- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-31
- Bylos Nr.
- II-105-890/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00078-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Pažeidėjas
- S. P.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietės, (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-723-2023 administracinio nusižengimo byloje pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja R. L. 2023 m. sausio 10 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį už tai, kad S. P. 2022 m. gruodžio 23 d., 17.40 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Opel Signum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo, kliudė stovėjusią transporto priemonę ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, nepranešusi policijos pareigūnams ar apgadinto automobilio savininkui. Tokiu būdu S. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 126, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir ANK 426 straipsnio 2 dalyje (b.l. 16-17).
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja Erika Kliaugienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. P., išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir 2023 m. sausio 20 d. priėmė nutarimą Nr. 30-ANR_N-723-2023, kuriuo nustačius vieną S. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustačius jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, S. P. pripažino kalta padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje. Jai paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 1 100 eurų dydžio bauda (b. l. 14-15).
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2023 m. vasario 17 d. gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas administracine tvarka nubausto asmens S. P. skundas dėl Institucijos 2023 m. sausio 20 d. nutarimo panaikinimo. Pareiškėja skunde nurodo, jog ji sutinka, kad 2022 m. gruodžio 23 d., 17.40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel signum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ji tuo metu vairuodama automobilį nesuprato, jog sukėlė eismo įvykį, todėl neturėjo tikslo pasišalinti iš įvykio vietos. 2022 m. gruodžio 23 d. pradėjo ruoštis šventėms. Kitą dieną turėjo būti Kūčios, todėl visa diena buvo užimta – ruošimasis, maisto gaminimas ir pan. Apie 16.00 val. ji paliko savo mažametį vaiką su tėčiu namie ir išskubėjo pas manikiūro meistrę, kur turėjo grožio procedūrą. Ten užtruko apie 1,5 val. Apie 17.30 val. išėjo į kiemą ir įsėdo į savo automobilį bei pradėjo išvažinėti atbuline eiga. Ji išvažinėjo atbuline pavara. Važiuodama atbuline eiga, nepastebėjo kairėje pusėje nuo jos stovėjusio automobilio, kadangi jos veidrodėlis buvo vadinamojoje aklojoje zonoje. Tik vėliau ji pamatė, kad priartėjo labai arti. Pagalvojo, kad gali paliesti automobilį, pavažiavo į priekį. Pavažiavusi į priekį, pajuto nedidelį traškesį. Kadangi kiemo kelias buvo apledėjęs, pagalvojo, kad sutraškėjo ledas po ratais. Kadangi buvo per labai mažą atstumą priartėjusi prie kitos transporto priemonės, norėjo įsitikinti, ar jos nepalietė. Atsidariusi automobilio dureles, išlipo ir įdėmiai apžiūrėjo kitą automobilį. Jokių automobilio sužalojimų nepamatė. Taip pat apžiūrėjo savo automobilį, jo apgadinimo taip pat nesimatė. Kadangi tuo metu buvo itin daug sniego ir ledo, buvo tikra, kad garsas buvo nuo jos važiavimo. Įsitikinusi, jog nieko neįvyko, transporto priemonės neapgadintos, ji įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Šiandien jai tenka gailėtis, kad neapžiūrėjo transporto priemonės atidžiau. Jos 1,5 metų vaikui auga dantys, naktį prieš vaikas miegojo neramiai, po grožio procedūrų ji pastebėjo sutuoktinio skambučius, jai jis pasakė, kad vaikas nenustoja verkti ir prašė greičiau grįžti namo nuraminti vaiką. Jai atsakomybė už pasišalinimą iš įvykio vietos žinoma, tarp automobilių buvusio kontakto galėjo nepajusti ir nesuprasti dėl to, kad jos automobilis senas, duslintuvas skleidė didelį garsą. Ji vairavimo metu buvo užsidėjusi žieminę kepurę ir striukės kapišoną. Jos civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Automobilis įvykio metu buvo techniškai tvarkingas. Ji automobilį vairavo turėdama teisę vairuoti transporto priemones. Duomenų, kurie galėtų lemti sąmoningą pasišalinimą iš įvykio vietos, nėra. Ji automobilio po eismo įvykio netaisė. Taigi, ji negalėjo naiviai tikėtis, jog padarius įvykį liks nepastebėta. Ji nesuvokė, kad sukėlė eismo įvykį. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų jos tyčinius veiksmus pasišalinant iš eismo įvykio vietos. Ji nesuprato, kad apgadino automobilį. Mano, kad jos veiksmuose nėra ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios. Ji teikdama savo paaiškinimą nebuvo susipažindinta nei su vaizdo medžiaga, nei su rašytine medžiaga. Jos vairavimo stažas nuo 2017 metų, ji niekada nebuvo padariusi jokio KET pažeidimo. Tyčia nepaisyti visuomenėje priimtinų elgesio normų jai nėra būdinga. Ji yra ištekėjusi, augina mažametį vaiką, nepadariusi jokių teisės pažeidimų. Mano, kad jos asmenybė rodo, kad šis įvykis – pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, nebuvo jos loginė gyvenimo pasekmė. Ji yra socialiai atsakinga už savo veiksmus tiek artimoje aplinkoje, tiek visuomenėje. Jeigu teismas visgi nenustatytų pagrindo konstatuoti, jog ji nepadarė ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo, tuomet prašo atsižvelgti į aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam nuobaudos skyrimui ir taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Prašo teismo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 20 d. priimtą nutarimą pakeisti – administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nutraukti, nesant jos veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, sudėties, o netenkinus pirmojo prašymo, prašo Institucijos priimtą nutarimą pakeisti – taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinę nuobaudą – baudą sumažinti iki 400 eurų (b.l. 2-10).
Šalies argumentai
Pareiškėja S. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną buvo rūkas, tamsu, šalta. Ji įsėdo į automobilį, tuomet važiavo atbuline eiga, kada buvo labai arti, pamatė kitą automobilį, bijodama jį užkliudyti, pavažiavo į priekį. Norėdama įsitikinti, kad nekliudė automobilio, atidarė duris ir pasižiūrėjo, ar nekliudė. Ji galvojo, kad galimai kliudė kitą automobilio vietą, ji pasižiūrėjo į šoną, o ne priekį. Jos automobilio vairuotojo durelės buvo apgadintos. Ji įsitikinusi, kad nekliudė ir nematė apgadinimų, išvažiavo iš kiemo. Buvo vakaras, apie 18.00 val., tikrai buvo tamsu. Ji išgirdo garsą, galvojo, kad tai garsas nuo ledo ar sniego, nes įvykio dieną buvo daug ledo ir sniego. Ji išlipusi žiūrėjo kito automobilio keleivio pusės šoną, automobilio priekio neapžiūrėjo. Ji nėjo aplink automobilį. Ji nieko nepamatė, todėl išvažiavo. Jai nekilo abejonių, kad ji galėjo apgadinti kitą automobilį. Ji neneigė nieko, kai paskambino policijos pareigūnai. Prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir jai skirti mažesnę baudą, negu nustatyta minimali. Ji augina mažametį vaiką, jos mėnesinės pajamos yra labai mažos, jai tai labai dideli pinigai. Taip pat ji draudimui turės visą žalą atlyginti.
Liudytojas P. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad nepažįsta pareiškėjos ir jų nesieja jokie santykiai. Jis 2022 m. gruodžio 23 d. vakarą stovėjo balkone ir rūkė, išgirdo suveikusią automobilio signalizaciją, tuomet pro langą pamatė, kaip į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis. Jis bandė šaukti balkone, kad tuoj nusileis, nesitikėjo, kad automobilio vairuotojas jo nepalauks, nes ir garsas buvo itin čaižus bei garsus, girdėjosi net 4-ame aukšte. Smūgio nebuvo neįmanoma nepastebėti, nes buvo apgadintas visas jo automobilio priekis, veidrodėlis. Buvo vakaras. Jo balkonas yra 4-ame aukšte, todėl vaizdas aiškiai matėsi. Jis padarė nuotrauką, kaip automobilis buvo įsirėmęs į jo automobilį. Jis po to nusileido į apačią. Automobilio vairuotojas važiavo atbuline eiga, tada pavažiavo į priekį, tada apžiūrėjo jo automobilį, tuomet jis iš buto pradėjo leistis į apačią. Jam nusileidus, automobilio vairuotojo nebuvo. Automobilio apgadinimai akivaizdžiai matėsi, nebuvo neįmanoma nematyti. Įvykio dieną jis mano, kad ledo jau nebuvo, buvo drėgna.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjos S. P. skundą, kuriuo prašo pareiškėjos skundo netenkinti. Nurodo, kad neabejotinai nustatyta, kad S. P., vairuodama transporto priemonę, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo, kliudė stovėjusią transporto priemonę ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, nepranešusi policijai ar apgadinto automobilio savininkui. Nukentėjusysis savo paaiškinime nurodė, kad eismo įvykio kaltininkė po eismo įvykio prasidarė automobilio vairuotojo dureles, pamatė padarytą žalą ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, nukentėjusiajam buvo padaryta 1100 eurų žala, todėl teigtina, kad S. P. veiksmuose yra ANK 426 straipsnio 2 dalies sudėtis, jai pagrįstai paskirta administracinė nuobauda – sankcijoje numatyta minimali 1100 eurų bauda. ANK 34 str. 6 d. nustatyta, kad: „Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.“ S. P. skunde nėra nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būtų paskirta mažesnė negu ANK 426 str. 2 d. sankcijoje numatyta minimali bauda. S. P. skunde nurodytos aplinkybės, nėra pagrindas taikyti ANK 34 str. 6 d. nuostatas, priešingai nei mano S. P., jos skunde išdėstytos aplinkybės, susijusios su jos asmeniniais interesais, nelaikytinos išimtinėmis, ypatingai švelninančiomis jos atsakomybę ir suponuojančiomis pagrindą taikyti ANK 34 str. 6 d. S. P. dėl paskirtos nuobaudos asmens patiriami nepatogumai (finansiniai, darbiniai, asmeniniai) yra adekvatus jos neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti ir tai nėra pagrindas sumažinti jai paskirtą sankcijoje numatytą minimalią baudą, nes tokie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė. Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nuomone, S. P. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. sausio 20 d. nutarimą be pakeitimų (b.l. 31-32).
Žemesnės instancijos teismas
2022 m. gruodžio 23 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2022 m. gruodžio 23 d., 18.44 val., patruliuojant kartu su vyriausiąja patrule iš budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), matė, kaip į pranešėjo „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pasišalino. Praneša „BMW“ savininkas, laukia vietoje. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas P. Š., kuris paaiškino, kad būdamas namuose, balkone, pastebėjo, kaip į jo kieme stovintį automobilį „BMW“ atsitrenkė „Opel“ automobilis, kurio vairuotojas pavažiavęs toliau, pradaręs vairuotojo pusės dureles, pasižiūrėjo į jo „BMW“ automobilį ir užsidaręs dureles nuvažiavo. Per POLIS2 nustatyta, jog „Opel“ automobilis priklauso D. P., su kuriuo susisiekus, jis pranešė, jog automobilį vairavo jo žmona S. P. (b.l. 18).
P. Š. 2022 m. gruodžio 23 d. rašytiniame paaiškinime užfiksuota tai, jog 2022 m. gruodžio 23 d. prie (duomenys neskelbtini) namo jis pastebėjo, kad į automobilį atsitrenkė kitas automobilis ir pasišalino. Atsitrenkęs automobilis – „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris atsitrenkė į jo automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsitrenkęs automobilis pasišalino, apgadino jo bamperį ir kapotą. Žala – 800 eurų (b.l. 19).
Kompaktinėje plokštelėje esančiose nuotraukose 2022 m. gruodžio 23 d. užfiksuoti automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės dalies apgadinimai, o 2023 m. sausio 9 d. užfiksuoti automobilio „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių apgadinimai (b.l. 28).
S. P. 2023 m. sausio 9 d. rašytiniame paaiškinime užfiksuota tai, jog ji 2022 m. gruodžio 23 d., apie 18.00 val., išvažinėdama iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), stumdamasi atbuline eiga nepastebėjo kito stovinčio automobilio. Pas ją automobilyje nėra įrengtų partronikų, kurie įspėtų apie šalia esantį automobilį. Per galinio vaizdo veidrodėlį jį pamatė būdama prie pat jo, tuomet pavažiavo į priekį, kad nuo jo atsitrauktų ir lyg išgirdo kažkokį garsą, bet aplink buvo ledo ir sniego tai pagalvojo, kad gal nuo to garsas. Tuomet ji išlipo iš savo automobilio ir pažiūrėjo į kitą automobilį, buvo vakaras, automobilis buvo juodas, todėl nieko nepastebėjo. Taip pat pasižiūrėjo į savo automobilį ir nepastebėjusi jokių apgadinimų išvažiavo. Policijos pareigūnams susisiekus su jos vyru, pastebėjo, kad apgadintos vairuotojo pusės durelės. Dėl susidariusios situacijos ji gailisi (b.l. 20).
Žemesnės instancijos teismas
Transporto priemonės „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbų sąmatoje užfiksuota, jog automobilio bamperio ir variklio gaubto remonto darbų kaina su PVM – 1 100 Eur (b.l. 22).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškėjos S. P. skundas netenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas. Administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas (nutartis) laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 563, 567, 569 straipsniai).
S. P. patraukta administracinėn atsakomybėn dėl to, kad 2022 m. gruodžio 23 d., 17.40 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Opel signum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo, kliudė stovėjusią transporto priemonę ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, nepranešusi policijos pareigūnams ar apgadinto automobilio savininkui. Skundžiamu nutarimu už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą S. P. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 1 100 Eur dydžio bauda.
Teismo vertinimu, abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, nėra pagrindo. Nors S. P. tiek teismui pateiktame skunde, tiek teismo posėdžio metu teigė, kad neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos ir nejautė, kad apgadino kitą automobilį, tačiau šiuos pareiškėjos argumentus paneigia administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kuri ištirta tiek institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu.
ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus numatytus ANK. Nurodyta teisės norma yra blanketinė, todėl sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, privaloma nustatyti, kokio konkretaus teisės akto reikalavimai buvo pažeisti asmens veiksmais.
ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Kaltė dėl administracinio nusižengimo numatyto, tiek ANK 426 straipsnio 1 dalyje, tiek ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu. Taigi svarbu, ar konkrečioje situacijoje asmuo suvokia, kad jis sukėlė eismo įvykį, ir kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai – turėdamas pareigą pasilikti, tačiau sąmoningai ją ignoruodamas (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-22-51/2018). Kadangi šio administracinio nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, būtina nustatyti ar asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisė pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, Nr. 2AT-10-2014, 2AT-41-2014, 2AT-17-139/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-52-511/2015, 2AT-11-30/2018). Teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.
2023 m. sausio 20 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-723-2023 nurodyta, jog S. P. pažeidė KET 9, 126, 222 punktus. KET 9 punkte įtvirtinta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 126 punkte nurodoma jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. KET 222 punkte įtvirtinta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Pareiškėja S. P. teigia, kad jos veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios, kadangi ji nesuprato, kad apgadino automobilį. Teismas šiuos pareiškėjos argumentus laiko nepagrįstais, kadangi išanalizavęs nagrinėjamos bylos medžiagą, daro išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog S. P. padarė jai inkriminuotus administracinius nusižengimus. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad S. P. suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos suprasdama, kad elgiasi neteisėtai ir pažeidžia KET. Nors pareiškėja tvirtina, kad, neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio, nurodo, kad išgirdusi garsą išlipo pasižiūrėti, tačiau nematė jokių susidūrimo žymių ar kitokių apgadinimų, todėl išvažiavo, tačiau tokie paaiškinimai jos kaltės nepaneigia.
ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją (pareigą) ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-50-303/2018).
Nors skunde pareiškėja teigia, jog nepastebėjo jokių automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų, tačiau tai tik pasirinkta gynybinė pozicija, kurią paneigia byloje esančių įrodymų visuma. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad eismo įvykio vietoje buvo apgadintas svetimas turtas – kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė – automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Iš teismui pateikto skundo bei teisme duotų pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad ji neabejotinai suprato, jog vairuodama savo automobilį atsitrenkė į kitą automobilį, kadangi ji parodymais patvirtino, jog ji nepastebėjo kairėje pusėje nuo jos stovėjusio automobilio, kadangi jos veidrodėlis buvo vadinamojoje aklojoje zonoje. Tik vėliau pamatė, kad priartėjo labai arti prie kito automobilio. Pagalvojo, kad gali paliesti automobilį, todėl pavažiavo į priekį. Pavažiavusi į priekį, pajuto nedidelį traškesį, pagalvojo, kad sutraškėjo ledas po ratais. Atsidariusi automobilio dureles, ji išlipo ir apžiūrėjo kitą automobilį, tačiau jokių automobilio apgadinimų nepamatė. Taip pat apžiūrėjo savo automobilį, jo apgadinimo taip pat nesimatė. Kadangi tuo metu buvo itin daug sniego ir ledo, buvo tikra, kad garsas buvo nuo jos važiavimo. Teismas kritiškai vertina tokius pareiškėjos nurodomus teiginius.
Kaip jau minėta, KET 222 punktas numato, kad, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Šiuo atveju, pažymėtina, jog pati pareiškėja S. P. negalėjo viena pati vertinti pačios sukelto eismo įvykio pasekmes ir nesuderinti to su apgadinto automobilio savininku ir (ar) teisėtu automobilio valdytoju. Pareiškėja pati nusprendė pasišalinti iš šio eismo įvykio vietos, todėl turi prisiimti ir neigiamas savo elgesio pasekmes. Liudytojas P. Š. teismo posėdžio patvirtino, kad 2022 m. gruodžio 23 d. vakarą stovėjo balkone ir rūkė, tuomet išgirdo automobilio signalizaciją, pro langą pamatė, kaip į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis. Jis šaukė balkone, kad tuoj nusileis, nesitikėjo, kad automobilio vairuotojas jo nepalauks, nes ir garsas buvo itin čaižus bei garsus, girdėjosi net 4-ame aukšte. Liudytojas P. Š. tvirtino, kad smūgio nebuvo neįmanoma nepastebėti, nes buvo apgadintas visas jo automobilio priekis. Jo balkonas yra 4-ame aukšte, susidūrimo vaizdą matė aiškiai. Automobilio vairuotojas važiavo atbuline eiga, tada pavažiavo į priekį, tada apžiūrėjo jo automobilį, tuomet liudytojas iš buto pradėjo leistis į apačią, tačiau jam nusileidus, automobilio vairuotojo nebuvo. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais nuosekliais liudytojo parodymais, kuriuos patvirtina kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai (pranešimas apie pažeidimą, 2022 m. gruodžio 23 d. tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, 2022 m. gruodžio 23 d. pirminis rašytinis P. Š. paaiškinimas, kuriame liudytojas nurodė iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes). Liudytojas neturi jokio suinteresuotumo teigti kitaip nei matė ir prisimena. Byloje nenustatyta, kad liudytojas ir pareiškėja būtų priešiškuose santykiuose ir (ar), kad liudytojas turėtų kokį nors motyvą apkalbėti pareiškėją.
Be to, nors pareiškėja tvirtina, jog apžiūrėjusi tiek savo automobilį, tiek P. Š. automobilį, jokių apgadinimų nematė, tačiau byloje esančiose nuotraukose aiškūs apgadinimai užfiksuoti tiek ant P. Š. automobilio priekio, tiek ant pareiškėjos vairuoto automobilio vairuotojo durelių (b.l. 28). Šiuo atveju, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėja nesiėmė jokių kitų priemonių, pavyzdžiui, nepaliko jokios asmeninės informacijos ir (ar) kitų duomenų, kad galimai nukentėjęs asmuo galėtų su ja susisiekti ir (ar) įvertinti ar buvo padaryta žala, ar kitokie apgadinimai automobiliui. Teismo vertinimu, tokie S. P. veiksmai po eismo įvykio kilimo, priešingai, nei teigiama skunde, patvirtina jos tyčią, padarant ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Teismas pažymi ir tai, kad vairuotojui, t. y. didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, yra keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl jis privalo žinoti ir išmanyti teisinį reglamentavimą, ir kilus eismo įvykiui, privalo nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Taigi, sprendimas dėl administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo priimamas, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
Byloje nustatyta tik viena S. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – administracinį nusižengimą padaręs asmuo prisipažino padaręs nusižengimą ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kitų jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Skundžiamame Institucijos nutarime nurodyta, kad S. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš byloje esančios pažymos apie ankstesnius S. P. baustumus matyti, kad ji per paskutinius 5 metus administracine tvarka buvo bausta 2 kartus, iš jų už KET pažeidimus (2 kartus pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį). Pareiškėja nurodė, kad jos finansinė padėtis nėra gera, tačiau jokių objektyvių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų į bylą nepateikė. Taip pat pareiškėja nurodė, kad augina mažametį vaiką bei darbdavio charakterizuojama teigiamai. Teismas pažymi, kad tai nėra išskirtinės aplinkybės, kurios galėtų leisti skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali bauda. Kitų aplinkybių, lengvinančių S. P. padėtį ir leidžiančių jai skirti mažesnę nei ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda (t. y. 1 100 Eur), byloje nenustatyta. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Šioje administracinio nusižengimo byloje svarbu pažymėti ir tai, kad nors pareiškėja S. P. nurodė, kad anksčiau už šiurkščius nusižengimus yra nebausta, eismo įvykį sukėlė, turėdama specialiąją teisę vairuoti transporto priemones, tačiau teismas pabrėžia, kad įstatymų laikymasis yra asmenų pareiga, o ne jokia išskirtinė aplinkybė. Teismas konstatuoja, jog už šiurkščius tyčinius Kelių eismo taisyklių pažeidimus pareiškėjai buvo skirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip ypač švelninančios jos atsakomybę ir sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Taigi pareiškėjos patiriami nepatogumai yra jos pačios neatsakingo elgesio rezultatas. Teismo vertinimu, S. P. paskirta administracinė nuobauda – bauda yra adekvati padarytam nusižengimui, skirta įvertinus tiek nusižengimo pobūdį, pavojingumą, tiek ir pažeidėjos asmenybę bei galimą nuobaudos poveikį, todėl yra teisinga ir pagrįsta. Taigi, keisti Institucijos priimtą nutarimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, nėra jokio teisinio pagrindo.
Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad S. P. buvo pagrįstai pripažinta kalta ir nubausta už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 2 dalyje ir ANK 426 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turinti teisę nagrinėti bylą ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą. Institucija, skirdama administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes. S. P. paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.
Teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog keisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-723-2023 pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos S. P. skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-723-2023 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.