonė, kuri priklauso kaltininkui turi būti konfiskuojama visais atvejais. Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (žr. pvz., kasacinės nutartis baudžiamosiose bylose 2K-80-511/2018; 2K-80-511/2018).
Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ duomenų išrašo matyti, kad automobilis „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas E. N. vardu (b. l. 25, 27), t. y. nuosavybės teise valdomas pačios kaltinamosios. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kaltininkei nustatytą girtumo laipsnį, jai skirtos baudos, artimos minimaliam įstatyme numatytam dydžiui sumą bei konfiskuotino turto vertę (VšĮ „Emprekis“ duomenimis, tokios transporto priemonės vidutinė kaina su PVM yra 1 680 Eur, b. l. 26), teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, jog E. N. atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas būtų išimtinai neproporcingas.
Ikiteisminio tyrimo metu E. N. buvo laikinai sulaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2018-03-23, 21.15 val. iki 2018-03-24, 14.47 val., t. y. dvi dienas (b. l. 98-99), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 100-102) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 30-31) taikytinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
E. N. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jai 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. N. paskirti – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, E. N. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. kovo 23 d. 21.15 val. iki 2018 m. kovo 24 d. 14.47 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirti galutinę – 36 MGL (1 800 Eur) dydžio baudą.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 10 (dešimt) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos teritorinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmonės kodas 188659752; įmokos kodas 6801), o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą pristatyti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų raštinei (Šilutė, Martyno Jankaus g. 4).
Nuteistajai nesumokėjus baudos per nurodytą terminą ir nepateikus Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų raštinei tai patvirtinančių banko kvitų, bauda bus išieškota priverstinai.
Paskirti E. N. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jai naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.
Transporto priemonę, „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti E. N., adresu duomenys neskelbtini), konfiskuoti.
Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
E. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.