- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-14
- Bylos Nr.
- I-1633-811/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00286-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- S. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą (b. l. 1–7), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 6 450 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K nepriimtinomis sąlygomis. Tokį teiginį pareiškėjas grindžia tuo, kad: Lukiškių TI-K jis buvo laikomas kamerose Nr. 106, 255, 310, kuriose buvo šalta, drėgna, nešvaru, langas buvo vienintelis ventiliacijos šaltinis, kurį uždarius – kameroje smirda, be to, dėl didelės drėgmes skalbiniai nedžiūdavo, o pūdavo, patalynė ir čiužinys būdavo drėgni; dušu buvo galima naudotis tik vieną kartą per savaitę; dažnai dušuose nebūdavo šilto vandens, vanduo bėgdavo lėta srove; kamerose buvo pelėsis; kamerose nebuvo užtikrinamas tinkamas apšvietimas; 2017 m. birželio 30 d. ir liepos 11, 13, 25, 26, 31 d. pro kamerų lubas lašėjo vanduo, todėl dėl to net kreipėsi į Lukiškių TI-K budinčius pareigūnus. Tik po 2017 m. rugsėjo 20 d. Lukiškių TI-K direktoriaus pavaduotojo apsilankymo ši problema buvo išspręsta. Teigia, jog dėl tokių kalinimo sąlygų buvo pažeistas jo orumas, sutriko miegas, suprastėjo regėjimas, skaudėjo galvą bei sąnarius, jis patyrė neigiamas emocijas, nerimą, baimę ir kitus nepatogumus. Taip pat paaiškino, jog dėl sveikatos nusiskundimų kreipėsi į gydytojus, tačiau jam buvo suteikta netinkama ir nekvalifikuota pagalba, t. y. gydytojų dažnai nebūdavo, o slaugė negalėdavo išrašyti vaistų ar atlikti sveikatos patikros.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 24–30, 56–62).
Paaiškino, kad pareiškėjo keliami reikalavimai yra nepagrįsti. Nurodo laikotarpius ir kameras, kuriose pareiškėjas kalėjo laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. ir pažymėjo, kad atitinkamais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose pilnai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų tiekiama pagalba bei programomis.
Nurodo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas griežtai vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 10 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Pabrėžė, kad Lukiškių TI-K pareigūnai atlieka savo pavestas darbo funkcijas nepažeisdami įstatymų, griežtai vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktais ir jų nuostatomis, tinkamai ir teisėtai veikdami, nepažeisdami teisėtumo.
Pažymėjo, kad, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytas vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Nurodo, kad Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009 m. liepos 10 įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), III skyriuje kalbama apie tardymo izoliatorių kamerų įrengimą. Taisyklėse nenustatyta, kad kamerose būtų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinat nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai.
Paaiškino, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) reikalavimus. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir dušo patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymi, kad tai, jog pareiškėjas dušu negali naudotis neribotai, nepablogina jo teisės palaikyti asmeninę higieną taip, kad būtų pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis. Pažymėjo, kad siekianti užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių TI-K dušo patalpose yra įrengtos pertvaros.
Atkreipia dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, jog jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji, reikalingas inventorius ir priemonės yra išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Pažymėjo, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais buvo pratęsiama.
Paaiškino, kokie baldai įrengi kamerose, koks jų dydis ir išmatavimai. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Suimtieji ir nuteistieji dažnai piktybiškai gadina šią signalizaciją. Kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.
Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji patys piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją ir pan., todėl suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti remontą. 2017 m. vasarą ir rudenį dėl smarkaus lietaus ant Lukiškių TI-K stogo susikaupdavo dideli vandens kiekiai, kurie nespėdavo tekėti į vandens surinkimo sistemą ir verždavosi pro stogą į gyvenamąsias kameras. Į šią problemą buvo reaguota operatyviai, kreipiantis į specialistus, kure į Lukiškių TI-K atvyko pagal savo darbo grafiką.
Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
Nurodo, jog nuteistiesiems garantuojamos valstybės remiamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir patarnavimai. Jeigu kurios nors sveikatos priežiūros paslaugos negali būti suteiktos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, tokiais atvejais ligoniai siunčiami į viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Už šias paslaugas ir patarnavimus pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros tarnybose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse ir viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose nuteistieji nemoka. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnyba savo veikloje vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Lukiškių TI-K laikomiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems yra užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims.
Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą, o reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas, todėl būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pareiškėjas neįrodė žalos atsiradimo dėl Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų fakto, todėl nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą pažymėjo, jog su atsiliepimu nesutinka (b. l. 90–92). Teigia, jog Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė klaidingą informaciją, kadangi kamerose buvo daugiau asmenų, negu nurodė Lukiškių TI-K, į koplyčią ir biblioteką niekas neveda, nėra užtikrinamas joks privatumas, dušai sulūžę, signalizacijos mygtukų nebuvo, Lukiškių TI-K operatyviai nereagavo į lašantį vandenį, langai neužtikrino tinkamos ventiliacijos, nebuvo suteikiamos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
byloje spręstinas ginčas dėl skundo reikalavimo priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Lukiškių TI-K, neturtinę žalą pagrįstumo ir teisėtumo.
Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.271 straipsnyje, nustatančiame, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė tokiu atveju kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas, šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Sprendžiant ginčą, būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas pareiškėjo skunde nurodytu atveju. Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Pagal SVĮ 3 straipsnį tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą (SVĮ 5 straipsnio 3 dalis).
Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K dušuose dažnai nebūdavo šilto (karšo) vandens ir nebūdavo galimybės prausti visą kūną po šiltu (karštu) vandeniu. Praustis po dušu galėjo tik kartą per savaitę, be to, vandens srovė būdavo silpna.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas (HN 134:2015 18 punktas). Atvejais, kai pareiškėjas neneigia, kad tardymo izoliatoriaus administracija buvo sudariusi galimybes jam bent vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, ir tai patvirtina byloje esantys duomenys, paprastai konstatuojama, kad atsakovas nepažeidė Higienos normos HN 76:2010 68 punkto (šiuo konkrečiu atveju – HN 134:2015 44 punkto, analogiško HN 76:2010 68 punktui) reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1394-502/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017).
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą teigė, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims sudaroma galimybė vieną kartą per savaitę iki 15 minučių po karštu vandeniu nusiprausti duše, įrengtos specialios patalpos (b. l. 24–30, 56–62). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neneigia, jog jam buvo suteikta teisė 15 minučių prausti visą kūną ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, todėl pažeidimų šiuo atveju nenustatyta. Dėl pareiškėjo argumentų, jog nebuvo galimybės prausti visą kūną po šiltu (karštu) vandeniu, kadangi karšto vandens, kuomet į dušus būdavo vedami 4 asmenys, nebūdavo, o vandens srovė būdavo silpna, pažymėtina, kad HN 134:2015 nereglamentuoja vandens srovės dušuose stiprumo. Šiuo atveju pareiškėjas skunde visiškai nekonkretizavo, kada jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti duše po karštu vandeniu. Byloje duomenų, jog dėl šių aplinkybių pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K, taip pat nėra. Todėl teismas abstrakčius pareiškėjo skundo teiginius šiuo aspektu laiko neįrodytais.
Pareiškėjas skunde teigė, kad kameras buvo galima vėdinti tik per langus, todėl būdavo labai drėgna, dėl ko kamerose buvo pelėsis, rūbai nedžiūdavo, patalynė ir čiužiniai buvo drėgni. Be to, kamerose buvo šalta, nešvaru bei neužtikrinamas tinkamas apšvietimas. Dėl didelio lietaus pro kamerų lubas lašėdavo vanduo.
HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 35, 37, 39 punktai). HN 134:2015 16 ir 17 punktuose, be kita ko, nustatyta, jog gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., taip pat turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (HN 134:2015 14 punktas).
Iš byloje esančių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – ir NVSC) patikrinimo aktų turinio matyti, kad patikrinimai dėl sąlygų tam tikrose kamerose atliekami pagal gautus skundus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. dėl kamerų, kuriose buvo laikomas, galimai netinkamos būklės, Lukiškių TI-K administracijai teikė skundus. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar Lukiškių TI-K, žinodamas apie higienos normų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. taip pat nesikreipė ir į NVSC dėl operatyviųjų patikrinimų atlikimo, todėl ginčo laikotarpiais kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, NVSC patikrinimų neatliko. Iš Lukiškių TI-K teismui pateiktų NVSC atliktų patikrinimų aktų matyti, kad visi patikrinimai buvo atlikti ne pareiškėjo buvimo tikrinamose kamerose metu (b. l. 72–73, 77–79, 8181–83). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas tik 2017 m. gruodžio 15 d., t. y. jau nesant Lukiškių TI-K, kreipėsi į NVSC dėl laikymo sąlygų Lukiškių TI-K (b. l. 8), kuris 2018 m. sausio 8 d., t. y. ne ginčo laikotarpiu, atliko operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę Lukiškių TI-K. Nurodytas raštas byloje nepatvirtina aplinkybių, jog būtent pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K metu buvo nustatyti higienos normos pažeidimai, o yra reikšmingas tik tuo aspektu, jog pareiškėjas dėl galimai pažeistų teisių kreipėsi į kompetentingas institucijas. Šiuo metu kamerų Nr. 106, 255 ir 310 būklės pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K metu nėra galimybės nustatyti.
Lukiškių TI-K atsiliepime yra nurodžiusi, jog kamerų langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus. Iš byloje esančios Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. vasario 9 d. pranešimo (b. l. 67–68) taip pat matyti, jog Lukiškių TI-K kameros vėdinamos natūraliai, per langus. Visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Tai, kad kameros vėdinamos per langus, patvirtino pats pareiškėjas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kameroje buvusi ventiliacija atitiko HN 134:2015 17 punkto reikalavimus.
Teismas taip pat sutinka su atsakovės atstovo argumentais, jog asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas skunde nedetalizavo ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, patvirtinančių, kaip jis nustatė, jog kameroje vyravusi drėgmė siekė apie 95 proc. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos ventiliacijos, drėgmės ir pelėsio, yra atmestini kaip neįrodyti.
Lukiškių TI-K atsiliepime bei 2018 m. vasario 9 d. pranešime pažymėjo, kad kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Dėl 2017 m. vasarą ir rudenį buvusio lietaus į gyvenamąsias patalpas tekančio vandens reagavo operatyviai ir kreipėsi į specialistus (aukštalipius), kurie į Lukiškių TI-K atvyko pagal savo darbo grafiką. Tai, kad 2017 m. rugsėjo mėnesį nustatyti pažeidimai buvo pašalinti, patvirtino pats pareiškėjas. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl neremontuojamų kamerų ir netinkamai atliekamo remonto atmetami kaip nepagrįsti.
LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (LVAT 2005 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-203/2005; LVAT 2007 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Teismų praktikoje analogiško pobūdžio bylose taip pat ne kartą išaiškinta, kad, atsižvelgus į kilusio ginčo pobūdį, pareiškėjo statusą, pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius, susijusius su higienos normos reikalavimų pažeidimais – t. y. įrodyti, kad kameroje, kurioje buvo kalinamas asmuo, buvo laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų, tenka atsakovei (LVAT 2013 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-176/2013 ir kt.).
Šioje dalyje pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog kamerose buvo šalta, neužtikrinamas tinkamas apšvietimas ir nešvaru, grindžiamos ne teismui teikiamais įrodymais, o bendro pobūdžio teiginiais. Pareiškėjas skunde šių aplinkybių nedetalizavo, o tik pateikė abstrakčius teiginius, pvz. nenurodė, ką turėjo omenyje, jog kameroje buvo nešvaru, šalta, nenurodė, kada, kuriuo paros metu nebuvo užtikrinamas tinkamas apšvietimas ir pan. Pažymėtina, jog pareiškėjo teismui pateiktas NVSC 2018 m. sausio 10 d. raštas (b. l. 8) nepatvirtina aplinkybių, jog kameroje esanti dirbtinė apšvieta šalia lovų buvo 153 lx, t. y. neatitiko HN 134:2015 14 punkto reikalavimų, kadangi operatyvaus visuomenės sveikatos saugos kontrolė Lukiškių TI-K buvo atlikta 2018 m. sausio 8 d., t. y. ne pareiškėjo kalėjimo Lukiškių TI-K laikotarpiu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir į LVAT formuojamą praktiką, laikytina, jog šioje dalyje įrodinėjimo pareiga Lukiškių TI-K neperėjo, todėl atsakovės atstovo veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su netinkama kamerų būkle (šalta, nešvaru ir kt.), nėra nustatytas.
Dėl pareiškėjo skundo teiginių, jog Lukiškių TI-K jam nesuteikė tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų pažymėtina, jog neturtinės žalos, padarytos dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, atlyginimo nagrinėjimas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-110/2013).
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (žr., pavyzdžiui, LVAT 2014 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-338/2014, 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-773/2013 ir kt.). Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas, norėdamas gauti žalos atlyginimą dėl, jo nuomone, netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo Lukiškių TI-K, prieš kreipdamasis į bendrosios kompetencijos teismą privalėjo pasinaudoti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje nustatyta bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, o nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, turėjo teisę kreiptis į teismą dėl ginčo, susijusio su žalos atlyginimu, išsprendimo (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalis).
Įvertinus nustatytas aplinkybes ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (byloje tokių duomenų nėra ir pareiškėjas šių aplinkybių iš esmės neginčija) ir dar galima pasinaudoti ta tvarka, ši pareiškėjo skundo dalis turi būti palikta nenagrinėta (ABTĮ 105 straipsnio 1 punktas, taip pat žr. LVAT 2015 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-403-575/2015).
Pareiškėjui išaiškintina, kad nesutikdamas su nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka priimtu sprendimu galės Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
Teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytą, nenustatė neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų. Kadangi pareiškėjas neįrodė vienos iš būtinosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas (dalyje, kurioje nėra ginčijamos aplinkybės, susijusios su sveikatos priežiūros paslaugomis) priteisti neturtinę žalą atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo S. V. skundo dalį dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą dėl, pareiškėjo manymu, netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, palikti nenagrinėtą.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.