Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-849-513/2014

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-06-25
Bylos Nr.: 2A-849-513/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-03851-2012-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irma Čuchraj (pirm.), Almantas Padvelskis, Alvydas Žerlauskas
Atsakovas: UAB „Baltic Transit Rail“
Trečiasis asmuo: AB „Lietuvos geležinkeliai“

Kategorijos

35.1pavadinimo nepavyko patikrinti
35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
42.9pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Irma Čuchraj Civilinė byla Nr. 2A-849-513/2014

Teisėjas Saulius Zajarskas Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03851-2012-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 35.1; 35.2; 35.5; 42.8; 42.9; 61; 121.14; 121.21 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. birželio 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės kompanijos Scotline Trade Limited (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-02 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės kompanijos Scotline Trade Limited ieškinį atsakovei UAB „Baltic Transit Rail“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 43 789,41 Lt skolos, 2 583,02 Lt delspinigių, 8,06 procento metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą dėl skolos kildina iš šalių 2011-11-07 Krovinių ekspedijavimo sutarties Nr. PG023 ir 2011-11-27 šalių pasirašyto šios sutarties Papildomo susitarimo Nr. 1 vykdymo. Atsakovė įsipareigojo suteikti ieškovei vagonus krovinių pervežimui ir ekspedicijos paslaugas, susijusias su ieškovei priklausančių krovinių pervežimu geležinkeliais, o ieškovė (klientė) įsipareigojo apmokėti visas atsakovės (ekspeditorės) turėtas išlaidas, susijusias su minėtų paslaugų teikimu. Nurodė, kad ieškovė atsakovei pagal išankstinį apmokėjimą pagal 2011-11-07 sąskaitą Nr. G_BTR0116 sumokėjo 58 500 eurų, pagal 2011-11-25 sąskaitą Nr. G_BTR0127 – 36 000 eurų, taigi iš viso sumokėjo 94 500 eurų, tačiau faktiškai paslaugų atsakovė jai suteikė už 58 177,34 euro, o grąžinusi ieškovei iš šios sumos 25 285,87 euro, liko skolinga 11 036,79 eurus (38 077 Lt). Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė, nutraukusi sutartį, grąžino vagonus atsakovei būtent tomis datomis, kurias nurodė ieškovė. Taip pat atsakovė neteisingai interpretuoja papildomo susitarimo 2, 3 ir 7 punktus. Ieškovė neturėjo sumokėti atsakovei už vagonų nuomą iki vagonų grąžinimo AB „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – LG). Papildomo susitarimo 3 punkte aiškiai įvardyta, kad vagonai grąžinami į Panerių stotį, taigi ieškovė neturi atsakyti bei mokėti papildomai už atsakovės vėlesnį vagonų grąžinimą LG.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė ieškovės reikalaujamą priteisti 11 036,79 euro sumą sumokėjo LG vykdydama Vagonų nuomos sutartį, o ieškovė pagal šalių sutartį ir papildomą susitarimą įsipareigojo apmokėti atsakovei visas papildomas išlaidas, kurias atsakovė turėjo vykdydama sutartį, visas atsakovės išlaidas, susijusias su vagonų nuoma ir naudojimu nuo vagonų priėmimo iki jų grąžinimo LG momento, ir atsakovės išlaidas, susijusias su vagonų grąžinimu į Panerių stotį (LG) iki sutarties galiojimo laiko pabaigos. Atsakovė, nepažeisdama sutarties 4.7 p. numatyto 10 dienų termino, grąžino ieškovei 25 285,87 euro, kurie buvo nepanaudoti pagal sutartį, todėl, mano, kad ieškinys nepagrįstas.

Ieškovė dublike ir atsakovė triplike bei jų atstovai teismo posėdžio metu iš esmės palaikė savo pozicijas, išdėstytas jų pirminiuose procesiniuose dokumentuose. Be kita ko, atsakovė triplike pažymėjo, kad negali daryti įtakos LG ir jų nustatyta tvarka, kuria remdamiesi LG priima grąžinamus jiems vagonus. Atsakovė grąžina vagonus pagal LG nustatytą tvarką ir nustatytu laiku, todėl praktikoje labai dažnai pasitaiko, kad iš LG išsinuomotų vagonų atvykimo diena į LG eksploatuojamą Panerių stotį (ypač jei tai poilsio diena) nesutampa su tokių vagonų perdavimo (grąžinimo) LG diena, kadangi išnuomotų vagonų perdavimas (grąžinimas) vyksta pagal LG nustatytą specialią patikrinimo procedūrą ir jų nustatytu laiku bei yra visiškai priklausomas tik nuo LG nustatytų vidinių patikros procedūrų, kurios turi būti atliktos iki perdavimo akto sudarymo momento. Tokiu būdu LG pateikia išnuomotų vagonų naudotojams papildomas sąskaitas apmokėti už tokių vagonų laikiną buvimą viešosios geležinkelio infrastruktūros keliuose. Analogiškas sąskaitas iš LG gavo ir atsakovė, jas atsakovė remdamasi sutartimi pateikė apmokėti ieškovei, tačiau ši nepagrįstai atsisakė jas apmokėti. Atsakovė kiekvieną mėnesį nuomojasi iš LG didelį skaičių vagonų, už jų nuomą kiekvieną mėnesį iš LG gauna atitinkamas sąskaitas apmokėti, šiose sąskaitose LG neidentifikuoja kiekvieno išnuomoto vagono, pateikia bendrą sąskaitą už visus išnuomotus atsakovei vagonus, todėl atsakovė neturi galimybių pateikti ieškovei ir teismui LG sąskaitų tik už ieškovei suteiktų vagonų nuomą ir jų aptarnavimą. Atsakovė ieškovės reikalaujamą priteisti sumą sumokėjo LG, vykdydama Vagonų nuomos sutartį, o pati ieškovė pagal sutartį ir papildomą susitarimą įsipareigojo atsakovei apmokėti visas papildomas išlaidas, kurias atsakovė turėjo vykdydama sutartį, visas atsakovės išlaidas, susijusias su vagonų nuoma ir naudojimu nuo vagonų priėmimo iki jų grąžinimo LG momento. Atsakovė nepažeisdama sutarties 4.7 p. numatyto 10 dienų termino grąžino ieškovei 25 285,87 euro, kurie buvo neperduoti pagal šalių sutartį.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nedalyvavo šalims pasirašant ekspedijavimo sutartį bei ją vykdant, todėl sunku vertinti tikruosius šalių ketinimus, ieškinio reikalavimų pagrįstumą bei pasisakyti, sutinka ar ne su ieškiniu. Paaiškino, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ su atsakove 2011-10-13 sudarė Vagonų nuomos sutartį Nr. SVN(DK)-122, kuria įsipareigojo atsakovei perduoti laikinai valdyti ir naudotis už užmokestį 50 pusvagonių, o atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais (sutarties 1.1. punktas). 2011-11-07 šalys Susitarimu dėl 2011-10-13 Vagonų nuomos sutarties Nr. SVN(DK)-122 pakeitimo Nr. SVN(DK)-135 pakeitė minėtą punktą ir sutarė, kad nuomai trečiasis asmuo atsakovei perduoda 100 pusvagonių. 2011-11-29 Susitarimu trečiasis asmuo atsakovei įsipareigojo perduoti 170 pusvagonių, o 2011-12-08 Susitarimu Nr. SVN(DK)-161 perduodamų nuomai pusvagonių skaičius pakeistas į 180. Pusvagoniai atsakovei buvo perduoti Panerių geležinkelio stotyje, trečiajam asmeniui ir atsakovei pasirašant Vagonų perdavimo–priėmimo aktus, kaip tai numato Sutarties 2.3. punktas (2011-10-25 aktas Nr. 2(PnGS)-546, 2011-10-25 aktas Nr. 2(PnGS)-547, 2011-11-14 aktas Nr. Ls(PnGS)-201, 2011-12-01 aktas Nr.Ls(PnGS)-220, 2011-12-07 aktas Nr. Ls(PnGS)-229. Kaip atsakovė naudojosi jai perduotais nuomai pusvagoniais ir kokie teisiniai santykiai dėl minėtų pusvagonių naudojimo susiklostė tarp ieškovės ir atsakovės nežinojo ir negalėjo žinoti, kadangi nedalyvavo ieškovei ir atsakovei pasirašant tarpusavio sutartį ar ją vykdant. Kokiu išsinuomotų vagonų kiekiu atsakovė leido naudotis ieškovei iš sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovės, nėra aišku. Sąskaitos G_BTR0144 priede Nr. l yra nurodyta 76 vagonų numeriai. Ieškovė vagonų kiekio ieškinyje iš viso nenurodo, o atsakovė atsiliepime nurodė, jog ieškovei vienašališkai nutraukus sutartį ir grąžinus vagonus atsakovei, atsakovė ir LG sudarė vagonų grąžinimo aktus dėl 80 vagonų grąžinimo iš nuomos. Pažymi, kad sutartyje nėra numatyta, kaip atsakovė perduoda ieškovei vagonus ar kaip ieškovė juos grąžina atsakovei. Pagal 2011 metais galiojusį Kainyną PP-LG vieno pusvagonio nuomos parai įkainis buvo 53,56 Lt be PVM. 2011-11-30 trečiasis asmuo, nepažeisdamas sutartinių įsipareigojimų, informavo visus klientus, kad nuo 2012 m. sausio l d. vieno pusvagonio nuomos parai įkainis bus 66 Lt be PVM. Trečiasis asmuo gavo atsakovės prašymą leisti grąžinti iš nuomos 80 pusvagonių. Vagonai buvo gražinami dalimis: 2011-12-23 vagonų perdavimo–priėmimo aktu Nr. LS(PnGS)-254 atsakovė iš nuomos gražino 45 pusvagonius; 2011-12-27 vagonų perdavimo–priėmimo aktu Nr. LS(PnGS)-255 – 18 pusvagonių; 2012-01-04 vagonų perdavimo–priėmimo aktu Nr. LS(PnGS)-3 – 11 pusvagonių; 2012-01-06 vagonų perdavimo–priėmimo aktu Nr. LS(PnGS)-4 – 3 pusvagonius; 2012-01-09 vagonų perdavimo–priėmimo aktu Nr. LS(PnGS)-6 – 2 pusvagonius; 2012-01-11 vagonų perdavimo–priėmimo aktu Nr. LS(PnGS)-10 – l pusvagonį. Atskiro specialaus dokumento, reglamentuojančio vagonų grąžinimą iš nuomos, nėra. Grąžinant vagonus iš nuomos trečiajam asmeniui vadovaujamasi sutarties nuostatomis, kuriose reglamentuota, kad jeigu nuomininkas nori grąžinti vagoną anksčiau sutarties galiojimo termino pabaigos, jis privalo apie savo ketinimus pranešti nuomotojui raštu prieš 30 kalendorinių dienų, išskyrus 9.4. punkte numatytą atvejį (9.3. punktas); kai iki sutarties galiojimo pabaigos lieka mažiau nei 30 kalendorinių dienų, vagonas gali būti grąžinamas nuomotojui be išankstinio įspėjimo (9.4. punktas); pasibaigus sutarties galiojimo laikui, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui techniškai tvarkingus vagonus su panaikintais trafaretais, kurie buvo užrašyti ant vagonų pagal šios sutarties 3.7. punkto reikalavimus. Vagonai nuomotojui gražinami Panerių geležinkelio stotyje abiem šalims pasirašius vagonų perdavimo–priėmimo aktą (2.6. punktas). Vagonų nuomos sutarties 9.5. punktas numato, kad jei grąžinamas vagonas į Panerių geležinkelio stotį atvyksta nedarbo valandomis (nuo 16.00 val. iki 7.00 val.), išeiginėmis ar šventinėmis dienomis, vagono perdavimo–priėmimo aktas surašomas pirmą po jų einančią darbo dieną. Tokiu atveju vagono grąžinimo diena bus laikoma vagono perdavimo–priėmimo akto pasirašymo diena. Šių nuostatų laikomasi grąžinant vagonus iš nuomos, t. y. vagonams atvykus į sutartyje numatytą geležinkelio stotį, šiuo atveju Panerių geležinkelio stotį, ir nuomininkui (atsakovei) pranešus apie ketinimą grąžinti vagoną, jis apžiūrimas ir perdavimo–priėmimo aktu, kurį pasirašo abi šalys, priimamas iš nuomos. Vagonų nuomos mokestis, kaip numato sutarties 5.10 punktas, skaičiuojamas nuo vagonų perdavimo nuomininkui iki vagonų grąžinimo nuomotojui dienos, t. y. iki vagonų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-12-02 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 5 687 Lt bylinėjimo išlaidų atsakovei ir nusprendė, įsiteisėjus šiam sprendimui, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-02 nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės UAB „Baltic Transit Rail“ turtui. Teismas, remdamasis faktinėmis bylos aplinkybėmis, motyvuodamas CK normomis, reglamentuojančiomis šalių teises ir pareigas sudarius krovinių ekspedijavimo sutartį (CK 6.824 str. 3 d.), sutarties laisvės principu (CK 6.156 str. 1 d.), inter alia nustatęs, kad atsakovė iš LG išsinuomojo pusvagonius, organizuodama jais ieškovei priklausančių krovinių ekspedijavimą, remdamasis šalių 2011-11-07 Krovinių ekspedijavimo sutarties Nr. PG023 Papildomo susitarimo Nr. l 2, 3 punktais, numatančiais, kad klientas (ieškovas) visiškai apmoka visas ekspeditorės (atsakovės) išlaidas, susijusias su vagonų nuoma ir naudojimu nuo vagonų priėmimo iki jų grąžinimo AB „Lietuvos geležinkeliai“ momento bei susijusias su tuščių vagonų išsiuntimu į krovimo stotį iki Kenos (LG)-Gudogų (Baltarusijos geležinkeliai) pasienio posto, taip pat su vagonų grąžinimu į Panerių stotį (LG), o ieškovei vienašališkai nutraukus sutartį ir grąžinus vagonus atsakovei, atsakovė ir LG sudarė vagonų grąžinimo aktus dėl 80 vagonų grąžinimo iš nuomos, pažymėdamas, kad šalys nebuvo susitarusios, kaip atsakovė perduoda ieškovei vagonus ar kaip ieškovė juos grąžina atsakovei, bei nesusitarė dėl termino tokiems veiksmams atlikti, remdamasis 2011-10-13 Vagonų nuomos sutarties (tarp atsakovės ir LG) 9.3, 9.4, 9.5. punktais ir nustatęs, kad ginčo 11 036,79 euro sumą atsakovė yra sumokėjusi LG pagal minėtos Vagonų nuomos sutarties nuostatas ir LG pateiktas atsakovei sąskaitas faktūras už vagonų naudojimą iki tos dienos, kuomet tarp LG ir atsakovės buvo sudaryti vagonų grąžinimo LG aktai, taip pat grąžinusi ieškovei 25 285,87 euro sumą, laikydamasi Krovinių ekspedijavimo sutarties 4.7 p., sprendė, kad ieškinio reikalavimas dėl skolos ir palūkanų priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Motyvuodamas CPK 150 str. nusprendė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-02 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turtui. Remdamasis CPK 93 str. 1 d., nustatęs, kad atsakovė byloje turėjo 5 687 Lt teisinės pagalbos išlaidų, šias išlaidas jai priteisė iš ieškovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-29 sprendimą panaikinti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Argumentuoja, jog teismas: netinkamai aiškino šalių sudarytos Krovinių ekspedijavimo sutarties bei Papildomo susitarimo nuostatas; neatsižvelgė į ieškovės argumentus, jog vagonus atsakovė grąžino į Panerių stotį, kurią eksploatuoja LG, ir delsė vagonus perduoti LG; neatsižvelgė į ieškovės skaičiavimus dėl atsakovės suteiktų paslaugų ir atliktų darbų kainos; pažeidė teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, buvo šališkas, nes faktines aplinkybes aiškino atsakovės naudai. Tvirtina, kad atsakovė iš esmės nepagrįstai delsė perduoti vagonus, t. y. vienus vagonus perdavė jau kitą dieną nuo atvykimo į Panerių stotį, o kitus nepagrįstai laikė iki 10 dienų ir tokiu būdu delsė juos perduoti LG. Atsakovė 2012-01-01 akte Nr. 5 netiksliai nurodė paslaugų teikimo datą (ieškovė vagonus į Panerių stotį (LG) pristatė anksčiau, nei nurodo atsakovė), 2012-01-09 akte Nr. 6 – netikslų apskaičiavimą už vagonų nuomą (atsakovė nurodė 1 656 eurų sumą už 2012 m. sausio mėn., o, ieškovės skaičiavimu, ši suma netiksli ir yra 1 357 eurai). Atsakovės 2012-01-11 ir 2011-11-31 išrašytose sąskaitose nurodyti nepagrįstai dideli tarifai už vagonų naudojimą. Dėl šių netikslumų atsakovė ieškovei iki šiol jokių patikslinimų ir paaiškinimų nepateikė. Atsakovė negalėjo paaiškinti, kokios minėto delsimo priežastys.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Baltic Transit Rail“ atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Ieškovės argumentus laiko nepagrįstais ir paaiškina, kad prieš ieškovės pristatytų į Panerių geležinkelio stotį vagonų grąžinimą LG, atsakovė remdamasi Vagonų nuomos sutarties nuostatomis, privalėjo savo sąskaita ir priemonėmis įvertinti grąžinamų vagonų techninę būklę ir esant reikalui juos sutvarkyti (pašalinti einamuosius defektus), nuvalyti nuo jų visus trafaretus (užrašus) bei parengti juos grąžinimui LG, o tai realiai ir užėmė keletą dienų. Be to, ginčo atveju buvo šventinių ir poilsio dienų, žiemos laikotarpis, ant vagonų buvo prišalusio ledo, sniego, vagonai buvo užteršti krovinių likučiais. Pažymi, kad dalį vagonų ieškovė į Panerių geležinkelio stotį pristatė būtent šventiniu laikotarpiu, t. y. 2011 m. gruodžio mėn. pabaigoje–2012 m. sausio mėn. pradžioje. Atsakovė šiuo atveju negalėjo daryti įtakos LG nustatytoms vagonų grąžinimo procedūroms ir teigia, kad vagonus LG grąžino LG nustatyta tvarka ir nustatytu laiku bei sumokėjo už vagonų naudojimą LG pagal LG pateiktas sąskaitas faktūras ir LG nurodytais tarifais. Ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė, pati prieš terminą nutraukusi Krovinių ekspedijavimo sutartį ir sugrąžinusi vagonus pagal Papildomo susitarimo 3 p. į Panerių geležinkelio stotį, kurią eksploatuoja LG, neturėjo pareigos sumokėti atsakovei už vagonų naudojimą iki tos dienos, kol vagonus atsakovė perdavė LG. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė pranešimą atsakovei dėl Krovinių ekspedijavimo sutarties nutraukimo pateikė 2011-12-05 ir įsipareigojo visiškai atsiskaityti pagal šios sutarties sąlygas. Pagal sutarties 8.4 p., sutartis galėjo būti nutraukta tik praėjus 30 parų nuo vienos iš šalių rašytinio pranešimo pateikimo kitai šaliai apie sutarties nutraukimą, t. y. nuo 2012-01-04, kas sąlygoja tai, kad ieškovė nuo minėto pranešimo pateikimo dienos turėjo pareigą 30 parų nuomotis vagonus. Atsakovė geranoriškai bendradarbiavo su ieškovę, t. y. sutiko, kad ieškovė grąžintų vagonus anksčiau, nei tai numato Krovinių ekspedijavimo sutarties 8.4 p. ir Papildomo susitarimo sąlygos, susitarė su LG dėl vagonų grąžinimo anksčiau termino. Taigi atsakovė siekė sumažinti ieškovės patiriamas sutarties vykdymo išlaidas ir neskaičiavo nuomos mokesčio už vagonus, kurie buvo grąžinti anksčiau minėto 30 dienų termino. Atsakovė, grąžinusi LG vagonus, su LG už vagonų naudojimą visiškai atsiskaitė ir, nepažeisdama Krovinių ekspedijavimo sutarties 4.7 p., per 10 dienų grąžino ieškovei 25 285,87 euro, kurie buvo nepanaudoti pagal šią sutartį. Ieškovė pagal Krovinių ekspedijavimo sutarties 2.2.7, 4.6, 4.7, 4.8 ir 8.5 punktus bei Papildomo susitarimo 2, 3 ir 7 punktus įsipareigojo atsakovei apmokėti visas papildomas išlaidas, kurias atsakovė turėjo vykdydama sutartį, ir atsakovės išlaidas, susijusias su vagonų grąžinimu LG. Ieškovės reikalaujama priteisti suma būtent ir yra suma, atsakovės sumokėta LG pagal Vagonų nuomos sutartį, kurią LG apskaičiavo už laikotarpį, kada ieškovė grąžino vagonus į Panerių geležinkelio stotį, o atsakovė, prieš tai savo sąskaita ir priemonėmis juos sutvarkiusi, išvaliusi ir parengusi gražinimui, grąžino juo LG.

Trečiasis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstė iš esmės tą pačią poziciją, kurią nurodė atsiliepime į ieškinį. Be to, prašo LG pašalinti iš bylos proceso dalyvių, nes bylos išsprendimas neturės įtakos LG teisėms ir pareigoms (CPK 47 str. 1, 5 d.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą bei atsiliepimų į šį skundą argumentus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d.).

Byloje kilo ginčas iš Krovinių ekspedijavimo sutarties vykdymo. Ieškovė tvirtina, kad jai atsakovė (ekspeditorė) liko skolinga 11 036,79 euro (ieškovės atsakovei sumokėti, tačiau atsakovės pagal šalių Krovinių ekspedijavimo sutartį nepanaudoti pinigai), o atsakovė atsikerta, jog veikė tinkamai ir šalių sutarties nepažeidė.

Krovinių ekspedijavimas – tai krovinių vežimo organizavimas ir su tuo susiję veiksmai, numatyti krovinių ekspedijavimo sutartyje (CK 6.824 str. 1 d.). Krovinių ekspedicijos sutartimi viena šalis (ekspeditorius) įsipareigoja už atlyginimą kitos šalies – užsakovo (užsakovo kliento) – lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu (CK 6.824 str. 3 d.). Iš šių nuostatų matyti, kad įstatyme įtvirtinta krovinių ekspedijavimo apibrėžtis yra pakankamai lakoniška, o krovinių ekspedicija laikomi visi veiksmai, susiję su krovinio vežimo organizavimu.

Siauriausia apimtimi ekspeditorius veikia tik kaip užsakovo atstovas, kurio tikslas organizuoti krovinio pervežimą. Vis dėlto krovinių ekspedijavimas, kaip kompleksinė paslauga, gali apimti ne tik krovinio vežimo organizavimo (maršruto, transporto parinkimas, vežimo sutarčių kliento vardu sudarymas), bet ir kitas su krovinių vežimu susijusias pareigas, tokias kaip krovinio išsiuntimo, pakrovimo ar iškrovimo užtikrinimas (CK 6.824 str. 5 d.). Ekspeditorius inter alia gali teikti ir kitas (šalutines) paslaugas, pavyzdžiui, gauti iš atitinkamų įstaigų krovinio eksportui ar importui reikalingus dokumentus, atlikti muitinės ir kitus formalumus, tikrinti krovinio kiekį ir būklę, iškrauti ir pakrauti krovinius, sumokėti rinkliavas, mokesčius bei kitas sumas, kurias privalo mokėti užsakovas (užsakovo klientas), saugoti, sandėliuoti krovinį (CK 6.824 str. 6 d.). CK nustatytas krovinių ekspedicijos paslaugų turinys iš esmės yra analogiškas įtvirtintam Tarptautinės ekspeditorių asociacijų federacijos (FIATA, angl. International Federation of Freight Forwarders Association) patvirtintų Pavyzdinių krovinių ekspedijavimo paslaugų taisyklių (angl. Model Rules of Freight Forwarding Services) SOFT LAW akto, kuriame standartizuotos krovinių ekspedijavimo paslaugų taisyklės, 2.1. punkte. Pažymėtina, kad pagal nacionalinę teisę konkreti ekspeditoriaus prisiimtų prievolių apimtis nustatoma krovinių ekspedicijos sutartyje, užsakovo pateiktame užsakyme (CK 6.825 str. 1 d.) arba krovinių vežimo važtaraštyje, pasirašytame abiejų šalių (CK 6.825 str. 2 d.). Priklausomai nuo ekspeditoriaus prisiimtų prievolių turinio ir pobūdžio, ekspeditorius įsipareigoja dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti arba / ir tam tikram rezultatui pasiekti. Teisės doktrinoje išskiriama, kad ekspeditoriaus sutartinė atsakomybė klasikine prasme pagrįsta kalte dėl pasirinkimo (lot. culpa in eligendo, instruendo vel custodiendo), t. y. nerūpestingumu parenkant, instruktuojant ar prižiūrint trečiuosius asmenis, pasitelktus krovinio pervežimui. Tačiau tai nereiškia, kad ekspeditorius gali būti laikomas nekaltu vien tik dėl to, kad atskirus veiksmus, numatytus krovinio ekspedicijos sutartyje, atlieka kiti asmenys.

Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vertino visų įrodymų visumą: šalių atstovų paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, išdėstė šių įrodymų turinį, motyvavo savo išvadas ir pagrįstai sprendė, kad iš esmės atsakovė tinkamai vykdė šalių 2011-11-07 Krovinių ekspedijavimo sutartį Nr. PG023 ir 2011-11-27 Papildomą susitarimą Nr. 1 bei atsakovės su LG sudarytą 2011-10-13 Vagonų nuomos sutartį Nr. SVN(DK)-122, todėl faktinių ir teisinių pagrindų ieškovei priteisti reikalaujamas sumas nėra. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovė, grąžinusi vagonus (techniškai tvarkingus ir išvalytus) LG faktiškai net anksčiau, nei objektyviai tai galėjo atlikti 2011-11-07 Krovinių ekspedijavimo sutarties 8.4 p. nuostatos prasme (nes ieškovė atsakovei apie vienašališką sutarties nutraukimą pranešė 2011-12-05, taigi faktiškai sutartis laikytina nutraukta nuo 2012-01-04, t. y. praėjus 30 parų nuo šio pranešimo gavimo dienos), veikė racionaliai, protingai ir / ar ekonomiškai dėl kliento (ieškovo) ir jo interesais. Pažymėtina, kad kiekviena papildoma vagonų buvimo LG eksploatuojamose viešosiose geležinkelių infrastruktūros keliuose diena kainuoja, taigi atsakovė nelaukdama Krovinių ekspedijavimo sutarties nutraukimo įsigaliojimo dienos, o imdamasi vagonų grąžinimo procedūros, neabejotinai sutaupė ieškovei pinigines lėšas. Atsižvelgiant į tai bei remiantis: 2011-12-23 vagonų perdavimo–priėmimo aktu Nr. LS(PnGS)-254 (juo atsakovė perdavė LG 45 pusvagonius), 2011-12-27 vagonų perdavimo–priėmimo aktu Nr. LS(PnGS)-255 (LG perduota 18 pusvagonių), 2012-01-04 vagonų perdavimo–priėmimo aktu Nr. LS(PnGS)-3 (LG perduota 11 pusvagonių), 2012-01-06 vagonų perdavimo–priėmimo aktu Nr. LS(PnGS)-4 (LG perduoti 3 pusvagoniai), 2012-01-09 vagonų perdavimo–priėmimo aktu Nr. LS(PnGS)-6 (LG perduoti 2 pusvagoniai), 2012-01-11 vagonų perdavimo–priėmimo aktu Nr. LS(PnGS)-10 (LG perduotas l pusvagonis) (t. 1, b. l. 158–164), įvertinus aplinkybę, jog vagonų perdavimas LG vyko metų pabaigoje (buvo net keletas nedarbo dienų (Šv. Kalėdos, Naujieji metai), darytina išvada, kad atsakovė nedelsė grąžinti iš nuomos vagonus LG, laikėsi Vagonų nuomos sutarties ir perdavė LG techniškai tvarkingus ir išvalytus vagonus bei su LG visiškai už vagonų nuomą atsiskaitė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo atveju šalys nebuvo susitariusios, per kiek laiko atsakovė įsipareigoja ieškovės jai grąžintus vagonus perduoti LG ar pan. Remiantis šiomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad ieškovė, žinodamas jog atsakovės (ekspeditorės) veikla yra tiesiogiai susijusi su LG (vagonų nuomotoja) veikla (tarp atsakovės ir LG sudaryta Vagonų nuomos sutartis, t. 1, b. l. 150–156, 157), numatė ir / ar turėjo numatyti, jog nutraukiant Krovinių ekspedijavimo sutartį, krovinių gabenimui ieškovės naudojamų vagonų grąžinimo atsakovei bei atsiskaitymo už jų naudojimą dienos realiai nesutaps ir / ar objektyviai negalės sutapti, nes, visų pirma, atsakovė, laikydamasi Vagonų nuomos sutarties sąlygų (šios sutarties 2.6 p. numatyta, kad vagonai gražinami techniškai tvarkingi, su panaikintais trafaretais; 6.5 p. – jei vagonai grąžinami techniškai netvarkingi, surašomas vagonų sugadinimo aktas ir nuomininkas (atsakovė) sumoka nuomotojui (LG) už vagono remontą pagal remontą atlikusios įmonės pateiktus remonto darbus patvirtinančius dokumentus per 10 dienų nuo jų gavimo dienos) turės perduoti vagonus LG ir atsiskaityti už jų nuomą su LG (CK 6.828 str.).

Ekspeditorius už netinkamą ekspedicijos sutarties įvykdymą atsako pagal sutarties nuostatas (CK 6.826 str. 1 d.). Krovinių ekspedicijos sutartyje ir papildomuose susitarimuose nustatytos tinkamo jos įvykdymo sąlygos ir tvarka. Šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai, laikytis savo sudarytų sutarčių sąlygų, jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose arba sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Atsakovės kaltė kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, t. y. atsakovė privalo įrodyti, kad nėra jos kaltės dėl atsiradusios žalos. Ši prezumpcija šiuo atveju laikytina nuneigta.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 176– 185 str.) ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamame sprendime iš esmės atsakyta į apeliantės argumentus, nurodytus ieškinyje, dublike, paaiškinimuose teismo posėdžio metu, apeliaciniame skunde yra atkartojamos faktinės pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apeliantei jas savaip interpretuojant, naujų įrodymų, kurie paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nepateikta, jų neatkartodamas, tiesiog pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nesudarantiems pagrindo ieškovės ieškinį tenkinti. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Trečiojo asmens AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašymas pašalinti ją iš bylos proceso dalyvių, nes bylos išsprendimas neturės įtakos įmonės teisėms ir pareigoms, laikytinas nepagrįstu, todėl netenkinamas CPK 312 str. pagrindu (Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme). Pažymėtina, kad atitinkamo prašymo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme AB „Lietuvos geležinkeliai“ nereiškė.

Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad naikinti arba keisti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 str. 1 d.).

Kiti bylos proceso dalyviai įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Irma ČuchrajKolegijos teisėjai Almantas PadvelskisAlvydas Žerlauskas